Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, paaiškino ir nurodė, kad ieškovei buvo ir yra žinomos atsakovo vadovo 2013-01-11 įsakyme Nr. 1 ,,Dėl įmonės veiklos organizavimo struktūrinių pertvarkymų“ konkrečiai įvardintos priežastys, lėmusios struktūrinių pertvarkymų būtinumą, ji su įsakymu yra susipažinusi ir tai patvirtina pateikiamas išrašas apie tai, kad prisijungusi prie programos ji įsakymą peržiūrėjo keturis kartus, todėl nurodo, jog atsakovės pateiktas 2013-01-11 įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą yra teisėtas ir tinkamai įformintas. Ieškovė turėjo visus duomenis apie prabavimo paslaugų užsakymų Šiaulių filiale dinamiką. Nurodo, jog įspėjimas buvo įteiktas ir kitiems darbuotojams. Ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą buvo įspėta įstatymų nustatyta tvarka, jai išmokėtos visos pagal galiojančius teisės aktus priklausančios išmokos, susijusios su darbo santykiais, jai buvo suteiktas, ir ji pasinaudojo jai suteiktu laisvu nuo darbo laiku naujo darbo paieškoms. Pas atsakovę nebuvo laisvų darbo vietų, todėl ieškovei nebuvo pasiūlytas perkėlimas į kitą darbą. Nurodo, jog po struktūrinių pertvarkymų V. P. papildomai kaip vyresniajam inspektoriui buvo pavesta atlikti atsakovės Šiaulių filialo vadovo funkcijas, t. y. papildomai perduota tik filialo veiklos administravimo funkcija, jam nebuvo suteikta teisė ar pareiga prabuoti gaminius (nustatyti gaminių prabą), t. y. jis nebuvo įgaliotas atlikti pagrindinę ieškovės vykdytą vyresniojo prabuotojo funkciją - prabuoti pateiktus gaminius. Šiaulių filiale nuo 2010-07-02 iki ieškovės atleidimo dirbo tik 2 darbuotojai: ieškovė ir prabuotojas A. V., todėl filialo veiklos administravimo funkcija nebuvo pagrindinė ieškovei priskirta darbo funkcija, nes visų filialų vadovai atlieka savo pagrindinę funkciją - prabuoja ir įspauduoja gaminius, o filialo administravimu užsiima tik epizodiškai. Už papildomai perduotų filialo administravimo funkcijų vykdymą V. P. jo mėnesinis atlyginimas padidintas 50 Lt, nuo 1750 Lt vyresniojo inspektoriaus - revizoriaus atlyginimo iki 1800 Lt vyresniojo inspektoriaus - Šiaulių filialo vadovo atlyginimo, o ieškovės atlyginimas iki jos atleidimo buvo 1850 Lt. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog A. V. už papildomas jam perduotas darbines funkcijas, nes nebuvo perduotos. Atsakovė nurodo, jog nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, kad ieškovės darbo funkcijos sutapo tiek su prabuotojo A. V., tiek su vyresniojo inspektoriaus V. P. vykdomomis darbo funkcijomis, nes V. P. dirbo kitame skyriuje, o ieškovės ir jos buvusio pavaldinio A. V. vykdytos darbinės funkcijos, susijusios su gaminių prabavimu, sutapo. Nurodo, jog Šiaulių filiale nuo 1997-03-24 iki 2010-07-01 prabuotoja - priėmėja dirbo M. P., kuri 2010-07-01 šalių susitarimu (DK 125 str. 1 d.) nutraukė darbo sutartį su atsakove ir įvertinus mažėjantį prabuoti gaminių kiekį bei vienam prabuotojui Šiaulių filiale tenkantį darbo krūvį (gaminių kiekį) naujas darbuotojas nebuvo priimtas. Inspektoriai - revizoriai V. P. ir V. V. nėra ir niekada nebuvo Šiaulių filialo darbuotojai, nes buvo Teisės - revizijų skyriaus darbuotojai. Atsakovės struktūrą 2007-09-17 įsakymu Nr. 1K-259 patvirtino jos steigėjas - Finansų ministerija, todėl atsakovės vadovas neturi teisės keisti struktūros, bet yra atsakingas už įmonės veiklos organizavimą. Nurodo, jog prabavimui pateikiamų tauriųjų metalų gaminių sumažėjimas ir mažėjimas pastaruosius keletą metų, t. y. Šiaulių filialo darbuotojų suprabuotų gaminių kiekio faktinis sumažėjimas ir mažėjimas kasmet ir darbo krūvio, tenkančio vienam prabuotojui, įskaitant ieškovę, kaip vyresniąją prabuotoją, faktinis sumažėjimas ir mažėjimas, faktiškai reiškiantis darbuotojų prastovą, buvo svarbiausia priežastis ir ekonominė būtinybė atsakovei priimti sprendimą pertvarkyti veiklą ir atleisti iš darbo ieškovę. Nurodo, jog pati ieškovė dar 2010-05-20 tarnybiniu pranešimu nurodė, kad Šiaulių filiale 50% sumažėjo prabavimo ir įspaudavimo darbų, į tai, kad gaunamos žinios, jog labai išaugo nelegali prekyba sidabro gaminiais bei pusfabrikačiais, siekdama, kad būtų išsaugotos visos darbo vietos, pasiūlė vadovui daryti struktūrinius pertvarkymus, siūlė laikinai pervesti prabuotoją A. V. į revizinį skyrių, nekeičiant jo pareigybės, o prabuotojai - priėmėjai M. P. trumpinti darbo savaitę viena diena. Nurodo, jog atsakovė vykdo tiek išankstinę tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą (gaminių prabos patikrinimas iki jų patekimo į rinką), tiek ir paskesnę tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą, kai tikrinami jau rinkoje rasti skirti realizuoti taurieji metalai ir brangakmeniai, gaminiai ir laužas. Išankstinę priežiūrą atlieka Prabavimo ir įspaudavimo skyriaus darbuotojai - prabuotojai, o prabavimo paslaugų poreikis nepriklauso nuo atsakovės valios. Paskesnę tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūrą atlieka Teisės - revizijų skyriaus darbuotojai - inspektoriai - revizoriai pagal Atsakovo patvirtinamus revizijų planus. Atsakovė nurodo, jog per 2009-2012 metus Lietuvos šiaurinėje dalyje, kur verslą vykdo potencialūs Šiaulių filialo klientai veiklą su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nutraukė 80 ūkio subjektų, kurių veiklos vietų (parduotuvių ir pan.) buvo dar daugiau, tai lėmė vieno didžiausių Lietuvos tauriųjų metalų gaminių importuotojo ir didmenininko, Šiaulių filialo kliento AB ,,Lėvuo“ veiklos su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais nutraukimas 2011 metais. Nurodo, jog 2009, 2011, 2012 metus atsakovė baigė nuostolingai (2009 m. - 72,1 tūkst. Lt nuostolis, 2011 m. - 169,3 tūkst. Lt nuostolis, 2012 m. - 30,7 tūkst. Lt nuostolis), todėl steigėja, atsižvelgusi į 2011 metų veiklos rezultatus, 2012-05-02 raštu įpareigojo atsakovę parengti priemonių planą įmonės nuostoliams mažinti, kas paneigia ieškovės teiginius, kad pertvarkymai yra fiktyvūs, t. y. neegzistavo svarbios priežasties, nes struktūrinis pertvarkymas yra sąlygotas natūraliai susiklosčiusių svarbių sąlygų ir nėra fiktyvus. Ieškovės palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sujungdamas du Šiaulių filialo vadovo - vyresniojo prabuotojo ir vyresniojo inspektoriaus revizoriaus etatus į vieną - vyresniojo inspektoriaus - Šiaulių filialo vadovo etatą, atsisakant vyresniojo prabuotojo funkcijos - gaminių prabavimo, t. y. Šiaulių filialo vadovui nesuteikiant teisės ir pareigos prabuoti gaminius, sumažinant Šiaulių filialo darbuotojų skaičių, optimizavo tauriųjų metalų ir brangakmenių rinkos priežiūros funkcijų atlikimą, užtikrinant tiek išankstinės (prabavimo), tiek ir paskesnės rinkos priežiūros (ūkio subjektų veiklos tikrinimo) funkcijos tęstinumą. Tolesnis ieškovės palikimas darbe reikštų jos faktinę prastovą, o tai lemtų patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, dar daugiau blogintų ekonominę situaciją. Ieškovė nurodo, kad jos kvalifikacija yra aukštesnė nei kitų darbuotojų - V. P. bei A. V., nes ji buvo vyresnioji prabuotoja - Šiaulių filialo vadovė, jai buvo keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, kuriuos ji atitiko, todėl turėjo pirmenybės teisę likti dirbti. Atsakovė nurodo, jog V. P. dirbo visai kitame skyriuje, nei ieškovė, todėl negalėjo būti lyginama šių asmenų kvalifikacija, nustatant pirmenybę likti darbe, o A. V. atliko visas tas pačias, kaip ir ieškovė, darbines funkcijas, susijusias su gaminių prabos nustatymu, o ieškovė dar buvo filialo vadovė, skirtingai nei jos pavaldinys, ji buvo atsakinga už filialo darbo organizavimą ir todėl gavo didesnį nei jos pavaldinys darbo užmokestį. Atsakovė nurodo, jog abiejų darbuotojų, kaip prabavimo srities specialistų, kvalifikacija yra vienoda, nes jie abu kaip prabavimo specialistai atliko tas pačias darbines funkcijas; darbo pas atsakovę patirtis (stažas) yra vienodas, nes ieškovė pradėjo dirbti 1997-01-06, o prabuotojas A. V. - 1997-06-09, abu neturi jokios pirmenybės teisės, numatytos DK 135 str., likti dirbti, abiejų socialinis pažeidžiamumas yra vienodas; abu yra Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnai. Ieškovė turi galiojančią drausminę nuobaudą, ne kartą drausminėmis nuobaudomis buvo bausta ir ankščiau: papeikimu 2001-10-23 už šiurkščius pažeidimus - už oficialių dokumentų klastojimą, papeikimu 2003-09-26 už neteisingos gaminio tauriojo metalo prabos nustatymą, o kitas darbuotojas -vieną kartą 2001 m. Ieškovė 2007-03-13 raštu įpareigota imtis visų įmanomų priemonių, kad ateityje panašūs darbo drausmės pažeidimo faktai nesikartotų įmonės Šiaulių filiale, tačiau jai taikyta pastaba 2012-06-14 už netinkamai vykdytus savo tiesioginio vadovo rašytinius pavedimus, kuri atleidimo metu buvo galiojanti. A. V. neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų. Atsakovė, rinkdamasi, kurį iš Šiaulių filialo prabuotojų palikti darbe, vertino abiejų praktinius įgūdžius, jų sukauptą patirtį, atliekant ūkio subjektų patikrinimus, kurių ieškovė jų buvo atlikusi mažiau, nei A. V., todėl laikė, kad ieškovės praktiniai įgūdžiai bei sukaupta patirtis šioje srityje yra mažesnė nei A. V., kuris dar turėjo aukštesnę kvalifikaciją kaip revizorius, nes gali atlikti prabavimo ir revizinio darbo funkcijas. Su reikalavimu apmokėti už papildomą darbą atsakovė taip pat nesutinka ir nurodo, jog 2009-03-23 tarnybiniu pranešimu pati ieškovė pasiūlė atsakovei naikinti valytojos - ūkio reikalų tvarkytojos etatą, kartu užtikrindama, kad filialo švara ir tvarka bus palaikoma pačių filialo darbuotojų ir tai ji motyvavo tuo, jog 2009 metų sausio, vasario, kovo mėnesiais dvigubai sumažėjo darbų apimtys, bei tuo, kad Šiaulių filialo patalpos yra nedidelės. Ji neprivalėjo tai daryti pati, o turėjo tai paskirstyti ir tai atlikti jų tiesioginio darbo metu, nes darbo krūvis buvo sumažėjęs. Atsakovė taip pat nesutinka ir dėl moralinio spaudimo ieškovei, nes pati keletą kartų prašė jai suteikti nemokamas atostogas. Nebuvo pažeistas ir DK 173 str., kuris draudžia be darbuotojo sutikimo darbuotoją atšaukti iš kasmetinių atostogų, nes įsakymas atšauktas, neprasidėjus darbuotojo atostogoms, o atostogų įsakymo motyvuotas atšaukimas dėl gamybinio būtinumo negali būti vertinamas kaip moralinis spaudimas ieškovei. Atsakovė sutrumpino paslaugų užsakymų priėmimo ir grąžinimo laiką, siekdama išvengti realios faktinės prastovos, nes nebuvo prabavimo darbų užsakymų, realių minėtų darbuotojų išlaikymo nuostolių, mokant jiems pilną darbo užmokestį už buvimą filialo patalpose be darbo aprūpinti Šiaulių filialo darbuotojus -ieškovę ir prabuotoją A. V. darbu (tikrinti ūkio subjektų veiklą) ir taip išlaikyti jiems darbo vietas. Tai negali būti laikoma moraliniu spaudimu, nes pačios ieškovės rašyti raštai patvirtina, jog ji pati pasiūlė vadovui daryti struktūrinius pertvarkymus. Nurodo, jog dėl komandiruotės į Druskininkus ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė, 2012-05-11 įsakymu Nr. 80 komandiruodama ją tarnybiniu transportu 2012-05-14 į Druskininkuose vykusį gamybinį pasitarimą, jai darė psichologinį spaudimą, nes ji gavo visas išmokas, susijusias su komandiruote, vyko tarnybiniu transportu, vykusiame gamybiniame susirinkime dalyvavo ir kitų filialų bei padalinių vadovai, pati darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodė, kad 2012-05-14 dirbo 8.15 val., todėl nebuvo pagrindo mokėti už viršvalandinį darbą. Kadangi atsakovė nurodo, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra teisėtas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas. Taip pat nurodo, jog ieškovė neturėjo konfliktų su kolegomis ar vadovu, ji buvo gerbiama kaip ir kiti darbuotojai, o pati ieškovė 2013-03-06 gamybinio susirinkimo metu Kaune, dalyvaujant atsakovo vadovams, padalinių ir filialų vadovams, viešai padėkojo vadovui už tuos metus, kuriuos dirbo pas atsakovę. Vadovaujasi LAT 2012-04-12 3K-162/2012 praktika, kad sprendžiant klausimą dėl pirmenybės likti darbe gali būti lyginami tik tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikacija, nesutinka su argumentais, kad turėjo būti lyginama visų atsakovo darbuotojų kvalifikacija.