Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-77-124/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
2A-77-124/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Kursevičius, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Rasa Bartašienė
Ieškovas
L. S., V. S., V.
Atsakovas
R. E. B., R. E.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.AleknavičienėTeisėja E. Gailienė Civilinė byla Nr. 2A-77-124/2010
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUŠiauliai, 2010 m. kovo 08d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Vytauto Kursevičiaus, Rasos Bartašienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovams L. S.,V. S.,ieškovų atstovui adv. Vytautui Blažaičiui,atsakovei R. E. B. ,atsakovės atstovui adv. M.Švažui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. E. B. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-344/2008, pagal ieškovų L. S. ir V. S. ieškinį atsakovei R. E. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydami: 1) atidalinti ieškovės L. S. vardu įregistruotą ½ dalį dviaukščiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimame 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridedamą atidalinimo projektą, pripažįstant, kad ieškovams L. S. ir V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso visas antras aukštas, susidedantis iš patalpų 2-1 (7,15 m²), 2-2 (1,45 m²), 2-3 (4,62 m²), 2-4 (10,45 m²), 2-5 (14,62 m²), 2-6 (18,35 m²), 2-7 (22,71 m²), 2-8 (13,32 m²), 2-9 (6,44 m²), bei patalpos pusrūsyje 0-1 (22,48 m²), 0-4 (13,79 m²) ir 19,2 m² garažas G-1, viso 153,10 m² bendro naudingo ploto, ir nustatyti, kad į savo patalpas ieškovai pateks per namo šiaurinėje sienoje esančias duris į neinventorizuotą laiptinę, o atsakovei R. E. B. pripažinti nuosavybės teisę į primojo aukšto patalpas, plane žymimas 1-1 (7,31 m²), 1-2 (4,37 m²), 1-3 (1,20 m²), 1-4 (4,74 m²), 1-5 (10,14 m²), 1-6 (14,73 m²), 1-7 (18,41 m²), 1-8 (22,90 m²), 1-9 (13,50 m²) ir lodžija 1-1-1 (2,62 m²), taip pat į pusrūsio patalpas 0-1-1 (1,2 m²), 0-2 (10,33 m²), 0-3 (41,50 m²), viso 152,95 m² bendro naudingo ploto, nustatant, kad į jai priklausančias patalpas pateks laiptais L1 (9,2 m²) per lodžiją 1-1-1; 2) įpareigoti ieškovus L. S. ir V. S. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal pridedamą atidalinimo projektą savo lėšomis ir jėgomis atidalinti pusrūsio patalpą 0-1-1 (1,2 m²) nuo patalpos 0-1; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ir naudoja dviaukštį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklauso ½ namo dalis, o kitą dalį valdo atsakovė. 2006—10-20 Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka, tačiau ieškovams nustatyta naudotis 14 m² mažesne ploto dalimi. Ieškovai nurodė, kad nustatyta naudojimosi tvarka jų netenkina, nes dėl konfliktiško atsakovės ir jos sutuoktinio charakterio bei nelygių dalių dydžio bei kokybės, neįmanoma naudotis nuosavybe bendrai. Teigė, jog garažo patalpa turėtų priklausyti ieškovams, nes jį pastatė ieškovai ir visą laiką iki šiol juo naudojasi. Tuometinis savininkas J. G. garažo nesistatė, nors turėjo tam galimybių. Ieškovai neturi galimybių pasidaryti įvažiavimo į savo sklypą ir pasistatyti kito garažo dėl mažų atstumų tarp namo ir kaimyno R. G. tvoros ir virš žemės einančio magistralinio dujotiekio. Pagal specialistės D. K. paruoštą patalpų projektą būtų atidalinta nenukrypstant nuo idealiųjų dalių: iš 306,05 m² bendro naudingo gyvenamojo namo ploto ieškovams tektų :153,10 m², iš jų 53,99 m² pusrūsyje ir 99,11m² gyvenamųjų, o atsakovei – 152,95m², iš jų 53,03 m² pusrūsyje ir 99,92m² gyvenamųjų. Be to, būtų nustatyti atskiri įėjimai, kad dabar nėra padaryta. Naudojimosi žemės sklypu klausimas yra išspręstas teismo sprendimu, todėl atidalinimas pasiektų savo tikslą ir ieškovams nebetektų bendrauti su atsakove.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino, atidalino ieškovės L. S. vardu įregistruotą ½ dalį dviaukščiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pripažino ieškovams L. S. ir V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į visą antrąjį aukštą, susidedantį iš patalpų 2-1 (7,15 m²), 2-2 (1,45 m²), 2-3 (4,62 m²), 2-4 (10,45 m²), 2-5 (14,62 m²), 2-6 (18,35 m²), 2-7 (22,71 m²), 2-8 (13,32 m²), 2-9 (6,44 m²), bei patalpas pusrūsyje 0-1 (22,48 m²), 0-4 (13,79 m²) ir 19,2 m² garažą G-1, viso 153,10 m² bendro naudingo ploto, ir nustatė, kad į savo patalpas ieškovai pateks per namo šiaurinėje sienoje esančias duris į neinventorizuotą laiptinę. A. R. E. B. pripažino nuosavybės teisę į primojo aukšto patalpas, plane žymimas 1-1 (7,31 m²), 1-2 (4,37 m²), 1-3 (1,20 m²), 1-4 (4,74 m²), 1-5 (10,14 m²), 1-6 (14,73 m²), 1-7 (18,41 m²), 1-8 (22,90 m²), 1-9 (13,50 m²) ir lodžija 1-1-1 (2,62 m²), taip pat į pusrūsio patalpas 0-1-1 (1,2 m²), 0-2 (10,33 m²), 0-3 (41,50 m²), viso 152,95 m² bendro naudingo ploto, nustatant, kad į jai priklausančias patalpas pateks laiptais L1 (9,2 m²) per lodžiją 1-1-1. Įpareigojo ieškovus L. S. ir V. S. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal pridedamą atidalinimo projektą savo lėšomis ir jėgomis atidalinti pusrūsio patalpą 0-1-1 (1,2 m²) nuo patalpos 0-1. Teismas nurodė šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdo dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi turtu tvarka, kurioje nurodyta, kad ieškovai ir atsakovė į joms priklausančias patalpas pateks per vieną įėjimą – tambūrą 1-1, kuris naudojimuisi paskirtas šalims bendrai, o garažo patalpa G-1 paskirta naudotis atsakovei. Teismo žiniomis, minimame name gyvena ieškovai, atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), priklausančiame bute, o gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini),. Ginčai tarp šalių tęsiasi jau daugiau kaip aštuonis metus, šalys gera valia nesusitaria, vadovaujasi principais, pastoviai konfliktuoja, konfliktus tenka spręsti teismui bei policijos pareigūnams. Teismas padarė išvadą, kad turimų turto dalių atidalinimas šalims padės išspręsti konfliktus, nes sudarys sąlygas valdyti turtą kuo mažiau bendrasavininkiams dalyvaujant bendrame jo valdyme. Vertindamas ieškovų pateiktą patalpų atidalijimo projektą, teismas padarė išvadą, kad pateiktas atidalinimo variantas nepažeis atsakovės interesų, nes šalims priklausančios patalpos bus izoliuotos, bus išspręstas ginčas dėl garažo, kuris ir kelia daugiausia konfliktų tarp šalių. Teismas konstatavo, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimas, kuriuo garažas buvo paskirtas naudotis atsakovei, negali teismo įsakmiai saistyti, priimant sprendimą dėl turto atidalinimo. Nustatydamas naudojimosi tvarką ir paskirdamas garažą naudotis atsakovei, teismas vadovavosi nuostata, kad ieškovai turi galimybę pasistatyti garažą jiems priklausančiame žemės sklype, kad atsakovės vyras A.F. B. yra invalidas, kuriam amputuota koja, o taip pat, kad garažas priklausė J. G.. Teismas nurodė, kad ieškovas V. S., kuris yra turto bendrasavininkis, taip pat yra invalidas, kuris valdo rankinio valdymo automobilį, kaip ir atsakovės vyras, todėl visų pirma gintinos savininko teisės, o ne atsakovės vyro, kuris nėra bendrasavininkis, teisės. Be to, atsakovė turi kitą garažą, ką atsakovės vyras A.F. B. pripažino 2008 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu. Įėjimas iš šiaurinės pusės į ieškovams tenkančias pusrūsio patalpas yra labai siauras, laiptai statūs, dėl ko nėra galimybės įsinešti daiktų į pusrūsį, o pro garažą patekimas į pusrūsį šią galimybę sudaro. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovavosi teismas garažo patalpas paskirdamas ieškovams yra tai, kad įsirengti garažą ieškovams praktinės galimybės nėra, nes iš namo šiaurinės pusės yra nepakankami atstumai pravažiavimui, trukdo dujotiekio vamzdžiai, o statant garažą atsakovės žemėje arba įrengiant pravažiavimą pro atsakovei R.E. B. priklausantį žemės sklypą, labai sumažėtų jos turimo žemės sklypo naudingas plotas. Ieškovų pasiūlytu atidalinimo projektu būtų padaryta mažiausia žala atsakovės interesams. Teismas nurodė, kad šalių konfliktai bus išspręsti mažiausiomis sąnaudomis, jų turimi pusrūsio plotai bus panašiai vienodo dydžio, atsakovei įsirengus garažą ieškovų jai prašomose priskirti pusrūsio patalpose, kainuos minimalias lėšų sąnaudas.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko, kad šalių turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise turtas būtų atidalintas, teigė, kad toks ieškinys iš viso negalimas, nes liks bendro naudojimosi patalpų, priešieškinio nereiškė, kito atidalinimo projekto, kuris tenkintų jos interesus, nepateikė, reikalavimo gauti piniginę kompensaciją taip pat nepareiškė. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė ir toliau nesiekia išvengti konfliktų bei ilgo bylinėjimosi teismuose, tarpusavio santykių stabilizavimo.

Atidalijant bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškia, jog tokiu atveju nebelieka jokių bendrojo naudojimo patalpų, lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos. Jų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (LR CK 4.82 str. 5 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė R. E. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai interpretavo byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Šiuo teismo sprendimu siekiama revizuoti ir pakeisti jau įsiteisėjusį Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Skundžiamu sprendimu teismas padarė vieną esminį pakeitimą lyginant su įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo - atėmė iš atsakovės garažą, kurio plotas 19,20 m² ir jį priteisė ieškovams. Teismas iš esmės revizavo 2006-10-20 sprendimą ir visiškai supainiojo jau nustatytą naudojimosi tvarką bei į dalinės nuosavybės santykius tarp bendraturčių įnešė chaosą ir painiavą. Atsakovės nuomone, teismas nesuprato ar nenorėjo suprasti atidalijimo sąvokos teisine prasme ir iš esmės siekė ne atidalijimo, o naudojimosi tvarkos, nustatytos 2006-10-20 teismo sprendimu, pakeitimo.

2. Atidalijimo atveju teismas privalo nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: nuosavybės dalis, bendrą ir atidalijamą plotą, idealiąsias nuosavybės dalis po atidalijimo. Sprendime teismas idealiųjų dalių po atidalijimo nenustatė, o rezoliucinėje dalyje netgi nenurodė atsakovei atitenkančios nuosavybės dalies. Teismas vadovavosi ieškovų pateiktu atidalijimo projektu, kuris buvo paruoštas ne Registrų centro specialistų. Atidalijimo projekte atsirado kadastro duomenų byloje neužfiksuota patalpa, įvardijama kaip „lodža“, indeksu 1-1, kurios plotas 2,62 m², o sprendimo rezoliucinėje dalyje jau nurodoma „lodžija“. Iš atidalijimo projekto ir teismo sprendimo išnyko kadastro ir registro duomenų byloje nurodyta ir užfiksuota 17,86 m² palėpė. Teismas nepasisakė ir dėl 7,46 m² ploto neinventorizuotos laiptinės, o taip pat atsakovės galimybės naudotis namo palėpe bei šios patalpos atidalijimo. Iš teismo sprendimo neaišku, ar atsakovė galės savo lėšomis įsirengti atskirus elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, įvadus iš pusrūsyje esančios ir ieškovams priklausančios patalpos.

3. Iš ieškinio ir teismo sprendimo akivaizdu, kad pagrindinis ginčo objektas yra garažas. Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-13 sprendimas dėl garažo paskyrimo ieškovams yra motyvuotas tuo, kad ieškovai negali pasistatyti garažo, o atsakovė tą padaryti gali, įsirengdama jį pusrūsyje, o be to, atsakovės sutuoktinis turi garažą vienoje iš garažų bendrijoje. Atsakovė nurodė, kad pusrūsyje įsirengti garažo nėra techninės galimybės, tačiau teismas nekreipė dėmesio į dokumentais paremtus atsakovės argumentus, jų netyrė ir neanalizavo, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Garažo paskyrimas ieškovams, sukeltų daug nepatogumų atsakovams, kadangi atsakovės vyras yra 2 grupės invalidas, jam reikalinga ramybė, o ieškovų automobilio laikymas po atsakovės svetaine bei triukšmas, ją trikdytų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiptinė į antrą aukštą (7,46 m²) ir namo palėpė (17,86 m²) ir toliau turi likti bendram naudojimuisi, nes priešingu atveju būtų pažeistos atsakovės, kaip bendraturtės, teisės. Tai aiškiai apsprendžia, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra negalimas, nes po atidalijimo negali likti bendro naudojimo patalpų. Tokiu atveju taikomas naudojimosi tvarkos nustatymo principas, o šis klausimas jau yra išspręstas kitoje byloje, todėl ieškinys iš esmės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra negalimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės R. E. B. apeliacinį skundą ieškovai L. S. ir V. S. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2006-m. spalio 20 d. sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas nustatė, kad ieškovai S. negali įvažiuoti į savo žemės sklypą pro šiaurinę namo pusę ir šiame sklype pasistatyti garažą. Teismas tuo metu neturėjo dokumentų, kuriuos ieškovai gavo vėliau ir pateikė su ieškiniu dėl atsidalijimo. Jeigu šie dokumentai būtų gauti anksčiau, teismas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamuoju namu, tikrai būtų priėmęs kitokį sprendimą. Be to, Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 d. sprendimu, ieškovams Sabaliauskams buvo paskirta naudotis patalpų 14 m² mažiau, negi apeliantei R. B. ir paskirtas įėjimas per laiptus L1 ir tambūrą 1-1, kaip ir apeliantei. R. B. neleidžia ir teisme patvirtino neleisianti ateityje ieškovams jais naudotis, dėl ko nuolat vyksta konfliktai.

2. Ieškovų pateiktas ir teismo patvirtintas atidalinimo projektas optimaliai atitinka protingumo ir teisingumo principams, nes atidalina tiksliai lygiomis dalimis po ½ ir gyvenamąsias, ir rūsio patalpas bei visiškai jas atskiria ir kartu jomis šalims naudotis nebereikės. Apeliantė sąmoningai klaidina teismą, kad negalės įsirengti elektros skaitiklių. Jie nuo namo pastatymo pradžios yra įrengti atskirai ir priklauso R. B.. Jokios problemos nėra ir dėl šalto vandens tiekimo paskaitos prietaisų, atsakovei R. B. reikia tik sudaryti sutartį su AB „Telšių vandenys“. Visiškai neaišku iš kur apeliaciniame skunde atsakovė nurodo namo bendrą plotą 321,57m², registro ir kadastro byloje nurodytas bendras namo plotas 306,05m² . Nepagrįsti skundo argumentai ir dėl lodžijos. Lodža, kuri pažymėta pastato padalinimo projekte atitinka visus STR reikalavimus. Motyvas dėl palėpės atidalijimo yra išvis išgalvotas, nes palėpė nėra inventorizuota, ji visiškai netinkama naudojimui, iki šiol jokio ginčo dėl šios patalpos nėra kilę. Be to, apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad garažo patalpa yra atskiras nuosavybės objektas. Pagal byloje esančius ir pridedamus (2008-12-19 NTRC duomenų banko išrašas) VĮ Registro centro duomenis garažo patalpa įeina į bendrą gyvenamo namo plotą ir nėra atskiras objektas, nes jis yra po bendru stogu ir bendras pamatas.

3. Ieškovai kito garažo neturi ir pasistatyti savo žemės sklype nėra galimybės, nes nėra įvažiavimo į žemės sklypą. Netekus garažo, ieškovai netenka galimybės naudotis rūsio patalpomis. Ieškovas V. S., kaip ir jo sūnus, taip pat yra neįgalus (2 gr.) nuo 1997 m., vairuoja rankinio valdymo automobilį su automatine pavarų dėže.Apeliantės sutuoktinio , neesančio patalpų bendraturčiu , interesai negali būti svarbesni už bendraturčio ineresus. Be to, bylos nagrinėjimo metu ir pati apeliantė, ir liudytoju apklaustas F. A. B. pripažino, kad turi garažą miesto garažų bendrijoje, todėl teismas teisingai ir pagrįstai laikė šią aplinkybę įrodyta bei rėmėsi ja sprendime.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad ginčo šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį valdo nekilnojamąjį turtą: dviejų aukštų gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), šiai, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 66232 Lt ir kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, vertė 164 Lt. Ieškovės L. S. nuosavybės teisės į ½ dalį šio nekilnojamojo turto įregistruotos nuo 1981-12-25, įregistravimo pagrindas – 1981-12-16 LDT vykdomojo komiteto sprendimas, Nr. 339 (b. l. 41-43 tomas 1; prijungta civilinė byla Nr. 2-201-03/2005 b. l. 51, 52, 73-82). A. R. E. B. nuosavybės teises į ½ dalį minėto turto įgijo 2000-12-11 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 11918 pagrindu, po tėvo J. G. mirties ir viešajame registre šias teises įregistravo 2000-12-14. Tai patvirtina 2000-12-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, išduotas Rūtai E. B. (prijungta civilinė byla Nr. 2-190-304/2006 b. l. 6) ir Valstybinės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007-08-20 išrašo bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenys (b. l. 19, 20, 41-43 tomas 1). Valstybinės įmonės registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko teismui pateiktuose rašytiniuose dokumentuose yra duomenys, jog nekilnojamojo turto registre yra įregistruota bendraturčių daiktinė teisė į bendrosios nuosavybės teisės objektą, t.y. nekilnojamojo turto registre įregistruota teismo sprendimu nustatyta bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, kaip juridinis šio susitarimo pagrindas nurodyti Telšių apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimas ir Šiaulių apygardos teismo 2007-03-27 nutartis. Ginčo šalys pripažįsta, kad naudojimosi nekilnuojamuoju daiktu tvarka buvo nustatyta teismine tvarka Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimu (b. l. 13-17 tomas 1).

Šalių nuosavybės teisėje į ginčo dalyką yra nustatytos idealiosios dalys, todėl spręstinas klausimas dėl šalių nuosavybės teisių realiųjų dalių nustatymo, t.y. namo padalijimo natūra..

Ieškovai L. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl gyvenamo namo atidalijimo.Apeliantė apeliacinio skundo motyvuose nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesuprato atidalijimo sąvokos , ieškovai siekė tik pakeisti anksčiau priimtą teismo sprendimą dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos.Su tuo kolegija nesutinka.

CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo nuo 2000 metų sprendžiamas teismuose , ką patvirtina prijungtos civilinės bylos Nr. 2-201-03/2005 ir Nr. 2-190-304/2006. Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimu buvo išspręstas šalių ginčas dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo (b. l. 14, 15 tomas 1). Tačiau ieškovų netenkino teismo nustatytas bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas, todėl 2007-10-16 ieškovai iškėlė bylą Telšių rajono apylinkės teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atestuotos specialistės D. K. paruoštą patalpų atidalinimo projektą. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra negalimas, nes po atidalijimo lieka bendrojo naudojimo patalpos (palėpė M-1 ir laiptinė į antrą aukštą), o ieškovų pateiktas atidalijimo projektas, pažeidžia jos teises, nes tokiu būdu ieškovai siekia revizuoti įsiteisėjusį Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimą ir perimti garažą savo nuosavybėn.

Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra du savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80 ir 4.81 straipsniai) .CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ko ir prašo ieškovai.CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnio prasme reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus ,yra suformuojami atskiri nuosavybės objektai ,kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Atidalijant iš bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis

CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnis) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 straipsnis).Šiuo atveju ieškinys pareikštas dėl atdidalijimo.Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama teismų praktikoje, jam teikiamas prioritetas. Tačiau visiškas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendrojo naudojimo objektų, pvz., lieka bendrosios konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga, kitos bendrojo naudojimo patalpos, fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

Nagrinėjamoje byloje tokios patalpos yra neįrengta ir neinventorizuota 17,86 m² palėpė, plane žymima M-1, naudojama tik priėjimui prie stogo, ir 7,46 m² laiptinė, kuria naudojasi ieškovai, patekdami į antro aukšto patalpas stogas,šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemos. Dėl šių objektų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, todėl šioje dalyje teismo sprendimas yra keistinas. Šios patalpos paliktinos bendram naudojimui, nes jos būtinos abiems ginčo šalims, racionaliai naudojant turtą pagal paskirtį (priėjimui prie stogo, kamino remonto darbams atlikti). Nors ieškinyje ieškovai prašė laiptinę priteisti ieškovams, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad vėliau ieškovai pripažino, jog ji turi būti paliktina bendram naudojimui, kaip būtinos abiems šalims (2 t.,b.l63).Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neįskaitė į pasidalijamą plotą laiptinės ploto, tačiau pagal kadastrinių matavimų metodiką, iš namo inventorinės bylos bei VĮ registrų centras atstovo paaiškinimų byloje Nr.2-190-304/2006 b.l.94 matyti, kad laiptinė yra atžymima tik plane, bet nėra priskirtina namo bendrajam plotui, o yra tik užstatytas plotas, ką patvirtina ir kadastriniai matavimai namo byloje (LR Žemės ūkio ministro įsakymu 2002 12 30 d. Nr.522 patvirtintos „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės 14.226,144.2.7 p.).Kadastrinių matavimų byloje laiptinė schemoje yra atžymėta, bet jos plotas nėra įskaitytas į namo plotą,ji nėra atžymėta vidaus plotų eksplikacijoje, neturi indekso (kadastro byla, l.13). Tuo tarpu palėpė , nors ir neinventorizuota,yra įskaityta į namo plotą.

Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Teismas yra konstatavęs, jog bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L., R. J. M., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Kitas bendraturtis savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. B. R. (B. R.), bylos Nr. 3K-3-7/2009, kolegijos 2009 m.lapkričio 9 Nr.3k-3-482/2009).

Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu Telšių rajono apylinkės teismas turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalino pagal ieškovų pateiktą projektą, konstatavęs, kad atsakovė nepateikė jai priimtino turto atidalinimo varianto (b. l. 143-152 t. 1). CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas - gintis nuo pareikšto ieškinio . Įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio (formalūs).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.80 straipsnio 2 dalis) nenustatyta, jog atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovas savo poziciją dėl atidalijimo ir atidalijimo būdo turėtų išreikšti tik vienu būdu –priešieškiniu.Atsakovė teismui pateiktuose dokumentuose iš esmės pripažino, kad jai priimtinas Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtintas naudojimosi gyvenamuoju namu variantas ir prašė nustatytos tvarkos nekeisti. Todėl, įvertinusi tai, kad įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo vertinti ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytus atidalijimo būdus ir argumentus, pagrindžiančius tokio atidalijimo būdo pasirinkimą.

Teismas, parinkdamas optimaliausią atidalijimo būdą, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendina vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009).

Negalima sutikti ir su apeliantės argumentais, susijusiais su ginčo turto nedalumu, nes pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą, atidalijant daiktą natūrą, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui, o atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių tokios žalos padarymo galimybę atidalijimo atveju.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini),, yra dalus ir gali būti padalintas natūra, nes yra galimybė suformuoti du atskirus objektus, nepadarant neproporcingos žalos daiktui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, su ieškovės pateikto patalpų pasidalinimo projekto vertinimu .Ieškovės pateiktas atidalinimo projektas optimaliai atitinka protingumo, teisingumo principus, nes padalijant gyvenamąjį namą atidalina lygiomis dalimis po ½ gyvenamąsias ir rūsio patalpas be neproporcingos žalos jų paskirčiai su labai nežymiu nukrypimu (CK 4. 80 str.2 d. ), jas atskiria ir kartu šalims naudotis nebereikės, šalys galės naudotis joms tenkančioms patalpoms pagal paskirtį ir visa apimtimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys pastoviai konfliktuoja, šie konfliktai tęsiasi ilgą laiką.Gyvenamasis namas padalijamas , priteisiant šalims atskirus namo aukštus, šias dalis izoliuoja.Į savo patalpas šalys pateks per atskirus įėjimus, tokiu būdu galės geriau įgyvendinti savininko teises, t.y. ieškovai pateks per šiaurinėje namo pusėje esančias duris į laiptinę,o per ją- laiptais į antrą aukštą.Atsakovai į savo patalpas patektų laiptais L1ir per lodžią 1-1-1 .Tuo tarpu pagal atsakovės pasirinktą variantą , nustatytą naudojimosi namu tvarką, šalys turi naudotis bendru įėjimu kasdieniniam patekimui į savo gyvenamas patalpas, kas gilintų šalių konfliktus. Patekimas ieškovams į pusrūsio patalpas, naudojimosi jomis galimybės būtų apribotos dėl apsunkinto patekimo į jas, nes įėjimas yra labai siauras,laiptai statūs, negalima įnešti didesnių daiktų , be to dėl bendrasavininkio neįgalumo jam yra sunku patekti į pusrūsio nurodytas patalpas ind. 0-1,0-4.Taip pat yra žymiai nukrypstama nuo idealiųjų dalių;ieškovams atitenkanti gyvenamojo namo patalpų dalis būtų 12,29 m² mažesnė už atsakovei R E. B. tenkančią patalpų dalį, neatsižvelgiama į bendrasavininko ineresus.

Dėl gyvenamųjų patalpų padalijimo apeliantė iš esmės ir neprieštarauja šiam projektui, išskyrus dėl projekte nurodytos lodžios įskaitymo į jai priteistiną plotą bei dėl laiptinės .Pagal kadastrinių matavimų metodiką nešildoma , neatitverta lodžia, kaip šiuo metu yra atžymėta padalinimo plane, nėra įskaitoma į plotą.Priskyrus jai šią patalpą, atsakovė turi galimybę įrengti papildomą patalpą, įstatydama duris į ją, tuo padidindama jai priskiriamą nuosavybėn plotą.

Esminis ginčas šioje byloje kyla dėl garažo priskyrimo nuosavybėn vienai iš šalių. Namų valdoje yra tik vienas garažas ir abiems ginčo šalims jo paskirti neįmanoma.Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 20 d. priimtu sprendimu nustatant naudojimosi patalpomis tvarka garažas buvo priskirtas atsakovei.Ieškovai reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės pareiškė po neilgo laiko – 2007 m. spalio 16 d., iki tol buvo nusistovėjusi kita naudojimosi šiuo turtu tvarka.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyje šioje byloje pažymėjo , kad esant tokioms aplinkybėms „nereikėtų pernelyg sureikšminti nurodytą teismo sprendimą. Šis sprendimas savaime nereiškia, kad, sprendžiant bendraturčių atidalijimą, nuo jo negalima nukrypti“( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.lapkričio 9 civ. byla Nr. 3k-3-482/2009).Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad garažas yra atskiras nuosavybės objektas.Pagal Registrų centro duomenis garažo patalpa įeina į bendrą gyvenamo namo plotą ir nėra įregistruota kaip atskiras objektas, su gyvenamuoju namu garažą sieja bendri pamatai, sienos, jis priskiriamas pusrūsio patalpoms.(2 t.b.l.110,43 Nekilnojamo turto kadastro ir registro byla, 10,13).Kolegija įvertinusi bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos sprendimu šioje dalyje dėl garažo patalpos priskyrimo ieškovės nuosavybėn .Priskiriant jį ieškovės nuosavybėn atsižvelgtina, kad ieškovės vyras bendraturtis V. S. yra neįgalus dėl sutrikusių judėjimo funkcijų, taip pat neįgalus yra ir jų sūnus A. S. , visi šeimos nariai naudojasi atskirais automobiliais.Tuo tarpu atsakovės vyras A. B. nėra bendraturtis.Atsakovė negyvena pastoviai šiame name, atvyksta tik retkarčiais.Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinėje instancijoje pripažino, kad ji turi garažą mieste.Kolegija pripažįsta pagrįstu, kad pirmosios instancijos teismas pirmiausia gynė bendraturčio interesus.Kolegija pripažįsta, kad priimant sprendimą , reikia vertinti ne tik teisines, bet ir faktiškai susiklosčiusius santykius.Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovai nuolat apie 30 metų įgyvendino garažo valdymo teisę, ką patvirtino ir apklausti pirmosios instancijos teisme liudytojai A. B., Č. P., V. Č.,P. R., E. Č. (b.l.101.102,114.1t.)` . Be to byloje esanti medžiaga, statybos specialistų apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausio specialisto R. B., D. K. parodymai (b.l115,139-140) patvirtino , kad įsirengti kitą garažą ieškovams nėra praktinės galimybės, ką ir nurodė, motyvavo sprendime pirmosios instancijos teismas, nes yra nepakankami atstumai, , trukdo dujotiekio vamzdžiai.Taip pat tokiu būdu ieškovams užtikrinamas įėjimas į kitas rūsio patalpas.Padalijus rūsio patalpas pagal ieškovės pateiktą projektą, atsakovei tenka geresnės rūsio patalpos,esančios virš žemės, iš jų ind. 0-3 41,50 kv.m.dydžio , kuriame ji turės galimybę įsirengti garažą, arba pasistatyti kitoje vietoje, kas ir buvo numatyta pagal gen. planą(b.l.6,1t.).Kolegijos vertinimu, tokia atsakovės pozicija, kai siekiama tik savo interesų patenkinimo, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto. Jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje V. J., R. V. ir kt. v. S. B., Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003).

Ieškovams pagal priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą yra paliekamos nuosavybėn pusrūsio patalpos indeksas 0-4, kuriame pagal nekilnojamo turto kadastro ir registro bylos duomenis yra sienelė ventiliacijai .Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neišsprendė , kaip po atidalijimo atsakovė galės įsirengti įvadus iš pusrūsyje atsakovų ind. 0-4 esančios sienelės į kamino ir ventiliacijos sistemas , todėl papildomai dėl to yra pasisakoma .Nors šiuo metu nėra durų tarp pusrūsio patalpų ind. 0-2 ir 0 -3, tačiau su nedidelėmis sąnaudomis jas galima įrengti, ką pirmosios instancijos teisme patvirtino statybos specialistė D. K..(b.l.116, 1 t.).

Byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad ieškovai nevykdė įsiteisėjusio Telšių rajono apylinkės teismo 2006-10-20 sprendimo, pateikdami teismui prašymus ir atskiruosius skundus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, ir Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-18 nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 170- 214 tomas 2; prijungta civilinė byla Nr. 2-201-03/2005 b. l. 76-93 tomas 3). Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad nėra išspręstas klausimas dėl apskaitos prietaisų įsirengimo.Iš to galima spręsti, kad atsakovė neįsirengė atskirų elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisų, įvadų į kamino ir ventiliacijos sistemas. Todėl nagrinėjamoje byloje pasisakytina ir dėl minėtų prietaisų bei įvadų įrengimo, įpareigojant atsakovę Rūtą E. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus nuo ieškovų Laimutės ir V. S. elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, o ieškovus leisti atsakovei įsivesti įvadus iš pusrūsio patalpoje, plane žymimoje indeksu 0-4 esančios sienelės kamino ir namo ventiliacijos sistemai įsirengti.Pirmosios instancijos teismo sprendimu liko neišspręstas klausimas dėl šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų padalijimo, kurios paliktinos bendroje ieškovų ir atsakovės nuosavybėje.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nepateikė jai priimtino turto atidalinimo varianto, ir turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinęs tik pagal ieškovų pateiktą projektą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 4.80), pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R., bylos Nr. 3K-3-7/2009). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas,papildomai įvertinus atsakovės motyvus , išdėstytus atsiliepime į ieškinį. Kolegijos vertinimu teismo tvirtinamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas užtikrins tolesnį gyvenamojo namo naudojimo racionalumą, nepadarys neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir padės ginčo šalims ateityje išvengti konfliktų.

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinio skundo argumentai, susiję su statinio kvadratūros neatitikimais nebetenka prasmės, nes pakeitus sprendimą nebelieka ploto neatitikimų.

Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo šališkumu, nes teismo šališkumą, reglamentuotą LR CPK 65 – 66 str. str., patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta, o pirmosios instancijos teisme pareikštas nušalinimas buvo atmestas motyvuota Telšių rajono apylinkės teismo pirmininko nutartimi (b. l. 79, tomas 1).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.).Apeliacinėje instancijoje ieškovai turėjo 1500 Lt. atstovavimo išlaidų,viso sumokėjo žyminio mokesčio 1060,85 Lt.Atsakovė turėjo 1000 Lt. atstovavimo išlaidų bei 993,92 Lt. žyminio mokesčio.Taip pat spręstinas klausimas dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei , turėtų apeliacinėje ir kasacinėje instancijoje ,priteisimo .Kasacinėje instancijoje pagal pateiktą pažymą valstybė turėjo 62,70 lt.(b.l96,2t.), apeliacinėje instancijoje pakartotinai nagrinėjant bylą -8.05(b.l.101,2t.), anksčiau turėtas išlaidas šalys apmokėjo valstybei (b.l.42-44,2t.).Taip pat atsakovė apmokėjo ieškovei 250 Lt. atstovavimo išlaidų(b.l.43, 2 t.)Įvertinus kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t.y.apie 16 proc.bei įvertinus atsakovės sumokėtą atstovavimo išlaidų dalį, atlikus įskaitymus iš atsakovės R E. B. ieškovės L. S. naudai priteistina 850Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 901 lt. žyminio mokesčio ieškovui V. S. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Iš ginčo šalių atitinkamai priteistina iš ieškovų po 5,66 Lt., iš atsakovės 59,43 Lt. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimą.

Ieškinį tenkinti dalinai ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Atidalinti ieškovės L. S., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. E. B. a/k (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas idealiąsias nuosavybės dalis dviaukščiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, plane žymimame 1A2p, esančiame (duomenys neskelbtini),, iš bendrosios dalinės nuosavybės .

Nustatyti ieškovams L. S., a/k (duomenys neskelbtini), ir V. S., a/k (duomenys neskelbtini) kuriems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ idealioji pastato dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį – į namo patalpas, kurių bendras plotas 153,10 kv.m², t. y.: visas antrojo namo aukšto, patalpas, plane žymimas indeksais: 2-1 (7,15 m²), 2-2 (1,45 m²), 2-3 (4,62 m²), 2-4 (10,45 m²), 2-5 (14,62 m²), 2-6 (18,35 m²), 2-7 (22,71 m²), 2-8 (13,32 m²), 2-9 (6,44 m² patalpas pusrūsyje 0-1 (21 m²), 0-4 (13,79 m²) ir 19,2 m² garažą G-1, viso 153,10 m², ir nustatyti, kad į savo patalpas ieškovai pateks per namo šiaurinėje sienoje esančias duris į 7.46 kv.m.laiptinę.

Nustatyti atsakovei R. E. B. a/k (duomenys neskelbtini) kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ idealioji pastato dalis, nuosavybės teisę į realiąją nuosavybės dalį - į namo patalpas, kurių bendras plotas 150,33 m², t.y į pirmojo aukšto ,plane žymimas indeksais 1-1 (7,31 m²), 1-2 (4,37 m²), 1-3 (1,20 m²), 1-4 (4,74 m²), 1-5 (10,14 m²), 1-6 (14,73 m²), 1-7 (18,41 m²), 1-8 (22,90 m²), 1-9 (13,50 m²) ir lodžia 1-1-1 ,taip pat į pusrūsio patalpas 0-1-1 (1,2 m²), 0-2 (10,33 m²), 0-3 (41,50 m²), nustatant, kad į jai priklausančias patalpas pateks laiptais L1 (9,2 m²) per lodžią 1-1-1 (2,62 kv.m).

Įpareigoti ieškovus L. S. ir V. S. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo pagal pridedamą atidalinimo projektą savo lėšomis ir jėgomis atidalinti pusrūsio patalpą 0-1-1 (1,2 m²) nuo patalpos 0-1.

Neįrengtą palėpės patalpą, plane žymimą M-1, kurios plotas 17,86 m², 7,46 m² laiptinę priėjimui prie palėpės stogo, kamino remonto darbams atlikti,stogą,šalto vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemas palikti bendroje ieškovų ir atsakovės nuosavybėje.

Įpareigoti atsakovę R. E. B. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis įsirengti atskirus nuo ieškovų L. ir V. S. elektros energijos ir šalto vandens tiekimo apskaitos prietaisus, o ieškovus įpareigoti leisti ieškovei įsivesti įvadus iš pusrūsio patalpoje, plane žymimoje indeksu 0-4, esančios sienelės kamino ir namo ventiliacijos sistemai įsirengti.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Telšių rajono apylinkės teismo 2007-10-18 nutartimi.

Priteisti iš atsakovės R. E. B. L. S., a/k (duomenys neskelbtini), naudai 850 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovui V. S. 901 Lt.(devynis šimtus vieną litą ) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. E. B. 59,43 Lt (penkiasdešimt devynis litus 43 centus) ir po 5,66 Lt.(penkis litus 66 ct.) iš ieškovų L. S. bei V. S. procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Rasa BartašienėVytautas Kursevičius