- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- I2-1005-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02291-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- UAB "Artwine Baltic"
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytė ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. kovo 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Artwine Baltic“ skundą bei patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Artwine Baltic“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas) į teismą prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) 2021 m. spalio 27 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20089 (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja nurodo, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektorius jos atžvilgiu surašė Nutarimą ir pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 57 straipsnio 3 dalį skyrė Bendrovei 1800,00 Eur dydžio ekonominę sankciją. Nutarime nurodoma, kad G. F. (toliau – ir direktorius), būdamas Bendrovės direktoriumi, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei UĮ nuostatas, o būtent: esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. rugsėjo 9 d. apie 13.20 val. statybvietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (toliau – ir statybvietė), dirbo darbuotojas A. H. nesudaręs su Bendrove rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip pat 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 10.30 val. statybvietėje dirbo darbuotojas Y. Y., apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad dėl tų pačių faktų Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektorius 2021 m. spalio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-647-2021 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) paskyrė direktoriui 1000,00 Eur dydžio baudą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad A. H. kreipėsi į direktorių su prašymu jį įdarbinti, tačiau tuo metu Bendrovė naujų darbuotojų neieškojo. Direktorius su A. H. dėl įdarbinimo nesitarė ir statybvietėje dirbti neleido. Direktoriui nėra žinoma kas leido A. H. dirbti statybvietėje. Pabrėžė, jog statybvietėje statybos darbus vykdo ir kitos įmonės. Patikrinimo metu A. H. nurodė, jog statybvietėje dirba pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aminera“ pavedimą. Tai, kad A. H. dirbo Bendrovės naudai nurodė UAB „Aminera“ direktorius, tačiau jo parodymai turi būti vertinami kritiškai, kadangi tokiu būdu jis siekė išvengti nuobaudos skyrimo UAB „Aminera“.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad direktorius buvo nurodęs už Bendrovės buhalterinę apskaitą atsakingam asmeniui su Y. Y. sudaryti darbo sutartį ir apie tai informuoti VSDFV teritorinį skyrių. Tai laiku nebuvo padaryta dėl žmogiškos klaidos, iš šios klaidos Bendrovė jokios materialinės naudos neturėjo, nebuvo pažeistos darbuotojo teisės turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, todėl pareiškėja laikosi pozicijos, jog tai tik formalus teisės aktų pažeidimas. Pažymi, jog direktorius minėtas aplinkybes nurodė ir tyrimą atliekančiam darbo inspektoriui, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo sudaryta galimybė direktoriui kalbėti gimtąja kalba, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 4 dalies nuostata, jog asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis. Nei apklausos metu, nei surašant UĮ pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui direktoriui nebuvo garantuota teisė naudotis vertėjo paslaugomis, jam suprantama kalba nebuvo tinkamai išaiškinta padarytų pažeidimų esmė. Pareiškėjos nuomone tai yra esminis proceso pažeidimas, sutrukdęs ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėja pažymi, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Direktorius buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį t. y. Bendrovės vadovas jau yra nubaustas administracine tvarka, todėl nagrinėjamu atveju Inspekcija turėjo taikyti UĮ 56 straipsnio 10 dalyje nustatytą išimtį.
Pareiškėja laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju susidarė situaciją kai asmuo už tą patį pažeidimą yra nubaudžiamas du kartus. Vadovaujantis DK nuostatomis Bendrovė įgijo teisę reikalauti, kad direktorius pilnai atlygintu dėl jo kaltės įmonei padarytą žalą. Taip pat G. F. yra Bendrovės akcininkas, todėl sumokėjus Nutarimu paskirtą baudą jis faktiškai bus nubaustas du kartus, taip pažeidžiant non bis in idem principą.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktomis aplinkybėmis, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Inspekcijos teritorinis skyrius, atlikdamas statybvietės planinį patikrinimą, nustatė, kad Bendrovės darbuotojas A. H. leido dirbti nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną dieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui. Toje pačioje statybvietėje Bendrovė leido dirbti darbuotojui Y. Y., nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė nurodo, kad patikrinimo metu nustatytos aplinkybės įrodo nelegalaus darbo faktą, o vadovaujantis UĮ 56 straipsnio nuostatomis už tai juridiniams asmenims yra numatyta atsakomybė. Akcentuoja, kad nelegalus darbas, vertindamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.
Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas. UĮ pažeidimo protokolas buvo surašytas juridiniam asmeniui. Paaiškino, kad ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. UĮ 56 straipsnyje už nelegalų darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, o tai nešalina fizinio asmens, atsakingo už tinkamą darbuotojų įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimą, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas yra padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo patrauktas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį. Atsakovė laikosi pozicijos, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra taikytina tik tais atvejais, kada darbdavys yra fizinis asmuo nešantis atsakomybę visu savo fizinio asmens turtu pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 27 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20089 (b. l. 15-17), kuriuo nuspręsta Bendrovei skirti 1800,00 Eur dydžio ekonominę sankciją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatytos faktinės aplinkybės
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinis skyrius 2021 m. spalio 19 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 1126-0142 (toliau – ir Aktas) (b. l. 19-21). Akte teigiama, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo inspektoriai, pagal Inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus pavedimą, 2021 m. rugsėjo 9 d. atliko statybvietės planinį patikrinimą. Tikrinamas subjektas – uždaroji akcinė bendrovė „Artwine Baltic“. Nurodoma, kad tikrinant statybvietę buvo rastas Ukrainos pilietis A. H. dirbantis pagalbinius statybos darbus, kuris teigė, kad dirba UAB „Aminera“, jo darbas tęsiasi apie tris savaites, turi išduotą leidimą gyventi Nr. 760041832. Neradus A. H. UAB „Aminera“ ir kitų įmonių įdarbintų darbuotojų sąrašuose, imant paaiškinimus iš paties darbuotojo ir UAB „Aminera“ direktoriaus, buvo nustatyta, kad darbuotoją į statybvietę atsiuntė Bendrovės direktorius. A. H. nebuvo įdarbintas Bendrovėje, su juo nebuvo pasirašyta darbo sutartis. Sekančią dieną statybvietėje rastas dirbantis pagalbinius statybos darbus Ukrainos pilietis Y. Y., kuris teigė, jog yra įdarbintas Bendrovėje. Patikrinus VSDFV teikiamą informacija nustatyta, jog minėtas darbuotojas nebuvo įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka. Susiekus su direktoriumi ir paprašius pateikti su darbuotoju Y. Y. įdarbinimu įmonėje turimus dokumentus, buvo gauti dokumentai, pagal kuriuos nustatyta, jog su minėtu darbuotoju darbo sutartis sudaryta 2021 m. rugsėjo 9 d. Iš VSDFV teikiamų duomenų nustatyta, kad pareiškėja VSDFV teritoriniam skyriui apie Y. Y. įdarbinimą buvo pranešta 2021 m. rugsėjo 10 d. t. y. po planinio patikrinimo atlikimo. Direktorius dėl Y. Y. įdarbinimo aplinkybių paaiškino, kad apie jo priėmimą į darbą pamiršo pateikti informaciją Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Dėl neįdarbinto darbuotojo nurodė, jog šį asmenį pažįstą, prieš du mėnesius su juo bendravo, kai A. H. ieškojo darbo ir buvo atsiuntęs įdarbinimui reikalingus dokumentus. Jam davė kelių įmonių vadovų telefonus dėl įsidarbinimo ir po kurio laiko iš A. H. sužinojęs, jog jis eis dirbti į UAB „Aminera“. Akte pabrėžiama, kad direktoriaus nurodytas aplinkybes apie darbuotojo A. H. darbą statybvietėje savo paaiškinimais paneigė pats darbuotojas ir UAB „Aminera“ direktorius. Minėtas darbuotojas Inspekcijos specialistams nurodė, kad pagal žodinį susitarimą su direktoriumi, jis statybvietėje pradėjo dirbti 2021 m. rugpjūčio 25 d. Direktorius pažadėjo, jog su juo darbo sutartis bus sudaryta vėliau. UAB „Aminera“ direktorius nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 9 d. A. H. pagalbiniams darbams atsiuntė pareiškėją, pagal išankstinį susitarimą su direktoriumi.
Atsakovė, atsižvelgdama į Akte nustatytas aplinkybes, 2021 m. spalio 20 d. pareiškėjai surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1126-0033 (toliau – ir Protokolas) (b. l. 35-37). Protokole nurodoma, kad pareiškėja, atstovaujama direktoriaus, pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas t. y. esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. rugsėjo 9 d. apie 13.20 val. statybvietėje darbuotojas A. H. dirbo nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat 2021 m. rugsėjo 10 d. apie 10.30 val. toje pačioje statybvietėje dirbo darbuotojas Y. Y., apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Konstatuojama, jog tokiu būdu pareiškėja padarė teisės aktų pažeidimą numatytą UĮ 56 straipsnio 1 dalyje. Taip pat Bendrovė teisės aktų nustatytais terminais kompetentingoms institucijoms nepateikė pranešimų apie joje dirbančius užsieniečius, tuo pažeisdama DK 23 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalies ir Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 4.1 bei 7 punktų reikalavimus.
Dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo
Įvertinus minėtas aplinkybe konstatuotina, kad bylos rašytiniai įrodymai iš esmės paneigia pareiškėjos skunde iškeltą versiją, kad A. H. nėra Bendrovės darbuotojas ir statybvietėje dirbo kaip UAB „Aminera“ darbuotojas. Teisėjų kolegijos nuomone Inspekcijos tyrimo metu surinkta informacija neginčytinai įrodo, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. A. H. statybvietėje dirbo pagal pareiškėjos pavedimą ir jam atlyginimą grynais pinigais mokėdavo direktorius, nors Bendrovė su darbuotoju nebuvo sudariusi darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog direktorius nemoka lietuvių kalbos, tačiau Inspekcija į tai neatsižvelgė ir tyrimo metu nesudarė direktoriui galimybės kalbėti gimtąja kalba, kadangi nei apklausos metu, nei surašant Protokolą direktoriui nebuvo garantuota teisė naudotis vertėjo paslaugomis.
ANK 568 straipsnio 1 dalis teigia, kad Lietuvos Respublikoje administracinių nusižengimų teisena vyksta lietuvių kalba. Dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Akivaizdu, jog ANK normos numato prievole administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims, kurie nemoka lietuvių kalbos, užtikrinti teisę kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios ANK nuostatos yra taikomos tik fiziniams asmenims, kadangi ANK nėra numatytas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Nagrinėjamu atveju už UĮ pažeidimus atsakomybėn yra patraukas juridinis asmuo, todėl minėtos ANK nuostatos netaikytinos, juridinio asmens valdymo organas, nemokantis valstybinės kalbos, turi pareigą pats pasirūpinti tinkamu įmonės atstovavimu. Taip pat pažymėtina, kad Inspekcija tyrimo metu direktoriui sudarė galimybė pateikti paaiškinimus jam suprantama kalba, t. y. rusų kalba (b. l. 47-49), todėl nėra pagrindo teigti, kad aplinkybė, jog direktorius nemoka lietuvių kalbos, sutrukdė ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes.
Ekonominių sankcijų skyrimo juridiniams asmenims už UĮ nuostatų pažeidimus reglamentuoja UĮ IV skyrius „Nelegalus darbas, nedeklaruotas darbas, nedeklaruota savarankiška veikla ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimai“ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2021-12-29). UĮ 55 straipsnis numato, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, atlieka Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (UĮ 60 straipsnio 1 dalis). Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu matyti, jog Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jos teritorinei subjektai yra kompetentinga institucija nagrinėti pažeidimų bylas susijusias su nelegaliu darbo ir turi teisę UĮ nuostatams pažeidusiems asmenims skirti ekonominę sankciją.
UĮ 56 straipsnio, reglamentuojančio nelegalų darbą ir atsakomybę už jį, 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas) ir dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).
UĮ 56 straipsnio 4 dalis teigia, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
UĮ 57 straipsnio 2 dalis numato, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą (UĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Vadovaujantis anksčiau minėtu akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustačiusi, jog darbdavys atliko UĮ 56 straipsnio 1 dalyje bei UĮ 57 straipsnio 2 dalyje reglamentuotus teisės pažeidimus, turi teisę darbdaviui skirti ekonominę sankciją už kiekvieną padarytą pažeidimą.
Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą (UĮ 60 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (UĮ 60 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (UĮ 60 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų kolegija įvertinusi Nutarimo turinį konstatuoja, kad Inspekcija jį priimdama tinkamai taikė UĮ 60 straipsnio 2-4 dalyse numatytas teises normas. Jame yra aptartos tyrimo metu nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, skiriant ekonominę sankciją buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėja atsakomybėn už UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir UĮ 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą buvo patraukta pirmą kartą, įvertinta nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir buvo nuspręsta už kiekvieną UĮ nuostatų pažeidimą skirti mažesnę nei sankcijos vidurkis dydžio baudą (ekonominę sankciją).
Kaip minėta, bylos dėl UĮ nuostatų pažeidimo nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Remiantis ANK 618 straipsnio 1 dalimi ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Nutarimo turinys atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, išdėstytos ir įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas įstatymas kurio reikalavimus asmuo pažeidė, pateiktas priimtas sprendimas ir t.t.
Pažymėtina, kad UĮ 56 straipsnio 10 dalis numato, jog šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepatenka į UĮ 56 straipsnio 10 dalies reguliavimo sritį, kadangi už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn yra patrauktas fizinis asmuo, kuris pažeidimo padarymo metu buvo Bendrovės valdymo organu (direktoriumi) ir priėmė valinius sprendimus, susijusius su asmenų įdarbinimų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalis numato, kad ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija skirta ne G. F., o Bendrovei, kuri yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo taikyta dviguba atsakomybė ir yra sąlygos UĮ 56 straipsnio 10 dalies taikymui.
Akivaizdu, kad įstatymo leidėjas siekdamas eliminuoti dvigubą nubaudimą už tą pačią veiką tikslingai UĮ 56 straipsnio 10 dalyje įtvirtino nuostatą, kad bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Tačiau ji taikytina subjektams, kai jų teisinis statusas lemia, jog sankcija yra skiriama tam pačiam subjektui. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, kadangi vienu atveju baudą moka teisės aktus pažeidęs fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, kuriam skirta ANK 95 straipsnyje numatyta administracinė nuobauda, arba kai darbdavys – juridinis asmuo pripažintas kaltu padaręs Baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnyje nustatytą veiką. Šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.
Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, jog Nutarimo turinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus UĮ ir ANK nuostatuose, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Dėl non bis in idem principo pažeidimo
Pareiškėja skunde teigia, jog susiklostė situacija, kad tų pačių aplinkybių pagrindu, buvo konstatuota du pažeidimai, už juos atsakomybėn patraukiant tiek Bendrovės direktorių, tiek patį juridinį asmenį. Pareiškėjos vertinimu Nutarimas priimtas pažeidžiant dvigubo baudimo draudimo principą, neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje ir Europos Ministrų komiteto rekomendacijos Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“ 3 principe yra įtvirtintas non bis in idem principas, reiškiantis, kad niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą, už kurio padarymą jis jau buvo nubaustas pagal įstatymą, arba išteisintas, tačiau nei Lietuvos įstatymai, nei minėta konvencija, drausdami dvigubą baudimą, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad konstitucinis principas non bis in idem principas savaime nepaneigia galimybės už tą patį pažeidimą taikyti asmeniui ne vieną sankciją; sprendžiant, ar už tą patį teisės pažeidimą įstatymu nustačius ne vieną sankciją nėra pažeidžiamas konstitucinis dvigubo baudimo draudimo principas, reikia įvertinti teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas.
Administracinių teismų praktikoje yra suformuotas aiškinimas, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), bei nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo „baudžiamas“, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma, pirmiausia, buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusi asmenį; ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos tapatumas); ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15 -39/2005, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143 -2619/2011, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021).
Dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, šios nuobaudos pasekmės neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-624/2021).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Nutarimu nuobauda – ekonominė sankcija - buvo skirta ne G. F., o pareiškėjai – uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, kad skiriant nuobaudą, buvo pažeistas non bis in idem principas.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors Bendrovės ir direktoriaus veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto, tačiau teigti, jog taip buvo pažeistas non bis in idem principas, kaip yra įsitikinusi pareiškėja, nėra jokio pagrindo, kadangi Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta Bendrovei, o Inspekcijos nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-647-2021 bauda buvo skirta Bendrovės direktoriui, tuo metu buvusiam atsakingam už Bendrovės veiklą, todėl analizuojamos bylos kontekste juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė skundžiamu nutarimu skirdama Bendrovei ekonominę sankciją pažeidė non bis in idem principą, todėl pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. spalio 27 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20089, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Artwine Baltic“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Artwine Baltic“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.