- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 2-87-797/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02897-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- I. Š.
- Atsakovas
- VĮ Lietuvos prabavimo rūmai, VĮ Lietuvos prabavimo rūmams
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovei I. Š., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei, atsakovės VĮ Lietuvos prabavimo rūmai atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovei VĮ Lietuvos prabavimo rūmams dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, išeitinės išmokos ir neturtinės žalos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti:
atsakovės VĮ Lietuvos prabavimo rūmai 2013-01-11 Įsakymą Nr. 1K „Dėl įmonės veiklos organizavimo struktūrinių pertvarkymų“ dalyje dėl struktūrinių pertvarkymų VĮ Lietuvos prabavimo rūmų Šiaulių filiale;atsakovės VĮ Lietuvos prabavimo rūmai 2013-03-13 Įsakymą Nr. 28K „Dėl darbo sutarties su I. Š. nutraukimo“. Taip pat prašo:
Šalies argumentai
3. pripažinti neteisėtu ieškovės I. Š. atleidimą iš darbo VĮ Lietuvos prabavimo rūmų Šiaulių filialo vadovės - vyresniosios prabuotojos pareigų ir grąžinti ją į darbą;
4. priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovės VĮ Lietuvos prabavimo rūmai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2013-03-21 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;
5. priteisti ieškovei I. Š. iš atsakovės VĮ Lietuvos prabavimo rūmai 7 200 Lt darbo užmokesčio už papildomą darbą, 5000 Lt neturtinės žalo atlyginimą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 1997-01-06 ieškovė dirbo VĮ Lietuvos prabavimo rūmuose. Iš pradžių dirbo prabuotoja - mokine, vėliau buvo vyresnioji prabuotoja - Šiaulių filialo vadovė. Kartu su ja dirbo dar du darbuotojai: A. V. ir V. P., ieškovės darbo funkcijos sutapo su šių darbuotojų darbo funkcijomis. Ieškovės kvalifikacija buvo aukštesnė nei kitų darbuotojų, o darbo stažas – didžiausias – 16 metų. Ieškovė nurodo, jog nuo 2009 m. atsakovė ėmė dirbtinai kurti ekonomines sąlygas ir prielaidas būsimiems Šiaulių filialo struktūriniams pertvarkymams, darė jai moralinį spaudimą, kad ji savo noru nutrauktų darbo sutartį. Tai grindžia tuo, kad elektroniniu pranešimu buvo nurodyta ūkio subjektus, atvykstančius iš Kauno ir Marijampolės nukreipti į Kauno filialą bei Druskininkų laboratoriją, nors tauriųjų metalų prabavimas ir įspaudavimas atliekamas ir Šiaulių filiale, siūlė jai bei kitiems darbuotojams eiti nemokamų atostogų, patvirtino savo darbuotojų atostogų grafiką, nusprendė leisti ieškovę kasmetinių atostogų, tačiau vėliau jį atšaukė be jos sutikimo, atsakovė sutrumpino užsakymų priėmimo ir grąžinimo laiką Šiaulių filiale iki 2 val. per dieną, kas ėmė užsakymų sumažėjimą, o kitu laiku nurodė tikrinti ūkio subjektų vykdomą veiklą, nors Vyriausybė nurodė mažiau tikrinti ūkio subjektus, ieškovei buvo daromas psichologinis spaudimas kai buvo per vieną darbo dieną numatyta ir kelionė į Druskininkus ir grįžimas iš jų. 2013 m. sausio mėn. ieškovei buvo įteiktas 2013- 01-11 įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 2.24-4, kuriuo informavo, jog, vykdant atsakovės direktoriaus 2013-01-11 Įsakymą Nr. 1K „Dėl įmonės veiklos organizavimo struktūrinių pertvarkymų“, nuo 2013-03-15 su ja bus nutraukta darbo sutartis, bus sudarytos sąlygos naujo darbo paieškoms. Kitiems darbuotojams V. P. ir A. V. buvo pasiūlytos kitos pareigos, o su ja 2013-03-13 Įsakymu Nr. 28K buvo nutraukta darbo sutartis pagal Darbo kodekso 129 str. 1 ir 2 dalis. Atsakovės įspėjime abstrakčiai nurodyta, jog atliekami struktūriniai pertvarkymai, tačiau nėra nurodyta, su kokiais darbuotojais tai susiję, ar naikinamos funkcijos, ar perduodamos kitiems. Ieškovė nurodo, jog atsakovė nepagrįstai nusprendė atlikti Šiaulių filialo, kuriam ji vadovavo, struktūrinius pertvarkymus, nes visos funkcijos išliko, jos buvo perduotos kitiems darbuotojams, jiems mokant papildomą darbo užmokestį, o ekonominė situacija buvo dirbtinai sukurta, sutrumpintas klientų aptarnavimo laikas iki dviejų valandų, buvo nurodyta nukreipti klientus į kitus filialus. Nurodo, jog buvo pažeista ieškovė pirmenybės teisė likti darbe, nes jos aukštesnė kvalifikacija, nes ji dirbo filialo vadove, be to, ji turėjo didesnį nepertraukiamąjį darbo stažą, kuris buvo 16 metų, o likusio dirbti asmens V. P. darbo stažas mažesnis nei 10 metų. Taip pat ieškovė nurodo, jog nuo 2009 m. balandžio mėnesio ieškovė dirbo darbo sutartyje nesulygtą darbą, t. y. atliko jos pareigybės nuostatuose nenumatytas ūkio reikalų tvarkytojos funkcijas: aprūpindavo Šiaulių filialą kanceliarinėmis prekėmis bei buities reikmenimis, atliko filialo veiklos vykdymo bei pagalbinių patalpų valymo darbus, kadangi nuo 2009 m. balandžio 6 dienos atsakovė atleido iš darbo Šiaulių filialo ūkio reikalų tvarkytoją, nors darbo sutartimi šalys dėl šio papildomo darbo nesitarė ir ieškovei už šį darbą nebuvo mokamas darbo užmokestis. Dėl to, kad ieškovė buvo neteisėtai atleista, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimus, emocinę depresiją, dėl ko prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes neaiškūs kriterijai kaip buvo nuspręsta iš darbo atleisti I. Š., kadangi atstovė pabrėžė, kad Šiaulių filialas nėra savarankiškas padalinys, tai atsispindi atliktuose darbo organizavimo pertvarkymuose. Po pertvarkymų A. V. buvo perkeltas į teisės ir revizijų skyrių, kas rodo, jog tai yra vientisas juridinis asmuo ir sprendžiant klausimą dėl ieškovės atleidimo iš darbo, jos kvalifikacija turėjo būti lyginama su visų darbuotojų kvalifikacija. Nurodo, jog akivaizdu, kad ieškovės kvalifikacija yra aukštesnė. Atsakovas nėra nuoseklus bylose, nes kitoje byloje atsakovė teigia, kad vyresnysis revizorius yra aukštesnės kvalifikacijos nei revizorius, tas turėjo būti taikoma ir ieškovei, nes ji buvo vyresnioji prabuotoja. Bylos II tome, b. l. 77 atsakovė pripažįsta, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai yra asmenys, turintys chemiko išsilavinimą, tai privalumas ir nors ieškovė turi chemiko išsilavinimą, bet ji buvo atleista. Privalumas nurodytas vadovaujančio darbo patirtis, bet kitas darbuotojas to neturėjo. Kaip žemesnės kvalifikacijos kriterijus nurodytas galimas viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, tačiau ieškovės atveju tokio kriterijaus netaiko ir nurodo, jog A. V. yra deklaravęs galimą konfliktą. Su įsakymu dėl kokių priežasčių ji bus atleista iš darbo ieškovė nebuvo tinkamai supažindinta. Ji neturėjo galimybės lyginti savo kvalifikacijos su kitų darbuotojų kvalifikacija ir spręsti šio įspėjimo pagrįstumą ir teisėtumą. Darbdavys neįrodė, kad ieškovės kvalifikacija žemesnė nei kitų darbuotojų. Jos kvalifikacija aukštesnė, nei palikto dirbti A. V., nes platesnės atliekamos funkcijos, platesni uždaviniai, chemiko išsilavinimas, vadovaujančio darbo patirtis, viešų ir privačių interesų konflikto nebuvimas. Atliktų patikrinimų skaičius nenustato darbuotojo kvalifikacijos. Atsakovė neįrodė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta pagrįstai, todėl prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, paaiškino ir nurodė, kad ieškovei buvo ir yra žinomos atsakovo vadovo 2013-01-11 įsakyme Nr. 1 ,,Dėl įmonės veiklos organizavimo struktūrinių pertvarkymų“ konkrečiai įvardintos priežastys, lėmusios struktūrinių pertvarkymų būtinumą, ji su įsakymu yra susipažinusi ir tai patvirtina pateikiamas išrašas apie tai, kad prisijungusi prie programos ji įsakymą peržiūrėjo keturis kartus, todėl nurodo, jog atsakovės pateiktas 2013-01-11 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą yra teisėtas ir tinkamai įformintas. Ieškovė turėjo visus duomenis apie prabavimo paslaugų užsakymų Šiaulių filiale dinamiką. Nurodo, jog įspėjimas buvo įteiktas ir kitiems darbuotojams. Ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėta įstatymų nustatyta tvarka, jai išmokėtos visos pagal galiojančius teisės aktus priklausančios išmokos, susijusios su darbo santykiais, jai buvo suteiktas, ir ji pasinaudojo jai suteiktu laisvu nuo darbo laiku naujo darbo paieškoms. Pas atsakovę nebuvo laisvų darbo vietų, todėl ieškovei nebuvo pasiūlytas perkėlimas į kitą darbą. Nurodo, jog po struktūrinių pertvarkymų V. P. papildomai kaip vyresniajam inspektoriui buvo pavesta atlikti atsakovės Šiaulių filialo vadovo funkcijas, t. y. papildomai perduota tik filialo veiklos administravimo funkcija, jam nebuvo suteikta teisė ar pareiga prabuoti gaminius (nustatyti gaminių prabą), t. y. jis nebuvo įgaliotas atlikti pagrindinę ieškovės vykdytą vyresniojo prabuotojo funkciją - prabuoti pateiktus gaminius. Šiaulių filiale nuo 2010-07-02 iki ieškovės atleidimo dirbo tik 2 darbuotojai: ieškovė ir prabuotojas A. V., todėl filialo veiklos administravimo funkcija nebuvo pagrindinė ieškovei priskirta darbo funkcija, nes visų filialų vadovai atlieka savo pagrindinę funkciją - prabuoja ir įspauduoja gaminius, o filialo administravimu užsiima tik epizodiškai. Už papildomai perduotų filialo administravimo funkcijų vykdymą V. P. jo mėnesinis atlyginimas padidintas 50 Lt, nuo 1750 Lt vyresniojo inspektoriaus - revizoriaus atlyginimo iki 1800 Lt vyresniojo inspektoriaus - Šiaulių filialo vadovo atlyginimo, o ieškovės atlyginimas iki jos atleidimo buvo 1850 Lt. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog A. V. už papildomas jam perduotas darbines funkcijas, nes nebuvo perduotos. Atsakovė nurodo, jog nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, kad ieškovės darbo funkcijos sutapo tiek su prabuotojo A. V., tiek su vyresniojo inspektoriaus V. P. vykdomomis darbo funkcijomis, nes V. P. dirbo kitame skyriuje, o ieškovės ir jos buvusio pavaldinio A. V. vykdytos darbinės funkcijos, susijusios su gaminių prabavimu, sutapo. Nurodo, jog Šiaulių filiale nuo 1997-03-24 iki 2010-07-01 prabuotoja - priėmėja dirbo M. P., kuri 2010-07-01 šalių susitarimu (DK 125 str. 1 d.) nutraukė darbo sutartį su atsakove ir įvertinus mažėjantį prabuoti gaminių kiekį bei vienam prabuotojui Šiaulių filiale tenkantį darbo krūvį (gaminių kiekį) naujas darbuotojas nebuvo priimtas. Inspektoriai - revizoriai V. P. ir V. V. nėra ir niekada nebuvo Šiaulių filialo darbuotojai, nes buvo Teisės - revizijų skyriaus darbuotojai. Atsakovės struktūrą 2007-09-17 įsakymu Nr. 1K-259 patvirtino jos steigėjas - Finansų ministerija, todėl atsakovės vadovas neturi teisės keisti struktūros, bet yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą. Nurodo, jog prabavimui pateikiamų tauriųjų metalų gaminių sumažėjimas ir mažėjimas pastaruosius keletą metų, t. y. Šiaulių filialo darbuotojų suprabuotų gaminių kiekio faktinis sumažėjimas ir mažėjimas kasmet ir darbo krūvio, tenkančio vienam prabuotojui, įskaitant ieškovę, kaip vyresniąją prabuotoją, faktinis sumažėjimas ir mažėjimas, faktiškai reiškiantis darbuotojų prastovą, buvo svarbiausia priežastis ir ekonominė būtinybė atsakovei priimti sprendimą pertvarkyti veiklą ir atleisti iš darbo ieškovę. Nurodo, jog pati ieškovė dar 2010-05-20 tarnybiniu pranešimu nurodė, kad Šiaulių filiale 50% sumažėjo prabavimo ir įspaudavimo darbų, į tai, kad gaunamos žinios, jog labai išaugo nelegali prekyba sidabro gaminiais bei pusfabrikačiais, siekdama, kad būtų išsaugotos visos darbo vietos, pasiūlė vadovui daryti struktūrinius pertvarkymus, siūlė laikinai pervesti prabuotoją A. V. į revizinį skyrių, nekeičiant jo pareigybės, o prabuotojai - priėmėjai M. P. trumpinti darbo savaitę viena diena. Nurodo, jog atsakovė vykdo tiek išankstinę tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą (gaminių prabos patikrinimas iki jų patekimo į rinką), tiek ir paskesnę tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą, kai tikrinami jau rinkoje rasti skirti realizuoti taurieji metalai ir brangakmeniai, gaminiai ir laužas. Išankstinę priežiūrą atlieka Prabavimo ir įspaudavimo skyriaus darbuotojai - prabuotojai, o prabavimo paslaugų poreikis nepriklauso nuo atsakovės valios. Paskesnę tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą atlieka Teisės - revizijų skyriaus darbuotojai - inspektoriai - revizoriai pagal Atsakovo patvirtinamus revizijų planus. Atsakovė nurodo, jog per 2009-2012 metus Lietuvos šiaurinėje dalyje, kur verslą vykdo potencialūs Šiaulių filialo klientai veiklą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nutraukė 80 ūkio subjektų, kurių veiklos vietų (parduotuvių ir pan.) buvo dar daugiau, tai lėmė vieno didžiausių Lietuvos tauriųjų metalų gaminių importuotojo ir didmenininko, Šiaulių filialo kliento AB ,,Lėvuo“ veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nutraukimas 2011 metais. Nurodo, jog 2009, 2011, 2012 metus atsakovė baigė nuostolingai (2009 m. - 72,1 tūkst. Lt nuostolis, 2011 m. - 169,3 tūkst. Lt nuostolis, 2012 m. - 30,7 tūkst. Lt nuostolis), todėl steigėja, atsižvelgusi į 2011 metų veiklos rezultatus, 2012-05-02 raštu įpareigojo atsakovę parengti priemonių planą įmonės nuostoliams mažinti, kas paneigia ieškovės teiginius, kad pertvarkymai yra fiktyvūs, t. y. neegzistavo svarbios priežasties, nes struktūrinis pertvarkymas yra sąlygotas natūraliai susiklosčiusių svarbių sąlygų ir nėra fiktyvus. Ieškovės palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sujungdamas du Šiaulių filialo vadovo - vyresniojo prabuotojo ir vyresniojo inspektoriaus revizoriaus etatus į vieną - vyresniojo inspektoriaus - Šiaulių filialo vadovo etatą, atsisakant vyresniojo prabuotojo funkcijos - gaminių prabavimo, t. y. Šiaulių filialo vadovui nesuteikiant teisės ir pareigos prabuoti gaminius, sumažinant Šiaulių filialo darbuotojų skaičių, optimizavo tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūros funkcijų atlikimą, užtikrinant tiek išankstinės (prabavimo), tiek ir paskesnės rinkos priežiūros (ūkio subjektų veiklos tikrinimo) funkcijos tęstinumą. Tolesnis ieškovės palikimas darbe reikštų jos faktinę prastovą, o tai lemtų patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, dar daugiau blogintų ekonominę situaciją. Ieškovė nurodo, kad jos kvalifikacija yra aukštesnė nei kitų darbuotojų - V. P. bei A. V., nes ji buvo vyresnioji prabuotoja - Šiaulių filialo vadovė, jai buvo keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos ji atitiko, todėl turėjo pirmenybės teisę likti dirbti. Atsakovė nurodo, jog V. P. dirbo visai kitame skyriuje, nei ieškovė, todėl negalėjo būti lyginama šių asmenų kvalifikacija, nustatant pirmenybę likti darbe, o A. V. atliko visas tas pačias, kaip ir ieškovė, darbines funkcijas, susijusias su gaminių prabos nustatymu, o ieškovė dar buvo filialo vadovė, skirtingai nei jos pavaldinys, ji buvo atsakinga už filialo darbo organizavimą ir todėl gavo didesnį nei jos pavaldinys darbo užmokestį. Atsakovė nurodo, jog abiejų darbuotojų, kaip prabavimo srities specialistų, kvalifikacija yra vienoda, nes jie abu kaip prabavimo specialistai atliko tas pačias darbines funkcijas; darbo pas atsakovę patirtis (stažas) yra vienodas, nes ieškovė pradėjo dirbti 1997-01-06, o prabuotojas A. V. - 1997-06-09, abu neturi jokios pirmenybės teisės, numatytos DK 135 str., likti dirbti, abiejų socialinis pažeidžiamumas yra vienodas; abu yra Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai. Ieškovė turi galiojančią drausminę nuobaudą, ne kartą drausminėmis nuobaudomis buvo bausta ir ankščiau: papeikimu 2001-10-23 už šiurkščius pažeidimus - už oficialių dokumentų klastojimą, papeikimu 2003-09-26 už neteisingos gaminio tauriojo metalo prabos nustatymą, o kitas darbuotojas -vieną kartą 2001 m. Ieškovė 2007-03-13 raštu įpareigota imtis visų įmanomų priemonių, kad ateityje panašūs darbo drausmės pažeidimo faktai nesikartotų įmonės Šiaulių filiale, tačiau jai taikyta pastaba 2012-06-14 už netinkamai vykdytus savo tiesioginio vadovo rašytinius pavedimus, kuri atleidimo metu buvo galiojanti. A. V. neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Atsakovė, rinkdamasi, kurį iš Šiaulių filialo prabuotojų palikti darbe, vertino abiejų praktinius įgūdžius, jų sukauptą patirtį, atliekant ūkio subjektų patikrinimus, kurių ieškovė jų buvo atlikusi mažiau, nei A. V., todėl laikė, kad ieškovės praktiniai įgūdžiai bei sukaupta patirtis šioje srityje yra mažesnė nei A. V., kuris dar turėjo aukštesnę kvalifikaciją kaip revizorius, nes gali atlikti prabavimo ir revizinio darbo funkcijas. Su reikalavimu apmokėti už papildomą darbą atsakovė taip pat nesutinka ir nurodo, jog 2009-03-23 tarnybiniu pranešimu pati ieškovė pasiūlė atsakovei naikinti valytojos - ūkio reikalų tvarkytojos etatą, kartu užtikrindama, kad filialo švara ir tvarka bus palaikoma pačių filialo darbuotojų ir tai ji motyvavo tuo, jog 2009 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais dvigubai sumažėjo darbų apimtys, bei tuo, kad Šiaulių filialo patalpos yra nedidelės. Ji neprivalėjo tai daryti pati, o turėjo tai paskirstyti ir tai atlikti jų tiesioginio darbo metu, nes darbo krūvis buvo sumažėjęs. Atsakovė taip pat nesutinka ir dėl moralinio spaudimo ieškovei, nes pati keletą kartų prašė jai suteikti nemokamas atostogas. Nebuvo pažeistas ir DK 173 str., kuris draudžia be darbuotojo sutikimo darbuotoją atšaukti iš kasmetinių atostogų, nes įsakymas atšauktas, neprasidėjus darbuotojo atostogoms, o atostogų įsakymo motyvuotas atšaukimas dėl gamybinio būtinumo negali būti vertinamas kaip moralinis spaudimas ieškovei. Atsakovė sutrumpino paslaugų užsakymų priėmimo ir grąžinimo laiką, siekdama išvengti realios faktinės prastovos, nes nebuvo prabavimo darbų užsakymų, realių minėtų darbuotojų išlaikymo nuostolių, mokant jiems pilną darbo užmokestį už buvimą filialo patalpose be darbo aprūpinti Šiaulių filialo darbuotojus -ieškovę ir prabuotoją A. V. darbu (tikrinti ūkio subjektų veiklą) ir taip išlaikyti jiems darbo vietas. Tai negali būti laikoma moraliniu spaudimu, nes pačios ieškovės rašyti raštai patvirtina, jog ji pati pasiūlė vadovui daryti struktūrinius pertvarkymus. Nurodo, jog dėl komandiruotės į Druskininkus ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, 2012-05-11 įsakymu Nr. 80 komandiruodama ją tarnybiniu transportu 2012-05-14 į Druskininkuose vykusį gamybinį pasitarimą, jai darė psichologinį spaudimą, nes ji gavo visas išmokas, susijusias su komandiruote, vyko tarnybiniu transportu, vykusiame gamybiniame susirinkime dalyvavo ir kitų filialų bei padalinių vadovai, pati darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodė, kad 2012-05-14 dirbo 8.15 val., todėl nebuvo pagrindo mokėti už viršvalandinį darbą. Kadangi atsakovė nurodo, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog ieškovė neturėjo konfliktų su kolegomis ar vadovu, ji buvo gerbiama kaip ir kiti darbuotojai, o pati ieškovė 2013-03-06 gamybinio susirinkimo metu Kaune, dalyvaujant atsakovo vadovams, padalinių ir filialų vadovams, viešai padėkojo vadovui už tuos metus, kuriuos dirbo pas atsakovę. Vadovaujasi LAT 2012-04-12 3K-162/2012 praktika, kad sprendžiant klausimą dėl pirmenybės likti darbe gali būti lyginami tik tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija, nesutinka su argumentais, kad turėjo būti lyginama visų atsakovo darbuotojų kvalifikacija.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo. Ieškovė nurodo, jog ji atleista neteisėtai pagal Darbo kodekso 129 str., o atsakovė teigia, kad ieškovė atleista pagrįstai ir teisėtai, nes vyko realūs įmonės struktūriniai pertvarkymai, buvo optimizuojami etatai, vietoj keturių etatų liko 2, po pertvarkymų nebeliko Šiaulių filialo, kuriame ieškovė dirbo filialo vadove – prabuotoja.
Darbo kodekso 129 str. 1 d. nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio kodekso 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi teisę priimti savarankiškai, pagal teisės aiškinimo praktiką, bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o yra įgaliotas nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimo bei ar jie yra realūs ir nėra fiktyvūs (LAT nutartis Nr. 3K-3-204/2007).
Pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 129 str. sudaro šių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą. Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti nurodytų faktų buvimą (CPK 178 str.).
Ketinant įmonėje įgyvendinti struktūrinius pertvarkymus, tokį sprendimą būtina įforminti kompetentingo valdymo organo sprendimu. Šioje byloje iš pateiktų įstatų matyti, jog atsakovės vadovas pagal įstatų 27 ir 28 p. yra atsakingas už įmonės veiklą ir įmonės veiklos organizavimą, už filialus, todėl sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų priimtas tinkamo subjekto (148-155 b. l. t. 2).
Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 1997-01-06 ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovė I. Š. buvo priimta dirbti prabuotoja – mokine, nuo 1997-03-26 pervesta dirbti prabuotoja, o nuo 1997-07-22 – paskirta Šiaulių filialo vadove (7-9 b. l. t. 1). Iš darbo sutarties matyti, jog darbo užmokestis kito: buvo 1800 Lt, vėliau - 1400 Lt, 1550 Lt, 1850 Lt ir priklausomai nuo įmonės finansinių rezultatų buvo numatyta 45 proc. priemoka (9 b. l. t. 1). 2013-01-21 ieškovei įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, jog nuo 2013-03-15 su ieškove bus nutraukiama darbo sutartis dėl įmonės veiklos struktūrinių pertvarkymų (14 b. l. t. 1). Darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2013-03-21 pagal Darbo kodekso 129 str. 1-2 d., atsiskaitant su ieškove (9, 15 b. l. t. 1). Atsakovės steigėja yra Finansų ministerija (148-155 b. l. t. 2).
Ieškovė pripažįsta, kad įspėjimas dėl darbo sutarties nutraukimo jai buvo įteiktas, tą patvirtina ir jos parašas, jog 2013-01-21 susipažino su įspėjimu (15 b. l. t. 3). Įspėjimas atitinka Darbo kodekso 130 str. reikalavimus, nurodytos atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės, atleidimo data, atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju data, taip pat suteiktas laikas naujo darbo paieškoms. Įspėjime nurodyta, jog dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų optimizuojami darbuotojų etatai, naikinama Šiaulių filialo vadovo, vyresniojo prabuotojo pareigybė, todėl teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog tik abstrakčiai įspėjime nurodyta apie struktūrinius pertvarkymus. Įspėjimas yra įteikiamas kiekvienam darbuotojui, su kuriuo susiję struktūriniai pertvarkymai, o įstatymas nereglamentuoja, jog jame turi būti nurodyti ir kiti darbuotojai, kaip nurodo ieškovė (DK 130 str.). Pateikti įrodymai, jog įspėjimai buvo įteikti ir kitiems darbuotojams (67, 68 b. l. t. 1). Įspėjime yra nuoroda į 2013-01-11 įsakymą Nr. 1K ,,Dėl įmonės veiklos organizavimo struktūrinių pertvarkymų“, kur išsamiai šios aplinkybės nurodytos (16 b. l. t. 3), su kuriuo ieškovė susipažino ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – išrašas iš dokumentų apskaitos ir valdymo programos apie minėto įsakymo peržiūrą 8 kartus, pirmą kartą - 2013-01-14 (65-66 b. l. t.1), todėl ieškovės motyvas dėl įspėjimo netinkamumo yra nepagrįstas, tai neužkirto jai kelio ginti savo teisių dar nenutraukus darbo sutarties, kaip teigia ieškovė (CPK 178, 185 str.).
Ieškovė nurodo, jog struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, neegzistavo svarbios priežastys, trukdančios tęsti darbą, kad jos funkcijos išliko, buvo perduotos kitiems darbuotojams, jiems primokant. Su tokiu ieškovės argumentu teismas nesutinka, nes byloje esatys įrodymai tokią ieškovės poziciją paneigia. Pateikta VĮ Lietuvos prabavimo rūmų struktūra, patvirtinta 2007-09-17 (77 b. l. t. 1). Struktūrą sudaro 7 skyriai ir 4 filialai, iš kurių vienas yra Šiaulių filialas. Po įvykdytų struktūrinių pertvarkymų matyti, jog struktūra pakito, panaikinus Šiaulių filialą, liko trys filialai (157 b. l. t. 2). Po pertvarkymų buvo atleisti ir kiti darbuotojai, tai nebuvo susiję tik su vienos ieškovės atleidimu, tai patvirtina byloje esantys įrodymai (172-174 b. l. t. 2). Pateiktos Šiaulių filialo įspaudavimo darbų apimtys įrodo, jog didžiausios darbų apimtys buvo 2008 m., toliau nuo 2009 m. mažėjo (78, 79 b. l. t. 1). Iš ieškovės rašyto 2009-03-23 tarnybinio pranešimo matyti, jog ji nurodo, kad 2009 m. sausio-kovo mėn. sumažėjo darbų apimtys, dėl ko siūlo naikinti valytojos etatą (121 b. l. t. 1). 2010-05-20 ieškovės rašytas raštas direktoriui įrodo, jog pati ieškovė pripažino, kad 2010 m. Šiaulių filiale 50 proc. sumažėjo prabavimo ir įspaudavimo darbų, dėl ko ji siūlė perkelti vieną darbuotoją į revizinį skyrių, o kitam trumpinti darbo dieną (80 b. l. t. 1). Atsakovės steigėja Finansų ministerija 2012 m. prašė atsakovės pateikti priemonių planą įmonės nuostoliams mažinti, nes įmonė 2011 m. dirbo nuostolingai (88-89 b. l. t. 1). Iš atsakovės atstovės pateikto atsiliepimo ir paaiškinimo matyti, jog 2009-2012 metus atsakovė baigė nuostolingai (2009 m. - 72,1 tūkst. Lt nuostolis, 2011 m. - 169,3 tūkst. Lt nuostolis, 2012 m. - 30,7 tūkst. Lt nuostolis), todėl steigėja, atsižvelgusi į 2011 metų veiklos rezultatus, įpareigojo atsakovę parengti priemonių planą įmonės nuostoliams mažinti. Tai paneigia ieškovės teiginius, kad pertvarkymai buvo fiktyvūs, kadangi pertvarkymai yra sąlygoti susiklosčiusių svarbių sąlygų (CPK 178, 185 str.).
Ieškovė nurodo, jog jos funkcijos išliko, tik buvo perduotos kitiems darbuotojams. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog optimizavo tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūros funkcijų atlikimą, užtikrinant tiek išankstinės, tiek ir paskesnės rinkos priežiūros funkcijos tęstinumą, nes sujungė du etatus - Šiaulių filialo vadovo - vyresniojo prabuotojo ir vyresniojo inspektoriaus - revizoriaus į vieną - vyresniojo inspektoriaus - Šiaulių filialo vadovo etatą, atsisakant vyresniojo prabuotojo funkcijos - gaminių prabavimo, t. y. Šiaulių filialo vadovui nesuteikiant teisės ir pareigos prabuoti gaminius, taip sumažinant Šiaulių filialo darbuotojų skaičių. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog Šiaulių filiale dirbo du darbuotojai: ieškovė – filialo vadovė – prabuotoja ir A. V. – prabuotoju. Iš pateiktų pareiginių nuostatų matyti, jog ieškovės darbo funkcijos po struktūrinių pertvarkymų nebuvo perduotos buvusiam pavaldiniui prabuotojui A. V., nes jis ir buvo prabuotojas. Petrvarkymas buvo vykdomas taip, kad iš keturių etatų liko du. Revizoriui V. P. buvo perduota ieškovės funkcija, t. y. administravimo.
Kasacinis teismas nuosekliai pasisako, kad dėl konkrečių struktūrinių pertvarkymų realumas nustatomas pagal tai, jog dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas ar keli darbuotojai negali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso neatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Šioje byloje matyti, jog darbinėms funkcijoms atlikti reikia mažiau darbuotojų, nes liko dirbti vienas prabuotojas, o revizorius perėmė ieškovės administravimo funkciją. Taigi, iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, buvo susiję su darbo apimčių sumažėjimu, dėl ko buvo optimizuojami etatai (CPK 178, 185 str.). Įstatymas numato, kad atleisti darbuotoją dėl struktūrinių pertvarkymų galima, jei negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą jo sutikimu. Atsakovės atstovė paaiškino, jog laisvų etatų nebuvo, o Kauno filiale atsirado laisvas filialo vadovo etatas, bet ieškovė jau buvo atleista iš darbo, ieškovė galėjo dalyvauti atrankoje, bet to ji nedarė. Atranka įvyko, viena iš filialo darbuotojų perėjo dirbti į vadovo pareigas ir buvo laisvas prabuotojo etatas, kurį iš karto pasiūlė ieškovei parengiamojo posėdžio metu, tačiau ieškovė į pasiūlymą neatsakė (24 b. l. t. 3). Taigi, galimybės siūlyti kitą darbą ieškovės įspėjimo metu ir atleidimo dieną nebuvo, todėl su ja galėjo būti nutraukta darbo sutartis (CPK 178 str.).
Dėl pirmenybės likti darbe ieškovė nurodo, jog ji buvo aukštesnės kvalifikacijos, todėl ji, o ne A. V. turėjo būti paliktas. Atsakovė atsikerta, jog jų kvalifikacija buvo vienoda, todėl sprendė pagal kitus kriterijus, pagal darbuotojų universalumą, atsižvelgė į taikytas nuobaudas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog tiek ieškovė, tiek kitas Šiaulių filialo darbuotojas turi aukštąjį išsilavinimą. Pateikti pareiginiai nuostatai patvirtina, jog pareigybėms keliami tokie patys kvalifikaciniai reikalavimai: aukštasis arba aukštesnysis išsilavinimas, prabuotojo patirtis ne mažesnė nei 5 metai ir pan. (10, 95 b. l. t. 1). Reikalavimas turėti chemiko specialybę nebuvo privalomas ir reikalaujamas, nes tokiu atveju kitas darbuotojas A. V. net nebūtų priimtas dirbti prabuotoju esant tokiam reikalavimui, kadangi yra baigęs Lietuvos žemės ūkio akademiją (95, 142 b. l. t. 2). Ieškovės pateikta informacija iš interneto svetainės apie tai, jog chemiko išsilavinimas yra privalumas kandidatuojant į Kauno filialo vadovo-prabuotojo pareigybę, yra nesusijusi su šia byla, nes šis skelbimas atrankai yra paruoštas 2013 m. gegužės mėnesį, nes ieškovė jau 2013-03-21 buvo atleista iš darbo, o ieškovei dirbant ar atleidžiant ją iš darbo, nėra pateikta įrodymų, jog toks chemiko išsilavinimas būtų reikalaujamas ar tai privalumas (CPK 178, 180 str.). Taigi, pagal pareigybės reikalavimus abiejų darbuotojų reikalavimai užimti pareigas yra vienodi. Darbo stažas abiejų darbuotojų yra nuo 1997 m. (7 b. l. t. 1, 164 b. l. t. 2). Abu darbuotojai pagal Darbo kodekso 135 str. neturi pirmenybės teisės likti dirbti, abiejų socialinis pažeidžiamumas yra vienodas, abu yra Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai. Atsakovė teigia, kad abiejų kvalifikacija vienoda ir darbo stažas nuo 1997 m., todėl apsisprendimą lėmė kitos aplinkybės, tai: kad ieškovė turėjo galiojančią drausminę nuobaudą, tai, kad darbuotoją A. V. laikė universalesniu, nes jis pavaduodavo ir ieškovę ir kitą darbuotoją, dirbusią pas atsakovę, jų atostogų ar nedarbingumo metu, vertino abiejų praktinius įgūdžius, jų sukauptą patirtį, atliekant ūkio subjektų patikrinimus, buvo nustatyta, jog ieškovė jų buvo atlikusi mažiau, nei A. V., todėl laikė, kad ieškovės praktiniai įgūdžiai bei sukaupta patirtis šioje srityje yra mažesnė nei A. V., pastarasis dar turėjo aukštesnę kvalifikaciją kaip revizorius, nes gali atlikti prabavimo ir revizinio darbo funkcijas. Atsakovė atsižvelgė į tai, jog ieškovei buvo taikyta drausminė nuobauda, kuri įspėjimo laikotarpiu ir dieną buvo galiojanti. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, jog įspėjimo įteikimo metu ieškovei galiojo drausminė nuobauda, pateikti patikrinimo aktai įrodo, jog daugiau patikrinimų atliko A. V. (94, 97-121 b. l. t. 1, 80-86 b. l. t. 2).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo kvalifikacija suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Kvalifikaciją apibūdina turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą. Kvalifikacija nėra tapati išsimokslinimui, kuris yra tik vienas iš kriterijų, apibūdinančių kvalifikaciją, todėl darbdavys šiuo klausimu turi diskrecijos teisę – gali pasirinkti, su kuriuo iš jų tęsti darbo santykius, o kurį atleisti. Byloje darbdavio pasirinkimas yra motyvuotas ir pagrįstas byloje pateiktais įrodymais (CPK 178, 185 str.).
Ieškovė nurodo, jog nuo 2009 m. atsakovė ėmė dirbtinai kurti ekonomines sąlygas ir prielaidas būsimiems Šiaulių filialo struktūriniams pertvarkymams, darė jai moralinį spaudimą, kad ji savo noru nutrauktų darbo sutartį, nes buvo nurodyta ūkio subjektus, atvykstančius iš Kauno ir Marijampolės nukreipti į Kauno filialą bei Druskininkų laboratoriją, ne į Šiaulius, siūlė jai bei kitiems darbuotojams eiti nemokamų atostogų, nusprendė leisti ieškovę kasmetinių atostogų, tačiau vėliau jį atšaukė be jos sutikimo, atsakovė sutrumpino užsakymų priėmimo ir grąžinimo laiką Šiaulių filiale iki 2 val. per dieną. Atsakovė atsikerta ir nurodo, jog pati ieškovė keletą kartų prašė jai suteikti nemokamas atostogas, nurodo, jog nebuvo pažeistas DK 173 str., kuris draudžia be darbuotojo sutikimo darbuotoją atšaukti iš kasmetinių atostogų, nes įsakymas atšauktas, neprasidėjus darbuotojo atostogoms, o atostogų įsakymo motyvuotas atšaukimas dėl gamybinio būtinumo negali būti vertinamas kaip moralinis spaudimas ieškovei. Atsakovė nurodo, jog sutrumpino paslaugų užsakymų priėmimo ir grąžinimo laiką, siekdama išvengti realios faktinės prastovos, realių minėtų darbuotojų išlaikymo nuostolių, mokant jiems visą darbo užmokestį už buvimą filialo patalpose be darbo, aprūpinti Šiaulių filialo darbuotojus - ieškovę ir prabuotoją A. V. darbu ir taip išlaikyti jiems darbo vietas. Pačios ieškovės rašyti raštai patvirtina, jog ji pati pasiūlė vadovui daryti struktūrinius pertvarkymus, kas rodo, jog faktinė situacija įmonėje jai buvo žinoma. Nurodo, jog komandiruotė į Druskininkus, kur vyko tarnybiniu transportu nelaikytina moraliniu spaudimu, nes jame dalyvavo ir kitų filialų vadovai.
Iš šių paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovės nurodytos aplinkybės tebuvo įmonės veiklos darbo organizavimas, siekiant išvengti darbuotojų realios darbo prastovos, nes byloje nustatyta, jog darbo apimtys buvo sumažėjusios. Galimybė išeiti nemokamų atostogų yra numatyta įstatyme, kuriomis ieškovė naudojosi, komandiruotės taip pat yra numatytos įstatyme, o pačios ieškovės paaiškinimai teisme patvirtina, jog santykiai buvo su atsakovo darbuotojais ir vadovu buvo geri (19-22 b. l. t. 3). Dėl atostogų įsakymo atšaukimo matyti, jog įmonės vadovas siekė išaiškinti, ar I. Š. nėra suplanavusi išvykti, ar neturi kelialapių, tačiau informacija apie tai iš ieškovės nėra gauta, todėl dėl tarnybinio būtinumo atšauktas įsakymas suteikti atostogas (135 b. l. t. 1). Visuma įrodymų leidžia teismui spręsti, jog nebuvo ieškovės nurodomų dirbtinų ekonominių sąlygų sudarymo ar moralinio spaudimo ieškovei (127-157 b. l. t. 1, 19-25 b. l. t. 3, CPK 178 str.).
Dėl apmokėjimo už papildomą darbą ieškovė prašo priteisti 7200 Lt, nes ji atliko ūkio reikalų tvarkytojos funkcijas: aprūpindavo Šiaulių filialą kanceliarinėmis prekėmis bei buities reikmenimis, atliko filialo veiklos vykdymo bei pagalbinių patalpų valymo darbus, nes nuo 2009 m. balandžio 6 d. atsakovė atleido iš darbo Šiaulių filialo ūkio reikalų tvarkytoją. Nurodo, jog darbo sutartimi šalys dėl šio papildomo darbo nesitarė ir ieškovei už šį darbą nebuvo mokamas darbo užmokestis. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog tas pareigas jai padėjo atlikti ir A. V.. Atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu ir nurodo, jog pati ieškovė iniciavo, kad būtų atleista iš darbo ūkio reikalų tvarkytoja, pateikė 2009-03-23 raštą, kad dvigubai sumažėjo darbų apimtys, patalpos nedidelės, todėl siūlė naikinti šį etatą ir užtikrino, kad filialo tvarka ir švara bus palaikoma pačių filialo darbuotojų (121 b. l. t. 1). Atsakovė nurodo, jog ieškovė įsipareigojo užtikrinti filialo tvarką, švarą, jai nebuvo nurodyta valyti ir tvarkyti patalpas, tai buvo jos asmeninis sprendimas, be to, tai ne papildomas darbas, o darbas, nesant tiesioginio darbo.
Galioja bendroji, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri gali būti darbdaviui privaloma ir jo vykdoma. Byloje nustatyta, jog pati ieškovė nurodė sąlygas dėl ūkio dalies tvarkytojos etato panaikinimo, įsipareigojo užtikrinti tvarką ir švarą, nurodė, kad tą darbą atliko ir A. V., tačiau neprašė darbdavio, kad jai būtų už tai mokama, juolab, kad byloje nustatyta, jog darbas buvo atliekamas jos tiesioginio darbo metu, nesant tiesioginio darbo (kitų įrodymų byloje nėra, 121 b. l. t.1, 25 b. l. t. 3). Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, jog ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos, ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Ieškovė prašo neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų, atleidžiant ieškovę iš darbo, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti neturtinę žalą, todėl ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 str.).
Kadangi ieškinys atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos, o nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ieškovė yra atleista pagal įstatymą, todėl taip pat nepriteistinos (CPK 83, 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.