- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1771-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00253-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei N
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas, Eimantas Šriupša
- Kategorijos
- 3.4.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant trečiajam asmeniui notarei N. J. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. B. prašo pripažinti negaliojančiu A. B. Vilniaus miesto 42-ojo notaro biuro notarės N. J. išduotą 2021-03-08 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. NJ-1128 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. notarė 2021-03-08 išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-1128, kuriuo po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovui – palikėjos tėvui – A. B. atiteko visas palikėjos turtas, įvardytas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime ir paveldimo turto apyraše;
1.2. A. B. mirusia E. B. bei ieškovu D. B. nesirūpino, tėvo pareigų nevykdė. 2020-10-14 ieškovą policijos pareigūnai informavo apie sesers E. B. savižudybę Šveicarijoje, Sargans mieste, kur palikėja gyveno ir dirbo. Ieškovas apie sesers mirtį informavo atsakovą. Notaras 2021-01-06 pranešė ieškovui, kad 2020-11-25 A. B. išreiškė norą paveldėti dukters E. B. turtą. Ieškovas pateikė prašymą neišduoti A. B. paveldėjimo teisės liudijimo ir nurodė, kad teiks ieškinį, kadangi atsakovas sąmoningai nevykdė tėvo pareigų ir neturi teisės paveldėti vaikų turto;
1.3. 1997-08-24 mirus ieškovo ir E. B. motinai L. B., kuri buvo išsiskyrusi su atsakovu, ieškovas ir palikėja E. B. su seneliais paveldėjo visą motinos turtą. Paveldėtas turtas buvo uždirbtas po skyrybų su A. B.. Motinos mirties metu ieškovui buvo 17 metų, o seseriai E. B. – 13 metų. Iki motinos mirties ieškovas su seserimi gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties ieškovas su seserimi liko gyventi nebaigtos statybos name, esančiame (duomenys neskelbtini). A. B. vaikus paliko be lėšų pragyvenimui, be maisto, rūbų ir elektros (buvo atjungta už skolas). Naudodamasis tėvo valdžia atsakovas savo nuožiūra disponavo, butu (duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai buvo jo nepilnamečiai vaikai. Ieškovui su seserimi reikėjo kaimynų prašyti maisto, teko badauti. Močiutė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl nepilnametės E. B. globos ir sesuo buvo išvežta į Pikeliškėse esančius globos namus, vėliau perkelta į Saulėtekyje esančius globos namus, iki pilnametystės buvo globojama Lietuvos katalikių moterų sąjungos mergaičių prieglaudoje. Sulaukusi pilnametystės, E. B. gavo 6 000 Lt valstybės paramą. Ji visada buvo globojama valstybės;
1.4. A. B., būdamas išsilavinęs žmogus, neturintis materialinių problemų, nedėjo pastangų susigrąžinti dukrą iš globos namų. Jis buvo abejingas savo vaikams, neskyrė dėmesio auklėjimui ir moralinių vertybių ugdymui, bendraudavo kaip su pašaliniais asmenimis, nepadėjo nepaisant beviltiškos vaikų padėties (badavimo ir valkatavimo). Ieškovo įsitikinimu, jo visiškas abejingumas turėjo reikšmingos, o galimai lemiamos įtakos tam, kad E. B. nusižudė;
1.5. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Leidimas asmeniui, kuris sąmoningai absoliučiai nesirūpino savo vaikais, ir galimai privedė prie savižudybės, paveldėti vaiko turtą būtų neteisėtas, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepaveldi pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigęs ar panaikintas. Atsakovas A. B. niekada nevykdė tėvo pareigų. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto mero 1998-09-03 potvarkis Nr. 463 dėl globos E. B. nustatymo. Visas palikėjos turtas atsakovui atiteko tik dėl to, jog nėra išlikęs ar nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl atsakovo, kaip tėvo, neterminuoto valdžios apribojimo palikėjos atžvilgiu.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. B. prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. tėvo valdžios apribojimas gali įvykti tik teismo sprendimu. Atsakovo tėvo valdžia dukters E. B. atžvilgiu teismo sprendimu nebuvo apribota. Tarp atsakovo ir dukters E. B. visada buvo nuoširdus ir pastovus bendravimas. Sūnus D. B. nutraukė bendravimą, nors atsakovas jam pastoviai teikė pagalbą;
2.2. ieškovas atsakovui reiškia fiziologinę neapykantą ir grasina. Teisme sprendžiamas kitas ginčas dėl bendroje dalinėje nuosavybėje esančio turto padalinimo. Ieškovas ieškinį pateikė tikėdamasis, kad kita civilinė byla bus sustabdyta ir jis galės toliau vienas naudotis visu turtu, kurio dalį yra neteisėtai užvaldęs. Bet kokius siūlymus dėl taikaus ginčo sprendimo ieškovas atmeta ir kelia nepagrįstus turtinius reikalavimus. Ieškinys pateiktas be reikalo, tik siekiant apsunkinti civilinės bylos, Nr. 2-1030-433/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-15737-2021-7, nagrinėjimą;
2.3. D. B. ilgą laiką buvo nutraukęs giminišką bendravimą su seserimi E. B.. Duktė sakė, kad jis jai grasino susidorojimu, ji labai jo bijojo. Kadangi ieškovas kartu dalinės nuosavybės teise valdė turtą, tyčia padarė skolų, kurių bendra suma gali siekti 12 000 Eur. D. B. savo dalies skolos iki šiol nepadengė ir nesirengia tai daryti, nors yra užvaldęs visą nekilnojamąjį turtą toje dalyje, kuri priklausė velionei E. B..
3. Trečiasis asmuo notarė N. J. atsiliepimo nepateikė.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodo, kad iki 2000 m. neturi duomenų, apie tėvystės teisių atėmimą A. B.. Pagal galiojusius teisės aktus dėl globos nepilnamečiams organizavimo, globa buvo nustatoma rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu), kuri tęsdavosi iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės. E. B. laikinoji globa nebuvo pratęsinėjama, tačiau dėl netinkamo E. B. elgesio buvo keičiami globėjai. Teisinis reglamentavimas nereguliavo kreipimosi į teismą dėl neterminuoto tėvo A. B. valdžios apribojimo termino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
5. Ginčas kilo dėl tėvo teisės paveldėti turtą po savo dukters mirties, kai įrodinėjama, jog tėvas nesirūpino dukterimi, po motinos mirties dukteriai buvo paskirta laikinoji globa, tačiau teismo sprendimas dėl tėvo teisių apribojimo nebuvo priimtas.
6. Byloje nustatyta, kad notarė 2021-03-08 išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. NJ-1128, kuriuo po E. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsakovui palikėjos tėvui A. B. atiteko visas palikėjos turtas: ¾ dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis nebaigto statyti gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini); ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).; 1/8 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); lėšos sąskaitose ir transporto priemonė.
7. Ieškovas yra mirusiosios E. B. brolis, o atsakovas yra palikėjos tėvas. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą tėvas priklauso aukštesnei paveldėtojų eilei. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: antros eilės – palikėjo tėvai, o ketvirtos eilės – palikėjo broliai. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą.
8. CK 5.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepaveldi pagal įstatymą tėvai po savo vaikų mirties, jeigu teismo sprendimu jų valdžia buvo apribota ir šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu nebuvo pasibaigęs ar panaikintas. Byloje nustatyta, kad nebuvo priimtas teismo sprendimas dėl A. B. tėvo valdžios apribojimo. Tokio teismo sprendimo nebuvimas patvirtintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atsiliepime, teismui nepateikti duomenys, kad būtų priimtas atsakovo tėvo teises ribojantis teismo sprendimas.
9. Ieškovas byloje siekia įrodyti, jog po motinos mirties atsakovas nevykdė tėvo pareigų, dėl ko buvo faktinis pagrindas apriboti tėvo teises dukters atžvilgiu. Ieškovo vertinimu, vaiko teisių apsaugos institucijos neveikė taip, kaip turėjo veikti, ir atsakovo tėvo valdžia, esant faktiniam pagrindui priimti sprendimą dėl tėvo valdžios ribojimo, nebuvo apribota dėl nepakankamų institucijų veiksmų. Ieškovas nurodo, kad A. B. mirusia E. B. bei ieškovu D. B. nesirūpino, tėvo pareigų nevykdė. Ieškovas rėmėsi tuo, kad E. B. buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovas išlaikymą mokėjo tik priverstinai ir ne visą laiką, nesiėmė veiksmų sugrąžinti dukterį iš vaikų globos namų ir ją pats auginti, po motinos mirties nepilnamečius vaikus paliko gyventi neįrengtame name, nesant sąlygų gyvenimui.
10. Bylai aktualus laikotarpis, kurio metu galėjo būti priimtas sprendimas dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo, yra nuo motinos L. B. mirties (duomenys neskelbtini) iki 2002-07-25, kai E. B. sulaukė pilnametystės. Iki 2001-07-01 tėvų valdžios klausimai buvo reguliuojami Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK), o nuo 2001-07-01 CK trečiojoje knygoje. SŠK 71 straipsnio 1 dalis nustatė, kad kai tėvas (motina) piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba visiškai nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvo (motinos) tėvystės teisių apribojimo. Tėvystės teises apriboti neterminuotai galima tik tuo atveju, kai teismas jau buvo tėvystės teises laikinai apribojęs. CK 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.
11. Pagal pacituotą teisinį reglamentavimą matyti, kad tėvo teisių ar valdžios ribojimas turi būti nustatomas teismo sprendimu, kuriame turi būti nustatytas tėvo teisių ar valdžios apribojimo pagrindas, kad tėvas nesirūpina vaiku (pagal SŠK – visiškai nesirūpina vaiku). Byloje nebuvo pateikta vaiko teisių apsaugos tarnybos surinktų duomenų dėl E. B.. Atsiliepime Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodo, kad patikrinus turimus duomenis dėl neterminuoto tėvo A. B. valdžios apribojimo (pagal tuometinį reguliavimą – tėvystės teisių atėmimo) iki 2000 m., tarnyba neturi duomenų, apie tėvystės teisių atėmimą A. B.. E. B. buvo keičiami globėjai dėl netinkamo E. B. elgesio.
12. Ieškovo ir palikėjos E. B. motina L. B. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), buvo 13 metų, o D. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo 17 metų. Vilniaus miesto mero 1998-09-03 potvarkiu Nr. 463, vadovaujantis Vaiko globos įstatymo 7, 14, 15, 17 straipsniais E. B. įsteigta laikinoji globa ir visiškas labdaros ir paramos fondo „Padėkime vaikams ir seneliams” išlaikymas. Vilniaus miesto mero 1998-11-04 potvarkiu Nr. 583 punktas dėl globos E. B. nustatymo pripažintas netekusiu galios. Laikinosios globos panaikinimo pagrindas buvo Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 1998-10-27 raštas Nr. 20-02-2046, kuriuo informuojama, kad po motinos mirties A. B. pasiėmė dukrą į savo namus, tačiau nepilnametė pabėgo iš namų. Senelės prašymu mergaitė apgyventa labdaros ir paramos fondo laikinosios globos namuose, iš kurių 1998-09-10 pabėgo. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2004-09-28 rašte Nr. (1.10)-51-12019 nurodyta, kad E. B. iki pilnametystės buvo globojama Lietuvos katalikių moterų sąjungos mergaičių prieglaudoje. Laikinoji globa nustatyta Vilniaus miesto mero 2000-10-31 potvarkiu Nr. 606, laikinoji globa baigėsi 2002-07-25. Laikotarpiu nuo 1998-09-10 iki apgyvendinimo Lietuvos katalikių moterų sąjungos mergaičių prieglaudoje, kaip nurodo šalys, E. B. buvo apgyvendinta Antakalnyje esančioje internatinėje mokykloje. Ieškovą atstovaujantis advokatas kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvą, tačiau kitų sprendimų dėl E. B. Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2021-05-05 raštu nepateikta. Ieškovas ir atsakovas sutinka, kad E. B. buvo apgyvendinta Antakalnyje esančioje internatinėje mokykloje.
13. Atsikirsdamas į ieškinį atsakovas nurodė, kad jis mokėjo vaikams išlaikymą: po faktinių skyrybų mokėjo grynaisiais pinigais, o priėmus teismo sprendimą – išlaikymas buvo išskaitomas iš atsakovo darbo užmokesčio UAB „Vilpra“. Atsakovas pateikė L. B. pasirašytus raštelius, kad 1987-1988 metais ji gavo pinigus vaikų išlaikymui. Atsakovas 2022-05-24 raštu pateikė UAB „Vilpra“ pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovas nuo 1999-06 iki 2000-12 mokėjo išlaikymą. Atsakovas nurodė, jog išlaikymą mokėjo visą laiką, kai dirbo UAB „Vilpra“, bet duomenys įmonėje nebuvo rasti. Atsakovas 2022-06-13 raštu pateikė asmeninės išlaidų knygos išrašus už 1997 m. spalio – 1999 m. kovo mėn., iš kurios matyti, jog atsakovas yra įtraukęs išlaidas vaikų poreikiams. Atsakovas 2022-04-27 raštu pateikė tabelių išrašus už 1989 metus, kadangi dokumentas be grafų, už atskirus mėnesius, mėnesių pavadinimai įrašyti ranka, neaišku, kas mokama, įrodymas nevertinamas.
14. Taip pat atsakovas nurodė, jog jis mokėjo turto išlaikymo mokesčius. Atsakovas 2022-04-27 raštu pateikė mokėjimo kvitus, kad 2003-2008 m. sumokėjo už D. B. ir E. B. žemės mokestį už 2000-2003 metus; 1999-2008 m. mokėjo nario mokestį sodininkų bendrijai „Varpas“. Atsakovas pateikė mokėjimo knygelę už butą (duomenys neskelbtini), kurioje pateikti mokėjimai nuo 1997 m. rugpjūčio mėnesio, t. y. po L. B. mirties. Matyti, jog už butą buvo mokama nuolat, kartais už kelis mėnesius, mokėjimo lapeliai pildyti skirtingu raštu už 1998 m. 06-09 ir 1999 m. 05-10 mėnesius, 2000 m. mokėta pildant lapelius tuo pačiu raštu, nurodant D. B. pavardę. Taip pat atsakovas pateikė mokėjimo knygelės už (duomenys neskelbtini), nuorašus, iš kurių matyti, kad A. B. nuo 2002 m. sausio mėn. moka už elektrą. Atsakovo 2022-04-27 pateiktas susirašinėjimas nevertinamas, nes pateiktos tik ištraukos, neaišku kieno laiškai pateikti, laiškuose kalbama apie einamuosius reikalus po E. B. pilnametystės.
15. Byloje nėra įrodinėjamos aplinkybės, kad atsakovas naudojo smurtą prieš E. B. ar kitaip pažeidė jos teises. Nesant kitų duomenų, turi būti įvertinta tai, ar atsakovas nesirūpino dukra ir ar nesirūpinimas sudarė tėvo teisių ar valdžios ribojimo pagrindą. Vien ta aplinkybė, kad E. B. po motinos mirties beveik visą laiką buvo globojama ir negyveno su tėvu, nesudaro pagrindo teigti, jog turėjo būti kreiptasi teismą ir priimtas teismo sprendimas dėl atsakovo tėvo teisių ribojimo. Teisės aktai nenustato vaiko teisių apsaugos institucijos pareigos kiekvienu atveju, kai steigiama laikinoji globa ir nepilnametis vaikas apgyvendinamas globos namuose, kreiptis į teismą, kad būtų priimtas sprendimas dėl tėvų teisių apribojimo. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad atsakovas buvo visiškai nusišalinęs nuo dukters priežiūros ir kad laikinoji globa buvo įsteigta vien tik dėl to, kad atsakovas nevykdė tėvo pareigų. Nors ieškovas teigia, jog jis su seserimi liko gyventi neįrengtame name, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybos 1998-10-27 rašte Nr. 20-02-2046 nurodyta, kad po motinos mirties E. B. tėvas pasiėmė į savo namus, tačiau duktė nenorėjo gyventi, bėgo iš namų, valkatavo ir nelankė mokyklos. Vėliau senelės prašymu, tėvui pritariant E. B. apgyvendinta laikinosios globos namuose Pikeliškėse. Iš Pikeliškėse esančių laikinosios globos namų pabėgo 1998-09-10 ir, kaip nurodo ieškovas, iki lapkričio mėn. apsigyveno su juo, o nuo 1998-11-04 E. B. apgyvendinta internatinėje mokykloje Antakalnyje. Atsakovas nurodo, jog jis kas daugmaž savaitę lankydavo dukterį mokykloje, su ja šventė gimtadienius, dukterimi domėjosi ir rūpinosi.
16. Atsakovo pateikti duomenys dėl dukters išlaikymo nėra pakankami ir nepatvirtina išlaikymo teikimo visą laiką iki dukters pilnametystės. Tai, kad atsakovas išlaikymą po skyrybų mokėjo geranoriškai, vėliau išlaikymas buvo išskaitomas, išlaikymo mokėjimo periodai yra gana ilgi, nėra duomenų, kad atsakovui būtų reiškiamos pretenzijos dėl nepakankamo išlaikymo teikimo, sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas vykdė išlaikymo pareigą. Dukteriai gyvenant globos namuose, išlaikymas turėjo būti pervedamas institucijoms, todėl labai tikėtina, kad išlaikymo nemokėjimo faktas būtų žinomas. Vaiko išlaikymo pareigos vykdymą patvirtina ir atsakovo pateikti mokėjimai, susiję su nekilnojamuoju turtu. Nors mokėjimo už butą (duomenys neskelbtini) lapeliuose nurodytas mokėtojas D. B., tačiau tai, kad mokėjimo knygelė didele dalimi pildyta vienu raštu ir pateikta atsakovo, duoda pagrindą išvadai, kad nurodytu laiku atsakovas mokėjo už komunalines paslaugas. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais asmeninių išlaidų knygų išrašais už 1997 m. spalio – 1999 m. kovo mėn., iš kurios matyti, jog atsakovas yra įtraukęs išlaidas vaikų poreikiams. Ieškovas 2022-05-02 raštu pateikė duomenis dėl E. B. skolų, tuo įrodinėdamas, jog atsakovas neteikė tinkamo išlaikymo. Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti skolų, kurios susidarė iki E. B. pilnametystės. Kadangi skolos susidarė laikotarpiu, kai atsakovas neturėjo pareigos išlaikyti dukters, pateikti dokumentai neturi teisinės reikšmės ir nevertinami.
17. Ieškiniu nurodoma, kad po E. B. mirties likusį turtą L. B. įsigijo po skyrybų su A. B.. Atsakovas pateikė 1983-05-16 aktą, kad jis įneša 2 170 rublių už 3 kambarių butą.
18. Šalių santykiai yra konfliktiški, dėl ko teismas nevertina šalių paaiškinimų, kurie nėra patvirtinti kitais įrodymais.
19. Ieškovas prašė teismo vertinti duomenis, susijusius su E. B. darbu Šveicarijoje bei mirtimi, o taip pat atsižvelgti į tai, kad palaikų parvežimu rūpinosi ieškovas, o ne atsakovas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo ieškinyje nurodytu pagrindu. E. B. pilnamete tapo 2002 metais, mirė 2020 metais. Beveik 20 metų atsakovas neturėjo tėvo valdžios dukteriai, todėl tėvo pareigų vykdymas negali turėti teisine prasme reikšmingos įtakos pasekmėms ir įvykusios pasekmės nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, sprendžiant, jog pasekmės patvirtina netinkamą atsakovo tėvo pareigų vykdymą. Dėl šių aplinkybių teismas nevertina aplinkybių dėl E. B. darbo, jos mirties bei palaikų parvežimo.
20. Ieškovas pažymi, jog negali būti laikoma teisingu, kad vaiku nesirūpinęs tėvas paveldėtų po vaiko mirties. Palikėjos turto perdavimas asmeniui, kuris niekada nevykdė savo, kaip tėvo pareigų, prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Ieškovas remiasi Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalimi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalimi, CK 3.155 straipsniu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsniu, 4 straipsnio 7 punktu bei 11 straipsniu. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normos nurodomos, nenurodant įstatymo redakcijos. 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-643 Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas išdėstytas nauja redakcija, todėl daugelio teisės normų numeracija pasikeitė.
21. Įstatymų leidėjas CK 5.6 straipsnio 3 dalimi nustatydamas draudimą paveldėti pagal įstatymą tėvams po savo vaikų mirties, įtvirtino šio draudimo sąlygas, pabrėždamas, kad turi būti priimtas teismo sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo, ir teismo sprendimo aktualumą pabrėžė, pažymėdamas, kad šis sprendimas palikimo atsiradimo momentu turi nebūti pasibaigęs ar panaikintas. Tai rodo, jog paveldėjimo teisės atėmimo siejimas su teismo sprendimo buvimu yra apgalvotas. Tokiu atveju sprendžiama, kad aplinkybės dėl to, jog mirusio vaiko tėvas nepakankamai gerai vykdė tėvo pareigas, nesudaro pagrindo taikyti CK 5.6 straipsnio 3 dalį. Byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas tėvo pareigų nevykdė tokiu mastu, kad jo elgesys sąlygotų institucijų pareigą kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo. Atsakovas buvo apgyvendinęs dukterį savo namuose, nepaneigta, kad ją lankė globos institucijose, teikė išlaikymą. Paveldėjimo teisę reglamentuojantys teisės aktai nesieja teisės į palikimą su gražiais palikėjo ir paveldėtojo santykiais. Teisė priimti palikimą atimama tik išskirtiniais CK 5.6 straipsnyje išvardintais atvejais, sąrašas ir baigtinis ir negali būti plečiamas. Ieškovo argumentas dėl teisės principų pažeidimo ar neatsižvelgimo į prioritetinius vaiko interesus atmetamas.
22. Apibendrindamas išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nenustatytas CK 5.6 straipsnio 3 dalies pagrindas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimui negaliojančiu, todėl ieškinys atmetamas.
23. Atsakovo atstovas, replika po baigiamųjų kalbų nurodė, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi nėra padavęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo. Ieškovas pripažino, jog jis nėra padavęs notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, o tik yra padavęs prašymą, kuriuo reikalavo neišduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimo. Įvertinęs, kad iki bylos išnagrinėjimo pabaigos atsakovas neteikė atsikirtimo argumento dėl ieškovo reikalavimo teisės neturėjimo bei remdamasis tuo, kad pagal CK 5.11 straipsnį ieškovas priklauso žemesnei įpėdinių pagal įstatymą eilei, teismas sprendžia, jog ieškovo suinteresuotumas byloje yra pagrįstas ir jis turi reikalavimo teisę pagal CK 5 straipsnį. Tuo atveju, jei ieškovo ieškinys būtų tenkintas, ieškovas turėtų teisinę galimybę pradėti procesą dėl palikimo priėmimo, kaip žemesnei įpėdinių pagal įstatymą eilei priklausantis asmuo. Tokiu tikslu yra paduotas ieškinys.
24. Ieškovą atstovavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantis atstovas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022-04-29, 2022-05-27 ir 2022-06-14 raštais pateikė prašymus dėl 366,60 Eur išlaidų. Kadangi ieškinys yra atmestas, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.