Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjui A. M., atsakovės atstovėms Ievai Kližentytei ir Ievai Doroševaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remiantis jame išdėstytais argumentais.

Tarnyba, išnagrinėjusi šį pranešimą ir kitus dokumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 9 p., 3 d., 2009-06-26 sprendimu Nr. (1.13.)-NSP-149-09 nutraukė A. M. antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nurodė, kokias aplinkybes nustatė Tarnyba, priimdama skundžiamą sprendimą. Tarnybos nuomone, tiek Vilniaus 2-asis apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, priimdami skundžiamus sprendimus, tinkamai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl rengti kasacinį skundą nebuvo pagrindo.

Remiasi CPK 5, 25, 301, 303 straipsnių, 347 str. 3 dalies nuostatomis. Pažymi, kad asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja kreipdamasis į pirmos instancijos teismą, o teisė į apeliaciją ir pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimas, pasibaigus sprendimo apskundimo terminui, arba išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, suteikia asmeniui teisingumo garantiją. Kasacija nėra trečioji instancija, einanti po pirmosios ir apeliacinės instancijų. Byla kasacine tvarka nėra nagrinėjama iš naujo. Tai yra išimtinė teismo sprendimų patikrinimo forma, kurioje sprendžiamas teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto klausimas. A. M. realizavo savo teisę į teisminę gynybą, nes pirmos ir apeliacinės instancijos teismai įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėjo jo ieškinius, peržiūrėti teismų sprendimus kasacine tvarka nėra pagrindo.

Atkreipia dėmesį, kad advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, negali priverstinai rašyti kasacinį skundą vien todėl, kad to pageidauja pareiškėjas, o vadovaudamasis savo profesine kompetencija, atižvelgęs į teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus bei įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, nustato ar yra kasacijos pagrindai. Kadangi advokatas A. C. A. M. byloje nenustatė kasacijos pagrindų, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas A. M. ginčija Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-06-26 sprendimą Nr. (1.13.)-NSP-149-09, kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2009-05-05 sprendimą Nr. (1.13.)-S-998-09 (patikslintą 2009-05-13 sprendimu Nr. (1.13.)-SPT-21-09) ir prašo įpareigoti Tarnybą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, rengiant kasacinį skundą ir atstovaujant jo interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-115/2009, kuria paliktas galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2517-141/2008, panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2009-04-30 prašymu (registracijos Nr. (1.13.)-ATP-1086-09, b. l. 27-28) kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-462-115/2009 dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-04-29 nutarties apskundimo. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2009-05-05 sprendimu Nr. (1.13.)-S-998-09 (patikslintu 2009-05-13 sprendimu Nr. (1.13.)-SPT-21-09) suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą kasaciniam skundui parengti ir jo interesams atstovauti Lietuvos Aukščiausiajame Teisme civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-115/2009, kuria paliktas galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2517-141/2008, panaikinimo, bei paskyrė advokatą A. C. (b. l. 25-26).

Advokatas A. C. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 2009-06-26 pateikė pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. M. (registracijos Nr. (1.13)-NP-174-09, b. l. 24), kuriame, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga bei prašomais apskųsti teismo procesiniais dokumentais, nustatė, kad nėra pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 str., peržiūrėti bylą kasacine tvarka ir pasiūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą A. M. pagal Tarnybos 2009-05-05 sprendimą Nr. (1.13.)-S-998-09 ir 2009-05-13 patikslintą sprendimą Nr. (1.13.)-STP-21-09. Minėtame pranešime advokatas A. C. nurodė, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, nesant pagrindų kasacijai. Atsakovė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi advokato A. C. 2009-06-26 pranešimą ir kitus dokumentus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. 9 punktu, 23 str. 3 dalimi, 2009-06-26 sprendimu Nr. (1.13.)-NSP-149-09 nusprendė nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą (b. l. 22-23).

Taip pat nustatyta (b. l. 29-30, 31-32), kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2517-141/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus energija“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. I., E. M., Vilniaus miesto 130-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo sudaryti rašytinę paslaugų teikimo sutartį, 2009-04-29 nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo A. M. ieškinys, paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad ieškovas A. M., vadovaudamasis CK 6.383 str. 2 dalimi, prašė įpareigoti atsakovą UAB „Vilniaus energiją“ sudaryti su juo energijos pirkimo – pardavimo sutartį ir nustatyti vienodas paslaugų ir prekių kainas bei kitas sąlygas, kurios taikomos tos pačios kategorijos vartotojams, nes jam priklausantis butas turi energiją naudojančius įrenginius, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, o taip pat turi suvartoto karšto vandens apskaitos prietaisus. Teismas padarė išvadą, kad energijos pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti ieškovo nurodytų aplinkybių nepakanka, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso trims savininkams, tarp jų ir ieškovui, o šiluminė energija ir karštas vanduo šiam butui yra tiekiami pagal UAB „Vilniaus energija“ ir 130-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos pasirašytą sutartį dėl šilumos ir šilumnešio tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo. Šios sutarties pagrindu bendrija atsiskaito už tiekiamą šiluminę energiją ir sunaudotą karštą vandenį, o mokesčiai atskiriems butams paskirstomi pagal namo ir butų apskaitos prietaisų rodmenis bei patalpų šildomą plotą. Teismas pažymėjo, kad butas nuosavybės teise priklauso trims savininkams, todėl butas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendru bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Kiti buto bendraturčiai nėra notarine tvarka įgalioję ieškovą sudaryti su atsakovu šiluminės energijos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutartį bei nėra sudarę susitarimo dėl suvartotos šiluminės energijos ir karšto vandens kiekio deklaravimo ir mokesčių už suteiktas paslaugas paskirstymo, todėl atsakovas pagrįstai atsisako sudaryti minėtas sutartis su ieškovu.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos yra vienos iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo institucijų, kurių uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 5 str. 4 p., 9 str. 2 d.). Pagal to paties įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatas tarnybos organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą apygardos teismo teritorijoje, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje yra išvardinti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama: pagal šios dalies 1 punktą, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; pagal 2 punktą – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad 11 str. 5 d. 1 – 2 punktuose nustatyti pagrindai netaikomi tik baudžiamosiose ir administracinėse bylose.

Kaip jau ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama: ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti (pavyzdžiui, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009).

Civilinėje byloje Nr. 2-2517-141/2008 esanti medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui A. M. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Iš skundžiamo atsakovės sprendimo matyti, kad atsisakymo teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą pagrindu nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta aplinkybė, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant apeliacinio skundo faktinius ir teisinius argumentus, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taigi apeliacinio proceso tvarka patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Tuo tarpu, kasacinis teismas tikrina žemesniųjų instancijų teismų įsiteisėjusių sprendimų ir nutarčių teisėtumą vienodo teisės aiškinimo ir taikymo aspektu, kasacinis teismas nesprendžia fakto klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas, tikrindamas apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu, remiasi sprendime ar nutartyje teismų nustatytomis aplinkybėmis, kurios nustatomos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustačius bylai reikšmingų faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacija galima tik CPK 346 straipsnyje nurodytais pagrindais (CPK 346 str. 1 d.). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalį pagrindu peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar proceso teisės pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai būtiną gynėjo dalyvavimą nustato Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnis) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju advokatas A. C., išnagrinėjęs bylos medžiagą bei teismo sprendimą ir nutartį, nenustatė pagrindo peržiūrėti bylą kasacine tvarka (CPK 346 str.) ir pranešė Tarnybai, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus, nesant pagrindų kasacijai.

Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir nurodytų teisės normų sistemine analize, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šio sprendimo ir įpareigoti Tarnybą teikti jam antrinę teisinę pagalbą, rengiant kasacinį skundą ir atstovaujant jo interesus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-462-115/2009, kuria paliktas galioti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-12-17 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2517-141/2008, panaikinimo nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

n usprendė:

atmesti pareiškėjo A. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.