- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-10
- Bylos Nr.
- 1-190-966/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kaltinamasis
- Algimantui A
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės AAS, „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui J. K.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. V. 2015-04-03 07.50val. Kaune, vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas K. g. kryptimi link T. pr., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punkto reikalavimus tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, kitai transporto priemonei sustojus prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, savo transporto priemonės prieš ją nesustabdė, neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra einančio pėsčiojo, nepraleido iš dešinės pusės, per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios I. M. ir ją partrenkė, t. y. sukėlė eismo įvykį, kurio metu pėsčiajai I. M. padarė kūno sužalojimą, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
K. A. A. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-03 apie 7.50 val. savo automobiliu Ford Focus važiavo K. gatve link T. prospekto. Oro sąlygos buvo blogos, snigo. Jis apie 50 km/h greičiu važiavo antra eismo juosta. Matė, kad pirmoje juostoje važiavęs automobilis sustojo prieš pėsčiųjų perėją, tačiau jo automobilio stiklas buvo apsnigtas, jis iš dešinės pusės nieko einančio nepamatė, todėl važiavo toliau. Pavažiavęs pajuto, kad ant jo automobilio lango kažkas užkrito, sustojo pirmoje eismo juostoje ir pamatė, kad partrenkė pėsčiąją, kuri tupėjo susiėmusi už rankos. Suprato, kad pėsčiąją kliudė automobilio dešiniu sparnu, smūgis nulaužė automobilio galinio matymo veidrodėlį. Eismo įvykis įvyko dėl jo neatidumo, prasto matomumo. Sužalotąją pakvietė į savo automobilį laukti medikų bei pareigūnų, davė jai atsigerti bei tabletę nuo širdies. Po pietų nuvyko pas nukentėjusiąją į ligoninę, atsiprašė jos, iš viso davė 150 eurų išlaidoms. Bandė su nukentėjusiąja susitarti dėl žalos atlyginimo, bet susitarti nepavyko. Jis gyvena iš 430 Eur pensijos. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.). Nukentėjusioji I. M., civilinio atsakovo atstovas apklausti dėl civilinio ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. A. V. visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:
Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-04-03 apie 07.30 val., Kaune, ėjo link pėsčiųjų perėjos ir ketino pereiti K. g. Priėjus prie pėsčiųjų perėjos, sustojo įsitikinti ar neatvažiuoja automobiliai, ar yra saugu pereiti gatvę. Pirmoje eismo juostoje važiavo automobiliai, kurie sustojo ją praleisti. Ji įžengė į pėsčiųjų perėją, į perėjo pirmą eismo juostą, žengė į antrąją eismo juostą, kai pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Smūgis buvo stiprus, nuo smūgio ji buvo parblokšta ant žemės. Prieš smūgį nematė, kaip automobilis atvažiavo, antra eismo juosta buvo tuo metu tuščia. Eismo įvykio metu sąmonės nebuvo praradusi, pajuto, kad yra sužalota jos kairioji ranka bei koja. Po įvykio prie pėsčiosios atskubėjo kiti žmonės, kurie iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Po eismo įvykio, buvo priėjęs ją partrenkęs vairuotojas, kuris pasiteiravo jos sveikatos būklės. Atvykusi greitosios medicinos pagalba ją nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo atlikta alkūnkaulio operacija. Gydymosi įstaigoje ji praleido savaitę. Eismo įvykio metu patyrė turtinę ir neturtinę žalą, tęsia gydymą, vėliau bus atliekama planinė operacija (b.1. 20);
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1368/15(02) matyti, kad I. M. konstatuotas kairio alkūnkaulio kūno skeveldrinis lūžis, trauma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34);
Pirminėje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos medžiagoje Nr. 07-15-9191582 užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015 m. balandžio 3 d. apie 7.50 val. K., K. gatvėje, eismo įvykio schema patvirtina, kad eismo įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje (b. l. 8-11);
Iš alkotesterio kvito, patikrinimo Nr. 657, matyti, kad 2015-04-03 8.32 val. A. A. V. automobilį vairavo blaivus (b. l. 38);
Techninės apžiūros 2014-09-23 rezultatų kortelėje užfiksuota, kad A.A. V. vairuotas automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (b. l. 18);
BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punktai nustato vairuotojui pareigas: laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (9 p.); artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (30 p.); jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (31 p.). Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik A. A. V. neteisėti veiksmai – KET 9, 30, 31 punktų pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti, taigi tarp A. A. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. A. A. V. neatsargios formos kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
A. A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, suteikė pagalbą nukentėjusiajai (BK 59 str. 1 d. 1, 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad A. A. V. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma. V. A. A. V. asmenybę pažymėtina, kad jis yra neteistas (b. l. 36), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 37), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b. l. 40), pensininkas, pragyvena iš 439,81 Eur pensijos (b. l. 67-68), nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą Algimantui A. V. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo I. M. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, A. A. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus, tik dėl nepakankamo savo atidumo, kaltinamasis yra garbaus amžiaus, bei tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, savaime negali būti pagrindas jam taikyti BK 67 str. 1 d., 3 d., 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – uždraudimo skyrimas kaltinamajam A. A. V. yra netikslingas ir nepadės įgyvendinti jam paskirtos bausmės paskirties.
Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Algimantui A. V. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji I. M. civiliniu ieškiniu prašė jos naudai priteisti 3000 Eur dydžio patirtą neturtinę žalą iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir kaltinamojo A. A. V. (b. l. 79-82). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad į ieškinyje nurodytą sumą – 3000 Eur yra neįtraukta civilinio atsakovo – draudimo bendrovės jai jau išmoktą 1000 Eur dydžio draudimo išmoka, t. y. bendroje sumoje reiškia 4000 Eur civilinį ieškinį. Nukentėjusioji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad po įvykio ilgą laiką blogai jautėsi, jai buvo atlikta alkūnės operacija, kurios pasekmės sunkios, ji negali su ranka nieko dirbti, iki šiol yra nedarbinga, buvo priversta išeiti iš darbo, jaučia pastovius skausmus. Ji dėl skausmo priversta vartoti raminamuosius vaistus, bei kitus medikamentus. Dėl skausmo sutriko miegas, bijo vaikščioti per perėjas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad šiuo metu jai taip pat tęsiamas nedarbingumas, jos sveikata negerėja, ji negali dirbti jokio fizinio darbo, buvo priversta išeiti iš darbo, ketino vykti į Palangą dirbti, tikėdamasi geresnio darbo užmokesčio, tačiau dėl traumos jos planai sužlugo, ji bijo, kad reikės atlikti dar vieną operaciją, šalinti sraigtus ir plokštelę, kurie yra jai sudėti, kadangi jie neprigijo.
Civilinio atsakovo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajai yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl vadovaujantis teismų praktika nukentėjusiajai gali būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 579 Eur iki 2896 Eur. Šiuo atveju, nukentėjusioji stacionare buvo gydoma tris dienas, jos sveikata išrašant buvo gera, jos judėjimas, bendravimas nebuvo apribotas, dėl patiriamojo skausmo jai buvo skiriami vaistai, taigi skausmas numalšintas. Apskaičiuojant neturtinės žalos dydį taip pat reikšmės turi nukentėjusiosios ilgalaikis nedarbingumas.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Automobilis, kurį vairuodamas A. A. V. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą visais sveikatos sužalojimo atvejais, ši prievolė reiškia atsakingo už žalą asmens pareigą atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o šiuo atveju draudiko – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo išmokos dydžiu. Kadangi civilinis ieškinys neviršija maksimalios draudimo sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas nesprendžia žalos atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo klausimo.
Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad 2015-09-08 bei 2016-02-01 mokėjimais nukentėjusiajai I. M. yra išmokėta 2000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti (b. l. 114, 145-147).
Byloje nustatyta, kad A. A. V., vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET, dėl ko kilo eismo įvykis ir dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. M. sveikata. Specialisto išvada nustatyta, kad I. M. konstatuotas kairio alkūnkaulio kūno skeveldrinis lūžis, trauma vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajai atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, kuris pasireiškia kaip fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir neišvengiamai vertina ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai, kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti atlikus operacijas ar taikant kitus gydymo metodus.
Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialaus toks moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros.
Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014). Tai reiškia, jog pagal formuojamą teismų praktiką eismo įvykių bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kairio alkūnkaulio kūno skeveldrinis lūžis. Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo gydyta stacionare nuo 2015-04-03 iki 2015-04-07, atlikta operacija – osteosintezė užrakinama plokštele ir sraigtais, ligos eiga sklandi, pooperaciniu laikotarpiu skirti analgetikai, išrašant būklė buvo pagerėjusi (b. l. 119). Iš pateiktų medicininių dokumentų, ambulatorinės asmens sveikatos istorijos bei UAB „Saulės šeimos medicinos centro“ pažymos (b. l. 94-99, 122-132, 134) matyti, kad nukentėjusioji nuolat lankėsi ambulatoriniam stebėjimui, jai buvo tęsiamas nedarbingumas, taikytas įvairus reabilitacinis gydymas, skundėsi alkūnės skausmais, buvo siunčiama ortopedo traumatologo konsultacijai, 2015-12-18 duomenimis, kairės rankos judesiai išlieka apriboti. Taigi neabejotina, kad nukentėjusioji dėl šio sužalojimo patyrė rankos skausmus ne tik iš karto po įvykio, bet ir ilgą laiką po jo, ji patyrė nepatogumus – buvo nedarbinga, jai nuolat teko lankytis pas gydytojus, dėl to patyrė ir patiria negatyvius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, baimę ar pavyks galutinai pašalinti sužalojimo pasekmes, todėl teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nors nukentėjusioji nurodė, kad po įvykio teko vartoti ne tik nuskausminamuosius, bet ir raminamuosius vaistus, atsirado baimė eiti per perėją, sutriko miegas, tačiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Taip pat nors kaltinamoji nurodė, kad dėl traumos turėjo išeiti iš darbo, nes nebegalėjo dirbti, turėjo vilčių išvažiuoti dirbti į Palangą, tikėdamasi geresnio darbo užmokesčio, tačiau jokių duomenų, kad jos darbo sutarties nutraukimas buvo tiesiogiai susijęs su patirta trauma, nepateikė, juolab, kad jai buvo tęsiamas nedarbingumas, todėl objektyvių priežasčių išeiti iš darbo nukentėjusioji neturėjo, o duomenų, kad būtų ieškojusi ar suradusi geresnį darbą, kurį dirbti būtų sutrukdžiusi patirta trauma, taip pat nepateikė. Nors nukentėjusioji nurodė, kad galimai jai teks patirti operaciją dėl to, kad metalinės konstrukcijos neprigijo, tačiau iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad lūžis yra sugijęs, dėl to metalines konstrukcijas rekomenduota išimti (b. l. 134), todėl teismo vertinimu, objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirto sužalojimo padarinius ateityje nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad patyrus naujus dvasinius išgyvenimus dėl patirtos traumos, nukentėjusioji turi teisę pakartotinai kreiptis į draudimo bendrovę su pretenziją dėl draudimo išmokos. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jos bendravimo galimybės po traumos nesumažėjo.
Taip pat, vertinant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į jau minėtas aplinkybes bei susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, bet ir į jau minėtus bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinamojo turtinę padėtį – jis yra senatvės pensininkas, pragyvena iš nedidelės pensijos, nesunkias nusikalstamos veikos pasekmes – padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo ginamų pažeistų vertybių specifiką, kaltės formą (kaltinamasis sąmoningai nesiekė kitam asmeniui sužaloti sveikatą ir dėl to sukelti jai fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir nepatogumus). Taip pat teismas įvertina ir kaltinamojo A. A. V. padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. į tai, kad padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus – vairuotojas nebuvo išgėręs, neviršijo greičio, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis iš karto po įvykio rūpinosi nukentėjusiąja, vyko į ligoninę jos aplankyti, atsiprašė, domėjosi jos sveikatos būkle, davė jai pinigų vaistams, iš viso 150 Eur, to neneigia ir pati nukentėjusioji. Šie duomenys rodo, kad eismo įvykio kaltininkas siekė sušvelninti savo veiksmais eismo įvykio metu nukentėjusiajai sukeltas neigiamas pasekmes.
Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimų, taip pat prieštaraujanti sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose, todėl mažintina iki 2000 eurų. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir turtinę žalą, tačiau šios žalos dydžio nenurodė, teisiamojo posėdžio metu šio reikalavimo nepalaikė nurodydama, kad neturi ir negali pateikti jokių turtinės žalos dydį patvirtinančių duomenų. Kadangi civilinis atsakovas išmokėjo nukentėjusiajai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, ieškinio dalyje dėl turtinės žalos nukentėjusioji nepalaikė, todėl civilinis ieškinys atmestinas.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatė Ramutė Budrytė teikė teisinę pagalbą nukentėjusiajai I. M. pagal 2015-11-19 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-4206-4866 ir advokato užmokestis sudaro 104,22 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs asmenį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas, pragyvena tik iš senatvės pensijos, nekilnojamojo turto neturi, jo turtinė padėtis sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d., ir paskirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.
Į. A. A. V. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Kardomosios priemonės neskirti.
Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. A. V. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.