Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2023 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 23S96954 (toliau – ir Sprendimas) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę.

Skunde nurodo, kad Migracijos departamentui 2022 m. rugpjūčio 17 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog yra aukštos kvalifikacijos specialistas, kuris dirba aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas gavo teigiamą atsakymą ir kvietimą pateikti biometrinius duomenis. Pažymi, jog tuomet, kai jis atvyko į Migracijos departamentą pateikti prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, jam buvo pateiktas klausimynas dėl papildomos informacijos gavimo. Pareiškėjas atsakydamas į klausimyno 2 klausimą („Nurodykite visas darbovietes, kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos))“, nurodė, jog nuo 2016 iki 2022 m. dirbo Rusijos Federacijos AB ,,Atomproekt“. 2023 m. birželio 15 d. pareiškėjas gavo pranešimą apie leidimo gyventi panaikinimą. 2023 m. birželio 19 d. jis buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste ir patalpintas laikiname sulaikymo centre Pabradėje. Vilniaus regiono apylinkė teismo 2023 m. birželio 21 d. sprendimu jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausiančioje teritorijoje. Paaiškina, jog 2023 m. birželio 28 d. jis gavo Migracijos departamento Sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams ir Šengeno erdvę 3 metams, kuriame, nurodyta, jog 2023 m. birželio 5 d. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) išvadą Nr. 18-6148 „Dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir Išvada, ir Pažyma), kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, tačiau pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento Sprendimu bei jame nurodytais motyvais, kadangi, jie yra neteisėti, nepagrįsti bei neproporcingi, formaliai priimti tik pačio pareiškėjo pateiktų duomenų pagrindu, nevertinant realios grėsmės valstybės saugumui bei jo tikrosios pozicijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, bei su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių visumos, pareiškėjo individualios situacijos, fakto, kad jis aktyviais veiksmais, nuosekliai pasisakė prieš Rusijos nusikalstamus veiksmus, todėl iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimo teiginiu, jog jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nurodo tokias aplinkybes: 1) pareiškėjas pats atskleidė savo darbo vietą, pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą anketą, nenuslėpė jokių faktų, nemelavo valstybės pareigūnams, veikė kaip akivaizdžiai sąžiningas asmuo, kuris skaidriai atskleidė visą jo paprašytą informaciją, vykdydamas Migracijos departamento reikalavimus; 2) pareiškėjas 2021 m. nutraukė darbo sutartį, ir skundžiamų sprendimų priėmimo momentu, nebeturėjo jokių ryšių su bendrove „Rosatom“ bei nebeturėjo jokių darbo ar kitų santykių su jokiomis Rusijos bendrovėmis; 3) jis neatliko vadybinių ar vadovaujančių pareigų, negalėjo dalyvauti planuojant ar vykdant įmonės politiką, nepriklausė ne tik valdymo organams ar veiklos organizavimo struktūroms, bet atliko tik žemiausios pakopos techninį darbą; 4) bendrovė „Atomproekt“ yra išskirtinai techninis didelio koncerno padalinys, jokios įtakos koncerno politinei, vadybinei ar finansinei veiklai ši bendrovė neturi ir negali turėti; 5) nei darbdavys „Atomproekt“, nei jos bendrovė „Rosatom“ nėra Europos Sąjungoje (toliau – ES), NATO ar Lietuvos Respublikos sankcionuotų subjektų sąrašuose; 6) „Rosatom“ šiais metais vykdė atominių elektrinių statybos darbus ES ir NATO valstybėse, kuriose dirba tūkstančiai „Atomproekt“ specialistų, kurių dauguma Rusijos piliečiai; 7) pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 3 d. sistemingai vykdavo į ES ir NATO narę Suomiją darbo reikalais. Darbas šioje šalyje, statomoje „Hanhikivi 1“ elektrinėje nurodytas jo darbo sutartyje, kas, anot pareiškėjo rodo, jog jis nekėlė jokio pavojaus ES ir NATO šalies Suomijos saugumui, jo darbas buvo susijęs su svarbaus strateginio objekto statyba Suomijoje, pareiškėjas buvo nuodugniai tikrinamas Suomijos saugumo tarnybų, ir, jeigu būtų nustatyta, kad jis yra pavojingas, jis nebūtų galėjęs dirbti Suomijoje, taip pat pagal darbo sutarties duomenis jis dirbo El-Dabaa (Egipto), Pakš (Vengrija) elektrinių statybose; 8) nėra duomenų, kad Rusijos Federacijos energetikos įmonių darbuotojai kaip nors išreikštų savo lojalumą Rusijos režimui, šį lojalumą nustatant formaliai vadovaujantis vien jų darbinio ryšio su minėtomis įmonėmis buvimu, nekonstatuojant lojalumo Rusijos Federacijos vykdomam režimui realumo ar pagrįstumo, viešoje erdvėje nėra jokios informacijos, kad VSD nurodytų koncernų darbuotojai būtų kaip nors tikrinami ar persekiojami Rusijos specialių tarnybų, Rusijoje persekiojami visi asmenys viešai nesutinkantys su valdančiu režimu, nepriklausomai nu jų profesijos ar darbo vietos, o didžiausias nepritarimas Rusijos Putino režimui yra stebimas didžiuosiuose miestuose, tame tarpe – Sankt-Peterburge, kur dirbo pareiškėjas, todėl Sprendime nepagrįstai akcentuota, kad pareiškėjas yra verčiamas būti lojalus Rusijos Federacijos režimui, vadovaujantis vien jį praeityje siejusiais darbiniais santykiais su „Atomproekt“, nenustačius duomenų, kurie patvirtintų nurodyto lojalumo realumą. Pažymi, jog VSD Pažymoje ir skundžiamame Sprendimuose nurodyta, kad ,,Rosatom“ taip pat įgyvendina Baltarusijos atominės elektrinės projektą, tačiau pareiškėjas paaiškina, jog jis pradėjo dirbti „Atomproekt“ 2016 m. vasario 20 d, o tai įrodo, kad jis prie šios elektrinės projektavimo niekaip negalėjo prisidėti, todėl pareiškėjo manymu, vertinti jo pavojingumą, remiantis ,,Rosatom“ įgyvendintu Baltarusijos atominės elektrinės projektu, nenustačius pareiškėjo asmeninio indėlio bei jo atliktų veiksmų, kurie patys savaime arba sąveikoje su kitais veiksmais keltų grėsmę valstybės augumui, yra neteisinga. Nesutikdamas su VSD vertinimu, kad jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo, pareiškėjas nurodo tokias aplinkybes: 1) pareiškėjo žmona R. Z. 2022 m. vasario 28 d. pasirašė peticiją sustabdyti karą Ukrainoje ir nedelsiant išvesti iš jos teritorijos Rusijos kariuomenę; 2) Rusijoje 2020 m. gegužės 25 d. – 2020 m. liepos 1 d. vyko referendumas dėl Rusijos Federacijos Konstitucijos pakeitimų, siūlomos pataisos stiprino Putino režimą, buvo nukreiptos prieš žmogaus teises ir pilietinę visuomenę, tačiau pareiškėjo žmona balsavo prieš; 3) pareiškėjas su žmona Lietuvoje pastoviai lankėsi susitikimuose su atvykstančiais žymiais Rusijos režimo kritikais, kurie yra aiškiai pasisakę prieš Rusijos karą prieš Ukrainą, ir įtraukti į Rusijos tvarkomus „užsienio agentų“ ar kitus „antivalstybinės veiklos“ sąrašus, pareiškėjas taip pat dalyvavo ir mitinge 2023 m. vasario 24 d. Vilniuje, minint Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą metines; 4) pareiškėjas pildydamas Migracijos departamento jam pateiktą klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, į 10 klausimą („Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje ?“) atsakė – „NE“. Į 11 anketos klausimą („Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas ?“) nurodė, kad „UKRAINAI“. Pareiškėjas, remdamasi teismų praktika bei tai, kas išdėstyta, tvirtina, jog užsieniečiui išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti neišduotas ar panaikintas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, jei grėsmė yra reali, t. y. pagrįsta objektyviais duomenimis (faktais), asmens konkrečiu elgesiu, tokio elgesio neigiamu pobūdžiu, o ne tariama ar spėjama; grėsmės turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas. Taip pat pažymi, jog nėra jokių situacijų nurodytų 2018 m. lapkričio 28 d. Reglamente Nr. 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS reglamentas) (t. y. tiesioginiame teisės akte reglamentuojančiame Šengeno šalių informacinės sistemos (SIS) veiklą), kurios leistų Lietuvos Respublikai pareiškėjui uždrausti atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjo manymu, iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad jame nėra atliekama galimai pareiškėjo keliamos grėsmės analizė, Sprendime nurodyti faktai nepagrindžia pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos saugumui, taip pat teigia, jog jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, todėl atsižvelgiant į tai, Sprendimas neatitinka individualiems teisės aktams keliamų reikalavimų bei prieštarauja ES teisei. Tvirtina, jog Migracijos departamentas, būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su paraiškėju susijusios individualios aplinkybės, turėjo priimti sprendimą, kuris atitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje keliamus reikalavimus bei viešojo administravimo principus, įtvirtintus VAĮ 3 straipsnyje.