Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. A., ieškovės atstovui advokatui Simui Vitkui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. A. ieškinį atsakovui M. N. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Vienas iš orientacinių išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio kriterijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA), kuri nuo 2022 m. sausio 1 d. yra 533,65 Eur. Vadovaujantis tėvų valdžios lygybės principu, kiekvienas iš tėvų turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ne mažiau nei 250 Eur dydžio suma kiekvieną mėnesį.

4. Kadangi atsakovas nuo 2021 m. kovo 9 d. visiškai neteikia išlaikymo vaikams, ieškovė prašo, kad atsakovas padengtų susidariusį įsiskolinimą už paskutinius trejus mėnesius (2021 m. kovo – gegužės mėnesius), kuris šiai dienai sudaro 1 380 Eur.

5. Byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį (taip pat ir patikslintus ieškinio reikalavimus), prašė teismo jį tenkinti, taip pat palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, nors atsakovas sutiko su visais ieškinio reikalavimais, jis vilkina bylos procesą. Byloje kartu su ieškiniu pateikti duomenys, patvirtinantys atsakovo tėvystę. Šiuo atveju vienintelė priežastis, kodėl atsakovas dokumentuose nėra nurodytas jaunesniojo ieškovės vaiko tėvu, yra ta, kad jis yra išvykęs ir nesutvarko dokumentų. Atsakovas išlaikymą vaikams moka nenuosekliai. Ieškovė byloje vykusio teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovas tėvystės niekada neginčijo. Nuo Naujųjų metų atsakovas išlaikymo vaikams nemokėjo. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia taip pat ir jokia kita forma. Atsakovas minėjo, kad nupirko vaikams drabužių, bet neaišku, kada juos atsiųs. Kiek atsakovas yra pasakojęs, jis uždirba apie 600 svarų per savaitę. Atsakovas šiuo metu neturi sveikatos problemų, trukdančių jam dirbti. Ieškovei vaikus išlaikyti padeda jos šeima. Vaikų išlaikymas kiekvieną mėnesį skiriasi – vaikams išlaikyti reikalingos skirtingo dydžio sumos. Atsakovas su vaikais bendrauja tik darbo dienoms, per pertraukas, savaitgaliais atsakovas vaikams neskambina.

6. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau byloje nepateikė.

7. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad pritars ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nustatymo, jeigu atsakovas pripažins tėvystę arba atsakovo tėvystė bus įrodyta. Išvadoje sutinkama su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo periodinėmis išmokomis. Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nurodoma, kad šiam reikalavimui išvadą teikianti institucija taip pat pritars, jeigu atsakovas nepateiks įrodymų, jog jis teikė vaikams išlaikymą.

8. Byloje vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad ginčo dėl ieškinio reikalavimų byloje tarp šalių iš esmės nėra. Institucija sutinka su ieškinio reikalavimu – patvirtinti atsakovo tėvystę, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma – 250 Eur, neprieštarauja geriausiems vaikų interesams, išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo taip pat turėtų būti priteistas.

9. Byloje vykusio 2021 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 iki 5 minutės) atsakovas nurodė, kad jis pripažįsta, jog yra V. A. tėvas, taip pat sutinka ir su kitais ieškovės ieškinio reikalavimais – dėl išlaikymo kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nurodė, kad jis pripažįsta ieškinį, sutinka su visais ieškinio reikalavimais.

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 388 straipsnio taikymo

10. Nagrinėjamu atveju byla išnagrinėta atsakovui byloje nepareiškus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdyje.

11. Pažymėtina, kad CPK 388 straipsnis, reglamentuojantis šalių dalyvavimą teismo posėdyje, kai teisme sprendžiamas tėvystės (motinystės) nustatymo klausimas, įtvirtina, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad šeimos bylose galimi tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Kuriam principui teikti prioritetą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, sprendžia teismas. Pripažintina, kad daugeliu atveju turėtų nulemti materialiosios tiesos atskleidimo principas. Taigi proceso koncentruotumas yra paskesnis po viešojo intereso šeimos bylų nagrinėjimu. Tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja proceso pagreitinimo galimybių. Viena jų – teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui. Kartu pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, tarp jų – teise teikti teismui prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

13. Šiuo atveju teismas ėmėsi procesinių priemonių atsakovo būtinam dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti – parengiamasis teismo posėdis, atsakovui jame nedalyvaujant, buvo atidėtas, atsakovui pakartotinai jo aktyvaus elektroninio pašto adresu (kuriuo pats atsakovas teismą informavo, kad yra išvykęs į užsienį ir kuriuo teismo jam siųstų procesinių dokumentų gavimą atsakovas patvirtino), buvo siųsta ieškinio kopija, įpareigojant atsakovą pateikti atsiliepimą į ieškinį; siekiant užtikrinti atsakovo galimybes dalyvauti teismo posėdyje, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos, buvo organizuojami nuotoliniai teismo posėdžiai (atsakovui jo aktyvaus elektroninio pašto adresu buvo išsiųsta nuoroda bei prisijungimai prie nuotolinių teismo posėdžio).

14. Nepaisant visų paminėtų veiksmų, atsakovas jokio procesinio dokumento, išskyrus elektroninius laiškus, kuriais teismą informavo, kad šiuo metu yra išvykęs į užsienį, nepateikė, atsakovas dalyvavo tik 2021 m. lapkričio 10 d. byloje vykusiame parengiamajame teismo posėdyje. Nepaisant to, kad minėto parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė pripažįstantis visus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, kitame byloje organizuotame parengiamajame teismo posėdyje bei bylos nagrinėjime iš esmės atsakovas nedalyvavo, nors apie jo laiką bei vietą buvo tinkamai informuotas, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant svarbias nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, taip pat nepateikė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas, kaip minėta, dalyvavęs viename iš byloje organizuotų parengiamųjų teismo posėdžių, prieštaravimo nei vienam iš ieškinio reikalavimų neišreiškė, kitais žodžiais tariant, atsakovas nenurodė, kad bent vienas ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir turėtų būti teismo atmestas, priešingai, atsakovas nurodė pripažįstantis visus ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus, su jais sutinkantis.

15. Aptartas atsakovo elgesys teismo vertintinas kaip nesąžiningas ir vilkinantis bylos procesą bei sudarantis pagrindą CPK 388 straipsnio 2 dalyje nurodytai atsakovo privalomo dalyvavimo teismo posėdyje išimčiai taikyti. Minėtos išimties taikymas susiklosčius situacijai byloje, kai atsakovas akivaizdžiai ignoruoja vykstantį procesą, nors prieštaravimų byloje nereiškia, šiuo atveju būtinas ir ieškovės sūnaus interesais.

16. Remiantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Dėl tėvystės nustatymo

17. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą nustatyti, kad atsakovas M. N. yra jos sūnaus V. A. tėvas. Byloje pateiktame (duomenys neskelbtini)V. A. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų apie vaiko tėvą nėra.

18. Vaiko kilmės nustatymas yra teisinio santykio tarp tėvų ir vaiko atsiradimo pagrindimo nustatymas. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis įtvirtina vaiko teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus.

19. Tuo atveju, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnis). Tačiau šiuo atveju pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis).

20. Idealiu atveju tėvystė turėtų apimti visus ją sudarančius komponentus, t. y. ketinimą tapti tėvu (tyčinė tėvystė), genetinį ryšį (biologinė tėvystė), emocinį kontaktą (psichologinė tėvystė) ir socialinius santykius (funkcinė, socialinė tėvystė, pasireiškianti tėvo pareigų atlikimu). Tačiau ne visada tėvystės pagrindą sudaro visi šie komponentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

21. Vaiko kilmės nustatymas svarbus ne tik siekiant užtikrinti vaiko prigimtinę teisę žinoti savo tėvus, kas sudaro dalį jo, kaip asmenybės, identiteto, bet ir siekiant nustatyti asmenis, su kuriais vaikui atsiranda tėvyste grindžiamos tarpusavio teisės ir pareigos (CK 3.137 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). O vaikai, be kitų teisių, turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia jų interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis), ir turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas (CK 3.162 straipsnis). Būtent dėl šių tėvų ir vaikų tarpusavio teisių ir pareigų turinio yra svarbus vaiko kilmės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020).

22. Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

23. Tiek tarp CK nuostatų, reglamentuojančių tėvystės nustatymo institutą, tiek tarp CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių bylų nagrinėjimo ypatumus, nėra nuostatų, kurios įtvirtintų priverstinės DNR ekspertizės atlikimo galimybę. Tokių nuostatų nebuvimas yra akcentuojamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Alternatyvios priemonės, kokios yra minimos EŽTT praktikoje, yra įtvirtintos CK 3.148 straipsnyje ir CPK 389 straipsnyje, kurie reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Šio teisinio reguliavimo kontekste išskirtini du aspektai: 1) pagrindu nustatyti tėvystę, jeigu yra atsisakoma ekspertizės, gali būti pripažįstami įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kt.; 2) ekspertizės atsisakymas, išreikštas spėjamo vaiko tėvo, gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas. Minėtos ekspertizės atsisakymo pasekmės yra pripažįstamos ir EŽTT praktikoje, pagal kurią atsisakymas atlikti DNR tyrimą negali preziumuoti tėvystės buvimo ar nebuvimo (2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Mandet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 30955/12), tačiau toks atsisakymas gali būti vertinamas kaip papildomas argumentas, kartu su kitais įrodymais pripažįstant vaikui tėvystę be genetinių tyrimų (2015 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Canonne prieš Prancūziją, peticijos Nr. 22037/13).

25. Aptariama nuostata yra įtvirtinta prioritetinei vaikų teisių ir interesų apsaugai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) užtikrinti. Siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, grindžiamus jo kilme, ir eliminuoti spėjamo vaiko tėvo, kaip atsakovo pagal ieškinį dėl tėvystės nustatymo, galimybę atsisakyti ir vengti prisiimti pirmiau įvardytas pareigas, prisidengiant savo teise atsisakyti ekspertizės, ir yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią ekspertizės atsisakymas gali būti pripažįstamas kaip tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Pažymėtina, kad atsakovui dar 2021 m. rugpjūčio 5 d. teismo nutartimi buvo išaiškinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada; taip pat, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Nepaisant to, byloje nebuvo gautas atsakovo sutikimas dėl ekspertizės atlikimo. Teismas atsakovo veiksmus, išsamiai aptartus ankstesnėje šio sprendimo dalyje, o būtent – jo nesąžiningą procesinį elgesį, vykstančio proceso ignoravimą, prieštaravimų byloje nepateikimą (tarp jų ir dėl šioje sprendimo dalyje aptariamo ieškinio reikalavimo), atsakovo 2021 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu išreikštą sutikimą dėl visų ieškinio reikalavimų (tarp jų ir dėl šioje sprendimo dalyje aptariamo ieškinio reikalavimo), vertina kaip ekspertizės atsisakymą, o tuo pačiu ir tėvystės įrodymą (CPK 389 straipsnis, šiame sprendime aptarta kasacinio teismo praktika).

27. Pagrindą spręsti, kad atsakovas M. N. yra ieškovės sūnaus V. A. tėvas, sudaro ir kitų bylos įrodymų visetas. Visų pirma, tai ieškovės tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu išdėstyti paaiškinimai, kurie yra nuoseklūs ir byloje nepaneigti – teismui nėra pagrindo jais nesiremti. Remiantis ieškovės paaiškinimais byloje, ji su atsakovu iki sūnaus V. A. gimimo palaikė artimus santykius, kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, ieškovė ir atsakovas gyvendami kartu, dar iki sūnaus V. A. gimimo, susilaukė sūnaus K. N., gimusio (duomenys neskelbtini) (minėtą aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas K. N. gimimo įrašas). Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas nuo pat sūnaus gimimo pripažino tėvystę, jos neginčijo, ginčas su atsakovu iš esmės yra kilęs tik dėl nepilnamečiui vaikui teiktino išlaikymo – atsakovas vengia teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Į bylą taip pat pateiktas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimas, kuriame atsakovas dėkoja ieškovei už sūnų. Jokie aptariamus įrodymus paneigiantys duomenys į bylą nėra pateikti (CPK 178 straipsnis). Galiausiai, 2021 m. lapkričio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu (parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 iki 5 minutės) atsakovas, kaip minėta, nurodė, jog jis pripažįsta, kad yra V. A. tėvas.

Motyvuojamoji dalis

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, egzistuoja pagrindas šioje sprendimo dalyje aptariamo ieškinio reikalavimo tenkinimui, nustatant, kad atsakovas M. N. yra ieškovės sūnaus V. A. tėvas.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

29. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams K. N. ir V. A. išlaikymą – po 250 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei 1 380 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl atsakovo vaikams neteikto išlaikymo už 2021 m. kovo – gegužės mėnesius (tris mėnesius).

30. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

31. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

32. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas materialiai rūpinosi vaikais (atsakovas į ieškovės banko sąskaitą yra atlikęs tik pavienius pavedimus neženkliomis sumomis), taigi, vaikų teisė gauti išlaikymą nebuvo tinkamai užtikrinta. Atsakovas prieštaravimų dėl aptariamo ieškinio reikalavimo, kaip ir dėl kitų ieškinio reikalavimų, nereiškė, priešingai, kaip ir kitus ieškinio reikalavimus, taip ir aptariamus šioje sprendimo dalyje, pripažino (žr. ankstesnius šio sprendimo punktus). Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, ar kitas aplinkybes, galinčias apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus.

34. Teismo vertinimu, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis – po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, atitinka atsakovo turtinių galimybių ir vaikų, kuriems priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, toks iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydis užtikrins galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaikų raidos poreikius.

35. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams, mokamo kas mėnesį 250 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, priteisimo iš atsakovo tenkinamas.

36. Minėta, kad teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento, taip pat, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams ieškovės nurodomu laikotarpiu (atsakovas tokių aplinkybių taip pat nenurodė, taip pat ir nepateikė priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, priešingai, ir šį ieškinio reikalavimą atsakovas pripažino visa apimtimi). Esant tokioms aplinkybėms, tenkinamas taip pat ir ieškinio reikalavimas dėl 1 380 Eur išlaikymo įsiskolinimo, susidariusio už 2021 m. kovo – gegužės mėnesius, priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

37. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

38. Ieškovė, reikšdama ieškinį teismui, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė taip pat pateikė į bylą duomenis apie jos šioje byloje turėtas 1 200 Eur bylinėjimosi – advokato teisinės pagalbos, išlaidas. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 275 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio išlaidų atlyginimas, advokato teisinės pagalbos išlaidos).

40. Byloje ieškinys taip pat pareikštas ir dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pastaruosius ieškinio reikalavimus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

41. Žyminis mokestis, mokėtinas už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo sudaro 135 Eur (reikalavimų dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo) ir 31 Eur (reikalavimų dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimo) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), viso už aptariamus ieškinio reikalavimus mokėtinas 166 Eur dydžio žyminis mokestis.

42. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistina 166 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 392 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas M. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) yra V. A. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. A. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) yra M. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo M. N. nepilnamečiams vaikams V. A. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir K. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį kiekvienam vaikui po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 28 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. N. nepilnamečiams vaikams V. A. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) ir K. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 1 380 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti M. A. uzufrukto teise tvarkyti V. A. ir K. N. tenkantį išlaikymą.

Priteisti ieškovės M. A. naudai iš atsakovo M. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 1 275 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 166 Eur (vieno šimto šešiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą (arba jo kopiją) būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartį M. N. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečio sūnaus K. N. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)priteistą išlaikymą.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.