Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2024-07-06, apie 01.00 val., viešoje vietoje, bare „Utopija“, adresu T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjo prie ant scenos šokančio V. K. ir tyčia alkūne sudavė tris smūgius į V. K. kairę ausį. Paskui abejomis rankomis smaugė V. K., kol abu nugriuvo, po ko V. M. rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į veido sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais V. M. sukėlė V. K. fizinį skausmą bei padarė pastarajam kairės ausies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir odos įbrėžimu ausies kaušelio minkštuose audiniuose bei nežymiu neurosensoriniu prikurtimu, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2925/2024 (01) nurodyta, kad V. K. nustatytas kairės ausies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos įbrėžimu ausies kaušelio minkštuose audiniuose bei nežymiu neurosensoriniu prikurtimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje padarytas prieš 1-3 mėnesius iki apžiūros, kairės ausies sumušimas – prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai pagal savo pobūdį kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką paviršių. V. K. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 82-83).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys dėl turtinės 100 Eur dydžio žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

III. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

Byloje yra įrodyta, kad V. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje be jokios pateisinamos priežasties V. K. alkūne sudavė tris smūgius į jo kairę ausį, po ko abiem nugriuvus V. M. rankomis nenustatytą skaičių smūgių V. K. į veido sritį, tokiais veiksmais sukėlė V. K. fizinį skausmą bei padarė kairės ausies sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokią išvadą leidžia daryti paties kaltinamojo parodymai, pagal kuriuos jis sudavė V. K. 3 smūgius į ausį, o jiems susigrūmus ir nugriuvus dar sudavė smūgių į veido sritį. Tai, kad kaltinamasis įžūliai elgėsi viešoje vietoje, smurtavo nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, patvirtina nukentėjusiojo V. K. parodymai, liudytojų G. Z., V. B., D. S., D. S. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2925/2024 (01), kurioje nurodyta, kad V. K. nustatytas kairės ausies sumušimas, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, Bendrojo pagalbos centro garso įrašai, nukentėjusiojo V. K. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateiktos nuotraukos, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Aukščiau nurodyti V. M. veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų ir dėl tokio jo elgesio buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika neabejotinai buvo padaryta viešoje vietoje – bare „Utopija“, adresu T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, ant scenos, matant kitiems asmenims, be to, kur bet kuriuo metu galėjo būti ne tik nukentėjusysis, tačiau ir kiti asmenys.

Apibendrinant, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kaltinamasis V. M. 2024-07-06, apie 01.00 val., viešoje vietoje, bare „Utopija“, adresu T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims, be jokios pateisinamos priežasties, priėjo prie ant scenos šokančio V. K. ir tyčia su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos rankos alkūne sudavė tris smūgius į jo kairę ausį, paskui abejomis rankomis smaugė V. K., kol abu nugriuvo, po ko V. M. rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių V. K. į veido sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais V. M. sukėlė V. K. fizinį skausmą bei padarė pastarajam kairės ausies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir odos įbrėžimu ausies kaušelio minkštuose audiniuose bei nežymiu neurosensoriniu prikurtimu, odos nubrozdinimą kairėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais, akivaizdžiai agresyviu, įžūliu ir moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo klausimai

Už nusikaltimo, įtvirtinto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl V. M. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. M. atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti jam žalą, tačiau žalos nėra atlyginęs dėl to, kad nukentėjusysis keitė savo poziciją dėl civilinio ieškinio.

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką bei V. M. asmenybę – neteistas, dirbantis, nebaustas administracine tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje nurodoma, kad V. M. nuo (duomenys neskelbtini) dirba minėtoje įmonėje, yra atsakingas, kruopštus, padedantis ir draugiškas komandos narys (t. 2, b. l. 70). Apibendrinant visumą kaltinamąją charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veika buvo atsitiktinio pobūdžio, įtakota alkoholio vartojimo, todėl kaltinamajam, už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytos jos paskirties, yra bauda, nustatant mažesnį baudos dydį, artimą minimaliam baudos dydžiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. M. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 100 eurų žalos atlyginimo ir dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 66-67). Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį, turtinę žalą sudaro 100 eurų, turtinę žalą pagrindžia krauju aplieti rūbai, kurių nėjo išskalbti. Rūbų sugadinimo dokumentų nepateikė. Gėrė vitaminus grupės „B“, nes patarė juos vartoti, kad būtų greitesnis ausų gijimas, tai patarė gydytojas. Neturtinę žalą sudaro emocinės kančios, pažeminimas prieš aplinkinius, nes tuo metu buvo daug jo draugų, o V. M. fiziniu susidorojimu kažką bandė įrodyti. Blogai jautėsi. Baimę patyrė dėl klausos praradimo, nes atsirado garsai, kurių anksčiau nebuvo. Visą savo laisvalaikį klausosi muzikos ir taip pat kaip ir hobis, dirba (duomenys neskelbtini). Jautė baimę prarasti klausą. Dėl klausos, tai iš dalies aš negirdėjo, po smūgių blogai girdėjo, po to geriau, o dabar normaliai. Tačiau iki šiol yra garsai, kurie erzina, nors praėjo daug laiko. Pasakė, kad tie garsai savaime turėtų praeiti. Į medikus dėl garsų nesikreipė. Po pirmo kreipimosi į medikus kreipėsi dar kartą, nes reikėjo pažymos į darbovietę. Tada tikrino klausą ir klausa atsistatė pakankamai gerai, bet dar išliko garsai ir pasakė, kad turi savaime išnykti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. M. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. K. sveikatą. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis jautė skausmą, patyrė emocinius išgyvenimus, įvykio metu patyrė nepagarbą, pažeminimą prieš aplinkinius ir draugus, jam buvo padarytas kairės ausies sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir odos įbrėžimu ausies kaušelio minkštuose audiniuose bei nežymiu neurosensoriniu prikurtimu, odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, jam buvo paskirti vaistai. Dėl V. M. panaudoto fizinio smurto pobūdžio nukentėjusiajam V. K. nenustatyta ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai, tačiau, priimant sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam V. K. buvo sukeltas laikinas nežymus prikurtimas, o nukentėjusysis nurodė, kad muzikos klausimas yra svarbi jo gyvenimo dalis bei jis bijojo dėl negrįžtamų klausos sutrikimų. Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus ir per didelis, todėl mažintinas iki 750 Eur ir priteistinas V. K. naudai iš V. M.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti turtinę 100 eurų dydžio žalą. V. K. ieškinio dalis dėl išlaidų vaistams tenkintina, nes 2024-07-09 jis patyrė 36,88 Eur išlaidų vaistams. Likusi ieškinio dalis atmestina, nes nepagrįsta rašytiniais įrodymais.

Vaizdo ir garso įrašai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. M. priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų suformuotą praktiką, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį V. M., iš kaltinamojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305 ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nukentėjusiojo V. K. (V. K.) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir jo naudai iš V. M. priteisti 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimui. Ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti V. K. iš V. M. 36,88 (trisdešimt šešis eurus ir 88 centus) eurų turtinės žalos atlyginimui. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo likusioje dalyje atmesti.

Garso ir vaizdo įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.