- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1804-643/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11845-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Servico“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2022 m. gegužės 20 d. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Orenus“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo-priėmimo aktą perduoti ieškovei visus su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daugiabutis namas) administravimu susijusius dokumentus ir turtą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte; atsakovei UAB „Servico“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ mokėti 300 Eur baudą, mokant į UAB „Orenus“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. gegužės 24 d. elektroninio parašo patvirtinta rezoliucija ieškinys buvo priimtas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ perduoti visus su Daugiabučio namo administravimu susijusius dokumentus ir turtą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte.
3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad teismui neįpareigojus atsakovės perduoti su namo administravimu susijusius dokumentus ir turtą, ieškovė patirs turtinę žalą bei negalės vykdyti administravimo sutartimi priimtų įsipareigojimų, dėl ko nukentės ne tik ieškovės, bet ir namo gyventojų interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės UAB „Orenus“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dėl įpareigojimo atlikti veiksmus faktinį ir teisinį pagrindą, tačiau tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovei, tai reikštų, jog patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės būtų patenkintas ir ieškinio reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos - kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimu teismo sprendimo (jeigu jis būtų palankus ieškovei) įvykdymas. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė (apeliantė) UAB „Orenus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Orenus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti bei įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ ((duomenys neskelbtini)) perduoti visus su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) administravimu susijusius dokumentus ir turtą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog neegzistuoja antroji būtina sąlyga susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo (nutarties) įvykdymui, kuri reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė pažymi, kad atsakovė savo veiksmais trukdo vykdyti administravimą, todėl minėti veiksmai laikytini neteisėtais, kas leidžia manyti, kad tai sudaro realų pagrindą tikėtis, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą ir ateityje. Be to, ieškovė neturi galimybių įgyvendinti prisiimtų įsipareigojimų teikti namo administravimo paslaugas visa apimtimi, kas sąlygoja ne tik žalos negautų pajamų forma kilimą ieškovei, tačiau ir realią grėsmę bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui, kadangi daugiabučio namo gyventojai tuo pačiu metu mokės už namo administravimą tiek atsakovei, tiek ieškovei.
6.2 Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad ieškovė nepagrindė, kokiu būdu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali iš esmės pasunkėti ar pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantė nurodo, kad teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
6.3 Pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo nurodė, jog tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės sutampa ir sukelia tas pačias teisines pasekmes atsakovei. Apeliantė akcentuoja tai, kad aplinkybę, jog laikinųjų apsaugos priemonių, sutampančių su ieškinio dalyku, taikymas nėra susietas išimtinai su prevenciniu ieškiniu. Pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su pačiais materialiniais subjektiniais reikalavimais, nereiškia, jog taip yra išsprendžiamas ginčas ar pasisakoma dėl bylos esmės.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškovės UAB „Orenus“ atskirąjį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1 Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi atsakovė neperdavė jos žinioje esančių su namo administravimu susijusių dokumentų ir nebendradarbiauja su ieškove, todėl tai yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovė ir toliau sieks vilkinti dokumentų ir namo perdavimą ieškovei.
7.2 Laikinosios apsaugos priemonės nesukels atsakovei didesnių (galimai jokių) nuostolių ar nepatogumų, nes šiai dienai ji neturi teisinio pagrindo atlikti ginčo daugiabučio namo administratoriaus funkcijų. O su administravimu susijusių dokumentų ir turto neperdavimas daro akivaizdžią žalą tiek ieškovei, tiek administruojamo namo gyventojams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė UAB „Orenus“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo pagal perdavimo-priėmimo aktą perduoti ieškovei visus su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administravimu susijusius dokumentus ir turtą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte; atsakovei UAB „Servico“ neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu, įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ mokėti 300 Eur baudą, mokant į UAB „Orenus“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; iš atsakovės ieškovės naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įpareigoti atsakovę UAB „Servico“ perduoti visus su daugiabučio namo administravimu susijusius dokumentus ir turtą, kaip tai numatyta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.11 punkte. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvadomis nesutinka, todėl pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutarties.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
12. Pažymėtina, kad ginčo byloje dėl ieškovės pateikto ieškinio preliminaraus pagrįstumo nėra. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, kurios egzistavimą ieškovė siekia pagrįsti, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo (nutarties) įvykdymui nustatymu.
13. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikęs asmuo privalo: 1) įvardinti, ką jis laiko grėsmę jo turtiniams interesams (sprendimo įvykdymui) sukeliančiais atsakovo veiksmais (galimas turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma, pasiruošimas tokiems veiksmais, anksčiau sudaryti sandoriai, liudijantys jo turto masės mažėjimą, ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016); 2) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų savo turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018).
14. Ieškovė atskirajame skunde įrodinėja, kad atsakovė savo veiksmais trukdo vykdyti Daugiabučio namo administravimą, todėl minėti veiksmai laikytini neteisėtais, kas leidžia manyti, kad tai sudaro realų pagrindą tikėtis, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Taip pat, atsakovės veiksmai sąlygoja ne tik žalos negautų pajamų forma kilimą ieškovei, tačiau ir realią grėsmę bendraturčių sukauptų lėšų išsaugojimui, kadangi daugiabučio namo gyventojai tuo pačiu metu mokės už namo administravimą tiek atsakovei, tiek ieškovei.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė prašyme neįrodė, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkės galimo jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 straipsnis, 178 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien pareikštas ieškinys ir jame nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad kils grėsmė būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Akcentuotina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą.
16. Ieškovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su pačiais materialiniais subjektiniais reikalavimais, nes tokiu būdu ginčas nėra išsprendžiamas ar pasisakoma dėl bylos esmės.
17. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Pagal bendrą taisyklę, taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai, nes susiję su negalimumu jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
18. Šiuo atveju byloje pareikštas ne prevencinis ieškinys (CK 6.255 straipsnis), ieškovė neįrodė, jog egzistuoja kitos išimtinės aplinkybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios sutampa su ieškinyje pareikštu reikalavimu (neįrodė negalimumo kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą). Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su materialiuoju ieškinio reikalavimu, prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui, jas pritaikius neproporcingai būtų apsunkinta atsakovės padėtis, todėl ieškovės prašymas negali būti tenkinamas. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl aukščiau išvardintų argumentų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Orenus“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.