Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. U. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-608-125/2010 pagal ieškovų A. S. , B. D. ieškinį atsakovei A. U. Ž. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir paveldėto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos m. 3-ojo notarų biuro notarė D. C. 2009 m. gegužės 8 d. išdavė bylos šalims paveldėjimo teisės liudijimą, pagal kurį ginčo žemės sklypus (ir kitą palikėjo turtą) visi įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis, t. y. jiems atiteko po 1/3 dalį be kito paveldimo turto 3,18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); po 1/3 dalį 3,6 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir po 1/3 dalį 3,67 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, įregistravo nuosavybės teises į visų trijų ginčo žemės sklypų 1/3 dalį (b. l. 22-27) ir atsisakė įforminti susitarimą dėl tėvo palikimo dalies (trijų žemės sklypų) pasidalijimo notarine forma. Ieškovai neįregistravo nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypų dalis, nes laikosi 2002 m. susitarimo dėl paveldėto turto dalies faktinio pasidalijimo. Ieškovų manymu, atsakovė nesąžiningai siekė užvaldyti ieškovų faktiškai valdomų žemės sklypų (3,18 ha ir 3,6 ha) dalis. Jei ieškovai būtų žinoję tikruosius atsakovės ketinimus, nebūtų sudarę sandorio, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo. Paveldėjimo teisės liudijimo 1.3, 1.4 ir 1.5 punktai, kuriais nustatytas ginčo žemės sklypų paveldėjimas lygiomis dalimis tarp visų įpėdinių, pažeidžia ieškovų nuosavybės teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde (atsiliepime į jį) nurodytus argumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad šis specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigą šiuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškinti taip, kad jos neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. V. Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D. , bylos Nr. 3K-3-122/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra palikėjo A. S. , mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), vaikai ir pirmos eilės įpėdiniai, kurie palikimą priėmė, paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimus apie palikimo priėmimą. Po palikėjo mirties paveldimą turtą sudarė gyvenamojo namo, sandėlio ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalys ir reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisė, kurią palikėjas buvo pradėjęs įgyvendinti 1991 m. paduotu prašymu atkurti nuosavybės teises su kitais įpėdiniais į senelio J. S. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). 2004 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės palikėjui natūra į 1,85 ha žemės sklypą, 40000/66400 dalis 6,64 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Taip pat A. S. turto paveldėtojams kiekvienam atskirai už mirusį išreiškus valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo lygiaverte natūra, trimis atskirais sprendimais 2006 ir 2007 metais mirusiajam buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal įpėdiniams tenkančias nekilnojamojo turto dalis perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus lygiaverčius tris žemės sklypus – 3,67 ha (duomenys neskelbtini), 3,18 ha (duomenys neskelbtini) ir 3,60 ha (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės 8 d. ieškovams buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį visi trys A. S. įpėdiniai lygiomis dalimis (po vieną trečiąją) paveldėjo visą palikimą. Atsakovė įregistravo paveldėto turto nuosavybės teises viešame registre.

Byloje kilo ginčas dėl dalies paveldėto turto – 3,67 ha (duomenys neskelbtini), 3,18 ha (duomenys neskelbtini) ir 3,60 ha (duomenys neskelbtini). žemės sklypų paveldėjimo tarp ieškovų lygiomis dalimis ir reikalavimo teisių bei jas realizavus įgytų nuosavybėn šių žemės sklypų pasidalijimo susitarimo egzistavimo.

Pirmosios instancijos teismas pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį pripažino galiojančiu bylos šalių susitarimą dėl paveldėtos turtinės teisės ir jos pagrindu įgytų (paveldėtų) žemės sklypų pasidalijimo, nustatant, kad pagal šį sandorį ieškovui A. S. nuosavybės teise priklauso 3,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ieškovei B. D. - 3,6 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei - 3,67 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė neigia tokio susitarimo buvimą ir kvestionuoja teismo išvadas dėl paveldėto turto dalies pasidalijimo fakto, motyvuodama įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

Bendru sutarimu įpėdiniai turi teisę pasidalinti palikimą; įpėdiniams nesusitarus, paveldėtą turtą padalija teismas (1964 m. CK 600 str.; 2000 m. CK 5.69 str. 1 d., 5.70 str.). Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, kuri turi būti įregistruota viešame registre (CK 5.70 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje šalys įgyvendino reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisę, vadinasi, turėjo teisę ją pasidalinti ir tokiam sandoriui notarinio tvirtinimo įstatymas nereikalauja. Tuo tarpu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, jeigu nors viena šalis įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, teismas šios šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė susitarimo, kad kiekvienam įpėdiniui, atskirai įgyvendinusiam palikėjo reikalavimo teisę, atiteks pageidaujamoje vietovėje suteiktas atskiras žemės sklypas, atitinkantis paveldėto turto dalį, faktą. Susitarimo dėl dalies palikimo pasidalinimo egzistavimą pirmosios instancijos teismas konstatavo iš konkliudentinių šalių veiksmų – atskirai rašytų paveldėtojų prašymų kompetentingai institucijai atkurti nuosavybės teises lygiaverte natūra pageidaujamose vietose, kiekvienam iš jų tenkančiai palikėjo reikalavimo teisės daliai; tiesioginėms išmokoms gauti ieškovo deklaruoto jo pasirinktoje vietovėje įgyto žemės sklypo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad šalys skyrium viena nuo kitos dalyvavo jų pasirinktų žemės sklypų ribų ženklinimuose bei dokumentų dėl šių žemės sklypų skyrimo rengime. Taigi, teismas pagrįstai sprendė, kad šalys įgyvendimo bendrą valią gauti kiekvienas nuosavybėn pasirinktą žemės sklypą, įgytą realizavus paveldėtą palikėjo reikalavimo teisės dalį. Susitarimo pasidalinti paveldėto turto dalį pripažinimui pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino šalių tarpusavio santykių pobūdžio. Bylos duomenys liudija, kad šalių santykiai dėl tėvų palikimo buvo komplikuoti - po tėvo mirties iki ginčo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo šalys viena kitai yra inicijavusios ne vieną teisminį ginčą, kurie buvo nagrinėjami ieškovų nurodytu susitarimo sudarymo metu. Atsakovės argumentai dėl susitarimo pasidalinti turtą datos nepaneigia ieškovų atstovo inicijuoto pokalbio dėl paveldėtos reikalavimo teisės įgyvendinimo buvimo, po kurio šalys savarankiškai sprendė dėl paveldėtos reikalavimo teisės dalies įgyvendinimo. Jeigu nebūtų rašytinių įrodymų, teismo pripažintų patvirtinančiais konkliudentinius šalių veiksmus dėl paveldėjimu įgytų teisių įgyvendinimo, tai šalių tarpusavio santykių pobūdis būtų pagrindas spręsti apie susitarimo dėl dalies paveldėto turto pasidalijimo nebuvimą. Tuo tarpu teismo įvertinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais grindžiami šalių veiksmai (šių įrodymų vertinimo apeliantė neginčija) įrodo palikėjo reikalavimo atkurti nuosavybės teises teisės ir ją įgyvendinus atkurtų žemės sklypų pasidalijimą tarp įpėdinių. Visiškai tikėtina, kad blogi šalių tarpusavio santykiai būtent ir sąlygojo tokį palikimo dalies pasidalijimą, siekiant išvengti bendrosios dalinės nuosavybės. Iš apeliacinės instancijos teisme duotų ginčo paveldėjimo teisės liudijimą išdavusios notarės parodymų spręstina, kad visiems trims A. S. paveldėtojams buvo išaiškinta galimybė notarine tvarka patvirtinti paveldėto turto padalijimo sandorį po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau atlikus pastarąjį notarinį veiksmą ir atsakovei pasišalinus, paveldėto nekilnojamojo turto padalijimo sandoris nebuvo parengtas ir patvirtintas.

Tokiu būdu įpėdinių savitarpio santykių dalyje teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais kolegija nemato pagrindo.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalis dėl ginčo žemės sklypų paveldėjimo ieškovai ginčijo CK 1.90 straipsnio pagrindu, teigdami, kad, sutikę gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą lygiomis dalimis į visą paveldimą turtą atsakovės buvo suklaidinti, nes pasišalinusi iš notaro kontoros, kur po paveldėjimo liudijimo išdavimo turėjo būti tvirtinamas kitas su paveldėtu nekilnojamuoju turtu susijęs sandoris, ji nesilaikė pažado ir susitarimo, pagal kurį kiekvienam įpėdiniui turėjo pereiti nuosavybėn konkretus žemės sklypas, įgytas jiems atskirai įgyvendinus mirusio tėvo reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises, tai įteisinant notarine tvarka. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimo dalis pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis ir atsakovės nuosavybės teisių į jose nurodytus žemės sklypus įregistravimą panaikino, nustatęs susitarimo dėl paveldėtos turtinės teisės ir jos pagrindu įgytų (paveldėtų) žemės sklypų pasidalijimo tarp šalių egzistavimą ir pripažinęs tokio susitarimo galiojimą. Teisinių paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu argumentų pirmosios instancijos teismas nenurodė. Faktinių aplinkybių, kuriomis išspręstas paveldėto turto pasidalijimo klausimas, konstatavimas nesudaro pagrindo paveldėjimo teisės liudijimą pripažinti negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje palikimas atsirado ir įpėdiniai jį priėmė iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl ginčo paveldėjimo teisiniams santykiams taikomos 1964 m. civilinio kodekso septintojo skyriaus normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Bylos šalys turtą paveldėjo pagal įstatymą lygiomis dalimis (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.; 2000 m. CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Įstatymas neleidžia atsisakyti nuo palikimo jį priėmus, taip pat priimti palikimą dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 str. 1 ir 2 d., 591 str. 4 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 ir 2 d., 5.60 str. 4 d.). Nustatyta, kad priėmus nuosavybės teisių atkūrimo palikėjui sprendimus, paveldėjimo teisės liudijimo visiems trims įpėdiniams išdavimą po kelerių metų inicijavo ieškovas, šalys į notarę kreipėsi bendrais pareiškimais dėl paveldėjimo liudijimo lygiomis dalimis išdavimo, nurodydami visą palikėjo nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, kurių nuosavybės teisių turėtoju tapo mirusysis jo įpėdiniams įgyvendinus reikalavimo teisę atkurti nuosavybės teises. Byloje nėra ginčo dėl palikimo priėmimo teisėtumo ar dėl paveldimo turto apimties. Byloje sprendžiama dėl dalies paveldėto turto pasidalijimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui konstatavus paveldėjimo teisės liudijimo dalies dėl turto, kuris pripažintas pasidalintu, negaliojimą susidaro teisinio neapibrėžtumo situaciją, nes tokiu atveju nebelieka nekilnojamojo turto paveldėjimo įteisinimo. Išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas negali pažeisti ieškovų teisių, nes paveldėjimo santykių teisinis reglamentavimas leidžia paveldėtą turtą pasidalinti gera valia bendru susitarimu arba teismine tvarka. Ieškovo atstovas apeliacinės instancijos teisme pripažino, kad šis ieškinio reikalavimas yra perteklinis. Kolegija sprendžia, kad šioje sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas paveldėto turto pasidalijimo susitarimo galiojimą nepagrįstai taikė paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui paneigti, todėl be pagrindo jo dalį pripažino negaliojančia bei panaikino šio liudijimo pagrindu atliktą teisinę registraciją.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant sprendimo dalį, kuria paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas iš dalies pripažintas negaliojančiu ir panaikinta ginčo žemės sklypų teisinė registracija atsakovės vardu, ir šioje dalyje ieškinį atmetant, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovai pareiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus: pripažinti iš dalies negaliojančiu 2009 m. gegužės 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą (neturtinis reikalavimas) ir padalyti paveldėtą turtą, priteisiant ieškovui A. S. žemės sklypą, kurio indeksuota vertė yra 220 000 Lt, ieškovei B. D. – žemės sklypą, kurio indeksuota vertė yra 18 962 Lt (turtiniai reikalavimai). Vadinasi, ieškovas turėjo sumokėti 5 400 Lt {[(220 000 Lt – 200 000 Lt) x 0,02] + 5 000 Lt} žyminį mokestį už savo turtinį reikalavimą, ieškovė – 569 Lt (18 962 Lt x 0,03) už savo turtinį reikalavimą ir kiekvienas iš jų po 66 Lt (132 Lt ÷ 2) už bendrą neturtinį reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 82 str.). Ieškovas sumokėjo 1 000 Lt žyminį mokestį už ieškinį, nuo likusios dalies teismas ieškovą atleido. Atsakovė B. D. iš viso sumokėjo 701 Lt (569 Lt + 132 Lt) žyminį mokestį už ieškinį (b. l. 76, 78). Atsakovė skundė visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 5 911 Lt {[(220 000 Lt + 18 962 Lt) x 0,02] + 5 000 Lt} + 132 Lt). Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 132 Lt žyminį mokestį, nuo likusios dalies mokėjimo teismas atsakovę atleido (b. l. 171). Kadangi neturtinis reikalavimas apeliacinės instancijos teismo nutartimi atmestas, o turtiniai reikalavimai priimti ieškovų naudai, tai žyminis mokestis paskirstytinas taip: atsakovei iš ieškovų priteistini po 66 Lt žyminio mokesčio (už neturtinį reikalavimą); iš atsakovės ieškovui A. S. priteistini 1 000 Lt žyminis mokestis, ieškovei B. D. – 569 Lt žyminis mokestis, ir 4 400 Lt (5 400 Lt + 569 Lt – 1 000 Lt – 569 Lt) valstybei (CPK 93 str. 2 d., 96 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylos šalių turėtos atstovavimo išlaidos. Ieškovams pirmosios instancijos teisme atstovavo adv. V. Šeikienė (b. l. 92-93). Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą inter alia prašo priteisti iš atsakovės išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą (atsiliepimo surašymą) bei pridėjo adv. V. Šeikienės 2009 m. rugsėjo 10 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 532725 kopiją (b. l. 180). Minėtame kvite nurodyta, kad 4 000 Lt honoraras mokamas už atstovavimą, dokumento surašymą. Tačiau skundžiamas sprendimas priimtas 2010 m. kovo 8 d., o apeliacinis skundas paduotas dar vėliau. Taigi 4 000 Lt honorarą ieškovas A. S. sumokėjo advokatei už paslaugas, suteiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo, išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (turima omenyje atitinkamos instancijos teisme) pabaigos. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovų prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, atmetamas kaip nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovams atstovavo adv. V. Žylė (b. l. 188-189). Ieškovas A. S. pateikė 2011 m. sausio 25 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 566133 (b. l. 191). Iš jo matyti, kad ieškovas sumokėjo advokatui V. Žylei 500 Lt honorarą už paslaugas apeliacinės instancijos teisme. Patenkinus vieną (turtinį) ieškovų reikalavimą iš dviejų (turtinio ir neturtinio), ieškovui iš atsakovės priteisiama pusė patirtų atstovavimo išlaidų – 250 Lt (500 Lt ÷ 2) (CPK 93 str. 2 d.).

Atsakovei atstovavo adv. Ona Kapliauskatė (b. l. 83, 187). Atsakovė sumokėjo jai 1 500 Lt honorarą už paslaugas pirmosios instancijos teisme ir 1 000 Lt honorarą už paslaugas apeliacinės instancijos teisme (b. l. 97, 190). Patenkinus vieną (turtinį) ieškovų reikalavimą iš dviejų (turtinio ir neturtinio), atsakovei iš ieškovų priteisiama pusė patirtų atstovavimo išlaidų - po 625 Lt [(1 500 Lt + 1 000 Lt) ÷ 2 ÷ 2] (CPK 93 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo iniciatyva buvo iškviesta liudyti notarė D. C. . Iš teismo depozitinės sąskaitos jai išmokėta 132 Lt kelionės išlaidų. Liudytojos kelionės išlaidos dalintinos tarp bylos šalių po lygiai, t. y. iš ieškovų valstybei priteistina po 33 Lt (132 Lt ÷ 2 ÷ 2), iš atsakovės - 66 Lt (132 Lt ÷ 2).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei tenka pareiga atlyginti apeliacinės instancijos teisme turėtas su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas, kurias nagrinėjamoje byloje sudaro 4,65 Lt (b. l. 184). Kadangi tokio dydžio išlaidų išieškojimo sąnaudos bus ženkliai didesnės už išieškomą sumą, remiantis proceso ekonomiškumo principu šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos (CPK 7 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalis, kuriomis Klaipėdos miesto trečiojo notarų biuro notarės D. C. 2009 m. gegužės 8 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo mirusio A. S. įpėdiniams A. S. , B. D. , A. U. Ž. 1.3, 1.4 ir 1.5 punktai pripažinti negaliojančiais ir panaikintas A. U. Ž. nuosavybės teisių į 1/3 dalį trijų žemės sklypų įregistravimas viešame registre, panaikinti ir šiose dalyse ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį, kuria pripažintas galiojančiu ieškovų A. S. , B. D. ir atsakovės A. U. Ž. susitarimas dėl paveldėtos turtinės teisės ir jos pagrindu įgytų (paveldėtų) trijų žemės sklypų pasidalijimo, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. S. iš atsakovės A. U. Ž. 1 250 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti ieškovei B. D. iš atsakovės A. U. Ž. 569 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei A. U. Ž. iš ieškovų A. S. ir B. D. po 691 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovų A. S. ir B. D. po 33 Lt (trisdešimt tris litus), iš atsakovės A. U. Ž. 4 466 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.