- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-11
- Bylos Nr.
- 2-380-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00272-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- E. J.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei R. J. ir jos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui E. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-05-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-36-743/06 iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) padidinant priteistą išlaikymo dydį po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų kiekvienam vaikui periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu kai vaikams buvo priteistas išlaikymas po 175 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis, ji gyveno pas tėvus ir neturėjo išlaidų būsto išlaikymui, vaikai buvo tik 8 metų amžiaus ir jų poreikiai buvo mažesni, tiek jos tiek vaikų sveikata buvo gera. Tačiau po to abiems vaikams buvo diagnozuota bronchinė astma, o ieškovei cukrinis diabetas, todėl išaugo išlaidos vaistams šių ligų gydymui. Ieškovė su vaikais apsigyveno nuomojamame būste, todėl tenka mokėti visas būsto išlaikymo išlaidas. Ieškovė 2013 m. gegužės mėnesį neteko darbo ir pragyvena tik iš socialinės pašalpos. Išlaikymo atsakovas reguliariai nemoka ir yra skolingas 9 300 Lt, nors jos žiniomis dirba užsienyje. Ieškovė viena nesugeba išlaikyti vaikų, kurių poreikiai per 8 metus žymiai išaugo, todėl jai tenka skolintis pinigų iš kitų asmenų. Pinigų pragyvenimui uždirba ir patys vaikai. Prašo padidinti išlaikymą iki 350 Lt kiekvienam vaikui.
Atsakovas E. J. į teismo posėdį neatvyko nors buvo įstatymo nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu informuotas apie jo datą, laiką ir vietą, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas.
Iš gimimo liudijimų matyti, kad D. J. ir D. J. yra ieškovės ir atsakovo vaikai (b. l. 12, 15), o iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-05-31 sprendimo matyti, kad vaikams iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Lt iki jų pilnametystės (b. l. 7-8). Iš pažymų apie gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį matyti, kad ieškovė gyvena su vaikais (b. l. 10-11). Iš medicininių dokumentų išrašų matyti, kad abu šalių vaikai serga vidutinio sunkumo bronchų astma, o ieškovė cukriniu diabetu (b. l. 13, 14, 16, 17, 20). Iš pažymos matyti, kad ieškovė iš socialinės paramos skyriaus gauna socialinę pašalpą ir yra socialiai remtina (b. l. 18). Iš Darbo biržos pažymos matyti, kad ieškovė nuo 2013-03-21 tapo bedarbe (b. l. 19). Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 21). Iš SODROS pažymų matyti, kad ieškovė ir atsakovas nedirba (b. l. 26- 31, 35). Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad ieškovė neturi transporto priemonių (b. l. 32). Iš mokėjimo patvirtinimų ir pašo kvitų matyti, kad ieškovė moka už viso šeimos ryšio paslaugas ir internetą (b. l. 45). Iš skolos raštelio matyti, kad ieškovė skolinga 500 Lt už malkas (b. l. 46). Iš medienos gabenimo lapo matyti, kad ieškovė perka medieną šildymui (b. l. 47). Iš PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių matyti, kad ieškovė pirko televizorių šeimai (b. l. 48-50). Iš Mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė moka rinkliavą už atliekų tvarkymą (b. l. 51). Iš Mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė moka už elektrą (b. l. 53-63). Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją.
Visuma nurodytų įrodymų patvirtina, kad ieškovė gyvena su vaikais ir viena juos išlaiko pagal savo galimybes, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis tinkamai vykdo pareigą išlaikyti savo vaikus.
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str.). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Kasacinės nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Kasacinės nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).
Remiantis ištirtais įrodymais teismas pripažįsta, kad ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi pagrindas tam yra ir ieškovės turtinės padėties pablogėjimas ir padidėję vaikų poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo. Nors atsakovas Lietuvoje nedirba, tačiau jis yra deklaravę išvykimą į Norvegiją, todėl ieškovės teiginys, jog jis dirba užsienyje yra pagrįstas, nes pragyventi vienoje iš brangiausių pasaulio valstybių neturint darbo ir pajamų yra sunkiai įmanoma. Vadinasi šalių turtinė padėtis nėra lygiavertė, nes neturėdama darbo ir viena išlaikydama šalių vaikus ieškovė yra daug blogesnėje padėtyje nei atsakovas. Be to, per aštuonis metus padidėjus vaikų poreikiams ir išaugus jų patenkinimui reikalingai pinigų sumai, atsakovo turtinė padėtis, net jei ir būtų sunki, negali būti pagrindiniu argumentu, kuris pateisintų nepakankamą išlaikymo teikimą vaikams. Vertinant šalių turtinę padėtį taip pat turi būti vertinamas ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sveikata neleistų jam dirbti, kad jis būtų nedarbingas, priešingai, išvykimas į užsienį rodo, kad jis gali dirbti ir užsidirbti. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad darbo neturėjimas Lietuvoje nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas gali pateisinti nepakankamą savo pareigos visapusiškai rūpintis vaikais vykdymą, nes ieškovė, kuri taip pat neturi darbo, išaugusius vaikų poreikius tenkina net ir neturėdama jokio darbo.
Išlaikymo priteisimo metu šalių vaikai buvo daug jaunesni, todėl jiems paaugus išlaidos, reikalingos jų išlaikymui neišvengiamai padidėjo iš esmės. Be to, jiems buvo diagnozuota nuolatinė liga bronchinė astma, reikalaujanti papildomų išlaidų. Šios aplinkybės vaiko poreikių padidėjimą leidžia pripažinti iš esmės padidėjusiu ir reikalaujančiu didesnio, nei šiuo metu priteistas, kasmėnesinio išlaikymo. Vadinasi ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą yra visiškai pagrįstas dėl išaugusių vaikų poreikių.
Taip pat pabrėžtina, kad augant vaikų poreikiams ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, todėl jos galimybės išlaikyti vaikus akivaizdžiai sumažėjo. Ieškovei taip pat buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, reikalaujanti nuolatinio gydymo, ji neteko darbo ir pragyvena tik iš valstybės paramos. Akivaizdu, kad darbo pajamas praradusi ir socialiai remtinu asmeniu tapusi ieškovė negali išlaikyti savo ir atsakovo vaikų gaudama prieš aštuonis metus iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, kurio pastarasis dar ir nemokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra tiek iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, tiek pasikeitę vaikų poreikiai.
Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Kasacinė nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį, kuris šiuo metu yra 130 Lt (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnis). Šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikams tik nedaug viršija 1 MGL dydį, todėl akivaizdu, kad priteistas išlaidymo dydis abiem vaikams yra neabejotinai per mažas ir turi būti padidintas.
Ieškovė reikšdama savo reikalavimą rėmėsi ir teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu išlaikymo vienam mėnesiui dydžiui – minimalia mėnesine alga. Toks dydis teismų praktikoje iš tiesų pripažįstamas kaip būtinas vaikui per mėnesį išlaikymo dydis, jeigu tėvų galimybės leidžia tokį išlaikymą teikti. Šiuo metu tokia alga sudaro 1 000 Lt, todėl ieškovės reikalavimas padidinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį iki 350 Lt, neprieštarauja nei teismų praktikai, nei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, nei atsakovo galimybėms teikti tokį išlaikymą, nes reikalaujamas išlaikymo dydis nesiekia net pusės minimalios mėnesio algos.
Išlaikymas išieškotinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (Civilinio kodekso 3.200 str.).
Ieškovė 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (b. l. 23), todėl tenkinant ieškinį žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.) ir jis sudaro 126 Lt ((350 Lt – 175 Lt) x 2 vaikai x 12 mėn. x 3 %). Be to, iš atsakovo išieškotinos ir 9,50 Lt dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes bendra šioje byloje į valstybės biudžetą iš atsakovo išieškotina suma (126 Lt + 9,50 Lt) yra didesnė nei teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.).
Atsakovas taip pat privalo atlyginti ir 560 Lt dydžio valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei (b. l. 39), nes jos susidarė dėl jo kaltės (CPK 96 str. 1 d., 5 d. 99 str.).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teisėjas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Padidinti iš atsakovo E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą dydį iki 350 litų ir priteisti iš atsakovo E. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) kiekvienam iki vaikų pilnametystės.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą išieškoti vaikų motinai R. J. a. k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2014 m. gegužės 12 d., ir pavesti jai abiejų vaikų lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Išieškoti iš atsakovo E. J. 135,50 Lt (vieną šimtą trisdešimt penkis litus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas 5660.
Išieškoti iš atsakovo E. J. 560 Lt (penis šimtus šešiasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba į sąskaitą Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią DNB banke, įmokos kodas – 5630.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.