Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. ir D. V. kaltinami tuo, kad jie 2011 m. kovo 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, nuimdami pakabinamą spyną, įsibrovė į patalpą - J. T. priklausantį namą, iš kur paimdami ir išnešdami, pagrobė svetimą - J. T. priklausantį turtą: metalines krosnies dureles 50 Lt vertės, metalines krosnies ringes 150 Lt vertės, metalinę krosnies orkaitę 100 Lt vertės, krosnies kamino dūmtraukį 100 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. T. 400 Lt žalą, t.y. A. J. ir D. V. kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad prieš kažkokį laiką (duomenys neskelbtini) kaime iš J. T. už tris „pūsles“ alaus nupirko metalo laužo. Tas metalas (įvairios blėkos, kibirai, vielos) taip ir liko J. T. namų kieme. J. T. nesakė kada pasiims metalą. 2011-03-19 paskambino N. Č. ir pasiūlė pirkti iš jo metalo laužą. Šis sutiko ir sutartu laiku atvažiavo. Pažįstamo D. V., kuris dirbo netoli J. T. sodybos, paprašė padėti pakrauti metalą. D. V. sutiko padėti. D. V. sakė, kad tai jo metalo laužas. Atvažiavus į J. T. sodybą jis kartu su D. V. nešė ir į autobusiuką, su kuriuo atvažiavo N. Č., krovė metalo laužą. Kraunant metalą į J. T. namus užėjęs nebuvo, iš namų nieko neėmė, tačiau pastebėjo, kad ant namo durų spynos nebuvo, durys buvo atviros.

Kaltinamasis D. V. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 178 str. 2 d. neprisipažino ir parodė, kad 2011-03-19 (duomenys neskelbtini) kaime J. T. namų kaimynystėje krovė malkas. Atėjęs A. J. paprašė padėti pakrauti metalą iš J. T. sodybos, nes buvo susižalojęs ranką. Žinojo, kad tuomet J. T. gulėjo ligoninėje. A. J. sakė, kad tai jo metalas, kurį jis nupirko iš J. T.. A. J. sutiko padėti. Metalo laužas (blėkos, kibirai, vielos, puodų dangčiai ir pan.) gulėjo J. T. namų kieme vienoje vietoje, netoli namo verandos. Metalą krovė į baltą autobusiuką su kuriuo buvo atvažiavęs N. Č. su kitu vyru. N. Č. su tuo vyru taip pat padėjo pakrauti metalą. Kraunant metalą į J. T. namus nebuvo užėjęs, ar namai buvo rakinti ar ne nekreipė dėmesio. A. J. metalą padėjo pakrauti draugiškai, jokio atlygio už tai negavo. Padėjęs pakrauti išėjo ir toliau krovė malkas.

Kaltinimas A. J. ir D. V. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. buvo grindžiamas nukentėjusiojo J. T. parodymais, liudytojų D. Ž., A. M., N. Č., R. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu.

Nukentėjusysis J. T. parodė, kad 2011 m. vasario mėn. atsigulė į ligoninę. Prieš išvykdamas į ligoninę savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) lauko duris užrakino pakabinama spyna. Ligoninėje praleido du mėnesius. Kai sugrįžo į savo namus pamatė, kad namo durys atidarytos, namų viduje buvęs pečius išardytas, pavogtos pečiaus metalinės dalys (ringės, durelės, orkaitė, dūmtraukis), taip pat iš namų išneštas dujų balionas, bidonai, kibirai. Susitikus su tame pačiame kaime gyvenančiu A. M. šis pasakė, kad matė kaip A. J. su D. V. jo namų kieme į autobusiuką krovė metalą. J. T. apklausos pradžioje nurodė, kad joks metalo laužas jo namų kieme sukrautas nebuvo ir jis jokio metalo A. J. nepardavinėjo, tačiau jį suvedus akistaton su A. J. J. T. pripažino, kad anksčiau yra už alų pardavęs A. J. metalo.

Liudytojas N. Č. parodė, kad 2011 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, jam paskambino pažįstamas A. J. ir paklausė ar nereikia metalo. Pasakius, kad gali metalą nupirkti, susitarė dienos metu susitikti (duomenys neskelbtini) kaime. D. Ž. paprašė pavežti ir su D. Ž. vairuojamu autobusiuku atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. (duomenys neskelbtini) kaime ant kelio juos pasitiko A. J. su kitu vaikinu (nurodo į kaltinamąjį D. V.). Jie parodė kelią iki sodybos. Privažiavus prie nurodytos sodybos A. J. su D. V. nešiojo metalą link autobusiuko, o jis su D. Ž. metalą krovė į autobusiuką. A. J. su D. V. metalą nešė iš sodybos kiemo, kad būtų jie įėję į namo vidų nematė. Metalą pagrinde sudarė seni kibirai, skardos, vielos, pečiaus nuolaužos. A. J. sakė, kad tai jo metalas. Sukrovus metalą į autobusiuką A. J. sumokėjo 70 Lt. Šį metalą bei dar dasidėjęs savo metalo, pardavė Latvijoje.

Liudytojas D. Ž. parodė, kad 2011 m. kovo mėn. jo kaimynas N. Č. paprašė padėti parvežti metalą iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis sutiko ir su N. Č. dienos metu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Ten juos pasitiko du jaunuoliai (nurodo į kaltinamuosius) ir parodė sodybą iki kurios reikėjo dar pavažiuoti apie 100 metrų. Sustojus prie sodybos metalo laužą, kurį pagrinde sudarė skardos, kibirai, namų apyvokos daiktai, krosnies dalys prie jų autobusiuko sunešė tie jaunuoliai. Metalą jie nešė iš sodybos kiemo, kuris gulėjo lauke. Metalo galėjo būti apie 100 kg. N. Č. už metalą sumokėjo 70 ar 80 Lt. Kraunant metalą prie jų buvo priėjęs pažįstamas A. M. su kuriuo pasisveikino ir pakalbėjo. Jis matė, kad yra kraunamas metalas, tačiau nieko dėl to nesakė. Vakare jam paskambino A. M. ir pasakė, kad jie išvežė vogtą metalą.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 m. pavasarį, tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini) kaime prie J. T. sodybos pamatė stovintį baltos spalvos autobusiuką. J. T. tuo metu gulėjo ligoninėje, o name niekas negyveno. Priėjęs arčiau pastebėjo sodybos teritorijoje A. J. su D. V.. Į autobusiuko galą jau buvo prikrauta metalo, kurį sudarė senos skalbimo mašinos dalys, kibirai, skardos, matėsi pečiaus ringės. Metalo nebuvo daug. Taipogi pastebėjo, kad A. J. uždarė gyvenamo namo duris. Prie autobusiuko taip pat buvo du matyti vyriškiai. Su jais pasikalbėjo ir paminėjo, kad dėl metalo gali būti problemų. J. T. sodyboje prieš tai buvo prieš dvi savaites ir atkreipė dėmesį, kad tuomet gyvenamasis namas dar buvo užrakintas.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis namas. Apžiūrint įvykio vietą matyti, kad gyvenamojo namo durys atidarytos. Namo viduje virtuvėje yra išgriauta krosnis. Aplink išgriautą krosnį ant grindų išmėtyti įvairūs daiktai: puodai, puodų dangčiai, malkos, kėdės.

Teismas vertindamas įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, atsižvelgia į tai, kad abu kaltinamieji yra kaltinami svetimo turto pagrobimo tikslu įsibrovę į gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobę svetimą turtą (metalines krosnies dureles, krosnies ringes, metalinę krosnies orkaitę, krosnies kamino dūmtraukį), t.y. teismas nagrinėja tik tą nusikalstamą veiką, dėl kurios ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str. 1 d.)

Iš nukentėjusiojo J. T. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo žinoma, kad nuimant pakabinamą spyną buvo įsibrauta į J. T. namo vidų ir ten išardžius pečių buvo pagrobtos pečiaus metalinės dalys, t.y. šie duomenys neginčytinai patvirtina, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, numatytas LR BK 178 str. 2 d., tačiau, teismas laiko, kad aptartų įrodymų (nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo) visuma neduoda pagrindo teigti, kad būtent kaltinamieji buvo įsibrovę į J. T. namo vidų ir iš ten pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Kaltinamieji neigia įsibrovę į namą, o šios aplinkybės nepatvirtina ir nei vienas apklaustas liudytojas bei nukentėjusysis. Jokie kiti objektyvūs bylos duomenys taip pat nepatvirtina, kad būtent kaltinamieji buvo įsibrovę į namo vidų ir iš ten pagrobė kaltinime nurodytus daiktus. Tai, kad kaltinamieji nešė metalo laužą iš sodybos kiemo ir jį pardavė metalo supirkėjams, nepatvirtina įsibrovimo į gyvenamąjį namą fakto.

Iš nukentėjusiojo parodymų žinoma, kad iš jo namų buvo pavogtos ne tik pečiaus metalinės dalys, tačiau buvo pavogtas ir dujų balionas, bidonai, taip pat išardytas viralinėje esantis pečius ir pavogtos metalinės jo dalys. Nei vienas iš apklaustų kaltinamųjų ar liudytojų nenurodė, kad kaltinamieji jiems būtų pardavę dujų balioną, bidonus ar didesnes pečiaus metalines dalis, o netgi priešingai paaiškino, kad A. J. parduodamas metalas buvo įvairios skardos, vielos, seni kibirai, mažesnės pečiaus metalinės dalys, t.y. daiktai, kurie net nenurodyti kaltinime. Iš to darytina išvada, kad į J. T. namus dar iki 2011 m. kovo 19 dienos buvo įsibrovę nenustatyti asmenys ir iš ten pagrobė nukentėjusiojo minimus didesnių gabaritų metalinius daiktus - dujų balioną, bidonus ar didesnes pečiaus metalines dalis, o mažesnių gabaritų metalinius daiktus paliko sodyboje.

Tai, kad iš sodybos bei gyvenamojo namo nebuvo pagrobti bei palikti mažesnių gabaritų metaliniai daiktai, kaip tik ir patvirtina tai, kad A. J. D. V. padedamas N. Č. pardavė smulkesnį metalo laužą. Tai, kad kaltinamieji nebuvo įsibrovę į gyvenamąjį namą ir iš ten nepaėmė smulkesnių metalinių daiktų, teismo nuomone, patvirtina ir tai, kad J. T. namuose prie išardyto pečiaus palikti metalinis arbatinukas, puodas su dangčiu, metaliniai įrankiai.

Išdėstyti argumentai ir motyvai, teismo nuomone, patvirtina, kad byloje nesurinkta įrodymų patvirtinančių, kad A. J. su D. V. buvo įsibrovę į J. T. gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. J. metalo laužą buvusį J. T. sodybos kieme pardavė N. Č.. A. J. teigia, kad metalo laužą buvo nusipirkęs iš J. T. už tris butelius „pūsles“ alaus. J. T. iš pradžių neigęs šį faktą, vėliau akistatos metu pripažino buvus tokiam sandėriui. Kadangi šis A. J. nurodytas faktas nenuginčytas, iš to seka, kad A. J. pardavė metalo laužą, kurį jam žodžiu buvo pažadėjęs J. T., todėl nelaikytina, kad jis šį metalą pagrobė.

Be to, nustatyta, kad A. J. pardavė metalo laužą, kurio kiekis pasak liudytojo D. Ž., galėjo būti apie 100 kg. Pasak D. Ž. metalo laužas metalo supirktuvėje tuo metu buvo vertas 900 Lt už toną. Iš to seka, kad A. J. parduoto 100 kg metalo laužo reali vertė turėjo būti apie 90 Lt, o tokios vertės svetimo turto pagrobimas nesant kvalifikuojančių požymių net nelaikytinas vagystės objektu pagal LR BK 178 str. dispoziciją.

Taipogi teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. V. tik padėjo A. J. pakrauti metalo laužą, tai padarė be jokio atlygio, A. J. jam kaip ir liudytojams N. Č. bei D. Ž. nurodė, kad tai jo metalo laužas, todėl D. V. veiksmai padedant pakrauti metalą, nežinant, kad jis gali būti grobiamas, nelaikyti kaip svetimo turto pagrobimas.

Išdėstyti motyvai bei argumentai, teismo nuomone, įrodo, kad A. J. ir D. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. požymių, todėl jie išteisintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nuspren d ė:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti, nustačius, kad jie nepadarė nusikaltimo, turinčio LR BK 178 str. 2 d. požymių.

A. J. ir D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, panaikinti.

J. T. ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.