- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- I-4539-554/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00659-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- P.D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
trečiojo suinteresuoto asmens - Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P.D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas:
1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, turtinės žalos atlyginimio po 100 Eur už kiekvieną teisės naudotis kompiuteriu pažeidimo dieną - viso 3 500 Eur;
2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui;
3) priteisti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-15) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 50-52) nurodė, kad atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN). Siekiant realizuoti efektyvų pareiškėjo teisių gynimą, jam reikalingas kompiuteris. 2018 m. kovo 6 d. pareiškėjo pažįstamas E. K. atvežė jam į Kybartų PN kompiuterį „Dell Vostro“ su priedais. Tačiau tą pačią dieną Kybartų PN administracija neteisėtai išgabeno pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių. Todėl Kybartų PN administracijos atstovė, dirbanti siuntinių ir perdavimų priėmimo skyriuje, atvežtą kompiuterį ir priedus priimti atsisakė. 2018 m. kovo 8 d. E. K. pareiškėjui tą patį kompiuterį atvežė į Kauno tardymo izoliatorių, tačiau pareiškėjas jau buvo išgabentas atgal į Kybartų PN. Akcentavo, kad pareiškėjo ieškojimas įvairiose įkalinimo įstaigose, tarp kurių atstumas yra virš 100 kilometrų, kainuoja nemažas lėšas, o pareiškėjo perkėlimas į kitą įkalinimo įstaigą, nesant tam privalomos teismo nutarties arba Kalėjimų departamento sprendimo, vienareikšmiškai buvo neteisėtas. 2013 m. kovo 9 d. pareiškėjo pažįstamas D. M. pakartotinai atvežė tą patį kompiuterį „Dell Vostro“, kompiuterio priedus: „pelę“, papildomą klaviatūrą, laidus bei USB atmintinę „Leef Surge 32GB“ į Kybartų PN. Kybartų PN administracijos atstovė atvežtą kompiuterį ir priedus atsisakė priimti dėl to, jog kompiuteris pareigūnei yra negražus, nes ant jo nėra „Windows“ lipduko.
Nurodė, kad kompiuteryje „Windows“ sistemos nėra ir niekuomet nebuvo (kompiuteris pirktas iš oficialaus platintojo su „Linux“ operacine sistema). Pareigūnė kompiuterį apžiūrėjo tik iš tolo, nepaimdama jo nei į rankas nei nepriimdama pro perdavimų skyriaus langelį. 2018 m. kovo 12 d. pareiškėjas Kybartų PN administracijai pateikė skundą dėl neteisėto kompiuterio nepaėmimo ir paklausimą, teiraudamasis, kur yra pareiškėjui atvežta USB atmintinė. Praleidusi administracinės procedūros terminus, 2018 m. balandžio 16 d. Kybartų PN administracija įteikė pareiškėjui du raštus, kuriuose nurodyta 2018 m. kovo 12 d. data ir kurių teiginiai prieštarauja vienas kitam. Rašte Nr. 7/1-444 nurodoma, kad tikrindami kompiuterį pareigūnai nustatė, kad priėjimas prie duomenų kompiuteryje buvo apsaugotas slaptažodžiu. Šis teiginys melagingas, nes kompiuteryje nebuvo absoliučiai jokių duomenų, taip pat nebuvo ir jokio slaptažodžio, o siuntinių ir perdavimų priėmimo skyriaus pareigūnė kompiuterio net nebuvo paėmusi iš atnešusio asmens rankų. Be to, joks įstatymas neriboja pareiškėjo specialiosios teisės naudotis kompiuteriu pagal slaptažodžio buvimo ar nebuvimo požymį. Rašte Nr. 7/1-442 pateikiamas melagingas teiginys, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiškėjui nebuvo perduoti jokie daiktai, tarp jų ir USB atmintinė. Kybartų PN administracijos veiksmai nepriimant pareiškėjui atvežto kompiuterio, įrašant į oficialų dokumentą melagingus teiginius, nepriimant atvežtos USB atmintinės ir kompiuterio priedų yra neteisėta veika, o pareiškėjo specialiosios teisės gauti perduodamą kompiuterį su priedais pažeidimas yra deliktu.
Teigė, jog neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti siekiant persekioti už kritiką, kadangi tas pats kompiuteris su tais pačiais priedais buvo pakartotinai nuvežtas kitam nuteistajam, patikrintas ir priimtas. Kalėjimų departamento direktorius taip pat atliko neteisėtą veiką, priimdamas įsakymą Nr. V-125, kuriame įrašyta visa eilė nekompetentingų, melagingų teiginių, kuriais vadovavosi Kybartų PN administracijos vadovas rašte Nr. 7/1-444. Atsakovo neteisėta veika pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjo specialiąsias teises. Neteisėta veika pasireiškė trukdymu gauti pareiškėjui asmeninę privatinę nuosavybę, administracinių procedūrų terminų nepaisymu, žinomai melagingų teiginių įrašymu į oficialius dokumentus.
Akcentavo, kad neteisėti veiksmai pareiškėjui padarė neturtinę žalą – jis jautėsi persekiojamas už kritiką, buvo žeminamas pareiškėjo žmogiškasis orumas, buvo trukdoma ruošti ieškinius teismams.
Nurodė, kad turtinės žalos dydį grindžia Civilinio kodekso 4.11 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad turtas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmeninius tikslus, atlygintinos žalos dydis turi atitikti asmeninių tikslų pažeidimu padarytą žalą. Naudojimasis kompiuteriu yra pareiškėjo nuolat ir sistemingai pažeidinėjamų žmogaus teisių gynimo priemonė teismuose. Savo specialiąją teisę netrukdomai naudotis privačia nuosavybe asmeniniu kompiuteriu vertina 100 Eur suma per dieną. Ši turtinės žalos suma turi būti skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 6 d. (pirmo neteisėto atsisakymo priimti kompiuterį) iki 2018 m. balandžio 10 d. (to paties kompiuterio priėmimo perduodant jį kitam nuteistajam dienos). Tai sudaro 35 dienas, todėl pareiškėjui padaryta turtinė žala vertintina 3 500 Eur suma.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas - Kybartų PN su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į skundą (b. l. 34-37, 57-58) nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 6 d. buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių, kadangi 2018 m. kovo 7 d. 11 val. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus. Kadangi pareiškėjas nepateikė atsisakymo dalyvauti teismo posėdyje, todėl buvo etapuotas į Kauno tardymo izoliatorių. Įvykus teismo posėdžiui, 2018 m. kovo 8 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Kybartų PN. Kybartų PN, vadovaudamiesi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartimi ir negavę pareiškėjo atsisakymo dalyvauti teismo posėdyje, teisėtai vykdė pareigas ir etapavo pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo etapuotas, nei Kybartų PN, nei Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnai negalėjo priimti kompiuterio su priedais iš pareiškėjo pažįstamo, kadangi Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 „Dėl Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, 21.4 punkte numatyta, jog perduodami elektros prietaisai nepriimami, jeigu jie perduodami suimtiesiems ar nuteistiesiems, kurie perkelti į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, paleisti iš jų ar yra mirę. Aprašo 8 punktas numato, jog visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Nurodė, kad Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas R.P. 2018 m. kovo 9 d. apžiūrėjo kompiuterį, kurį norėta perduoti pareiškėjui. Apžiūros metu nustatyta, kad priėjimas prie kompiuteryje esančių duomenų yra apsaugotas slaptažodžiu ir nėra galimybės patikrinti, todėl, vadovaujantis Aprašo 8 punktu, kompiuteris buvo nepriimtas. Vadovaujantis Aprašo 20 - 22 punktais, atneštas kompiuteris pirmiausiai Kybartų PN pareigūnų buvo įvertintas ar yra galimybė nustatyti Aprašo 9 punkte nurodytus parametrus. Juos nustačius, kompiuteris kartu su vienu prašymo egzemplioriumi atiduodamas Kybartų PN atsakingiems darbuotojams patikrinti. Antrasis prašymo egzempliorius paliekamas kompiuterį perduodančiam asmeniui. Kadangi kompiuteris su vienu prašymo egzemplioriumi buvo pateiktas Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros specialistui, atsakingam už elektros prietaisų patikrinimą, ir buvo nustatyti Aprašo reikalavimų pažeidimai, kompiuteris nebuvo priimtas ir buvo gražintas perduodančiam asmeniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad kompiuteris nebuvo priimtas ir perduotas pareiškėjui, o tik paimtas patikrinti, todėl Kybartų PN administracijos pateiktuose atsakymuose nėra jokių melagingų teiginių.
Pažymėjo, jog Kybartų PN administracija nediskriminuoja nuteistųjų, kadangi tokiu elgesiu būtų pažeistas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 3 punktas, kuriame vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytų aplinkybių. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Šalies argumentai
Teismas savo iniciatyva pabrėžia, kad pareiškėjas skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje priimtas procesinis sprendimas neturės jokios įtakos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisėms ir pareigoms, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nelaikytina šioje administracinėje byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 33 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN, neperduodant pareiškėjui kompiuterio bei jo priedų ir netinkamai atsakant į pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. skundą.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytų elektros prietaisų (toliau – elektros prietaisai) techninius parametrus, elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintas Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 21.4. punkte nustatyta, kad perduodami elektros prietaisai nepriimami, jei jie perduodami suimtiesiems ar nuteistiesiems, kurie perkelti į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, paleisti iš jų ar yra mirę. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. kovo 6 d. jo pažįstamam atnešus perduoti pareiškėjui kompiuterį su priedais, kompiuteris ir priedai nebuvo jam perduoti (nepriimti), kadangi Kybartų PN administracija pareiškėją neteisėtai išgabeno pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių. Byloje esantys įrodymai, bei TIS Liteko duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. kovo 7 d. 11 val. buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-223-505/2018 (Teisminio proceso Nr.3-62-3-00659-2017-4) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi nutarė etapuoti pareiškėją į minėtą teismo posėdį iš Kybartų PN į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 38-39). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas atsisakė būti etapuojamas į 2018 m. kovo 7 d. teismo posėdį, todėl Kybartų PN pareigūnai neturėjo jokio pagrindo nevykdyti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties ir pagrįstai etapavo pareiškėją į Kauno tardymo izoliatorių. Pareiškėjas iš Kybartų PN buvo išvežtas 2018 m. kovo 6 d. (b. l. 40), todėl Kybartų PN pareigūnai, vadovaudamiesi Aprašo 21.4. punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjui perduodamus elektros prietaisus (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą taip pat kildina iš to, kad jam atneštas kompiuteris su priedais taip pat nebuvo perduotas (priimtas) ir 2018 m. kovo 9 d. Aprašo 8 punktas nustato, kad visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Pareiškėjas nurodė, jog kompiuteris nebuvo apžiūrėtas ir nepriimtas tik dėl to, jog ant kompiuterio nebuvo „Windows“ lipduko. Pareiškėjo argumentus paneigia į bylą pateiktas Kybartų PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto Ryčio Paparčio 2018 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4/49-2327 (b. l. 44) duomenys, kurie patvirtina, jog įjungus pareiškėjui norimą perduoti kompiuterį paaiškėjo, kad priėjimas prie kompiuteryje esančių duomenų yra apsaugotas slaptažodžiu ir nėra galimybės jo patikrinti. Dėl to teismas konstatuoja, jog Kybartų PN pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi objektyviai egzistavo Aprašo 8 punkte numatyti kompiuterio su priedais neperdavimo pareiškėjui pagrindai (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog Kybartų PN neteisėti veiksmai pasireiškė administracinių procedūrų terminų nepaisymu, žinomai melagingų teiginių įrašymu į oficialius dokumentus.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 12 d. Kybartų PN direktoriui pateikė skundą Nr. 5/20B3-373 (b. l. 43), kuriame prašė paaiškinti dėl kokių priežasčių buvo pažeista jo teisė naudotis kompiuteriu, kas kompensuos kompiuterio atvežimo į Kybartų PN išlaidas, bei kokia atsakomybės rūšis pritaikyta pareiškėjo teises pažeidusiai darbuotojai. Į paminėtą skundą pareiškėjui buvo atsakyta 2018 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 7/1-444 (b. l. 27), kuriame nurodyta, jog 2018 m. kovo 9 d., tikrindami pareiškėjui perduodamą nešiojamą kompiuterį pareigūnai nustatė, kad priėjimas prie informacijos duomenų kompiuteryje apsaugotas slaptažodžiu, todėl vadovaujantis Aprašo 8 punktu kompiuteris Kybartų PN nebuvo priimtas. Taip pat pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. pateikė Kybartų PN direktoriui prašymą Nr. 5/20B3-374 (b. l. 46), kuriuo prašė informuoti, kur šiuo metu randasi jo asmeninė privati nuosavybė - USB atmintinė ir kada ji pareiškėjui bus įteikta. Į paminėtą prašymą pareiškėjui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 12 d. atsakymas Nr. 7/1-442 (b. l. 45), kuriame nurodoma, jog patikrinus pareiškėjo prašyme pateiktą informaciją, nustatyta, kad 2018 m. kovo 9 d. Kybartų PN pareiškėjui nebuvo perduoti jokie daiktai, tarp jų ir USB atmintinė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis nustato, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys. Analogiški terminai įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Pareiškėjas skundą ir prašymą Kybartų PN direktoriui pateikė 2018 m. kovo 12 d., todėl atsakymai pareiškėjui turėjo būti patekti vėliausiai 2018 m. balandžio 10 d. Taigi, aplinkybė, jog atsakymai į pareiškėjo 2018 m. kovo 12 d. skundą ir prašymą buvo pateikti 2018 m. balandžio 12 d., laikytina procedūriniu pažeidimu. Tačiau, teismų praktikoje, taikant CK 6.250 straipsnį, ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Nagrinėjamu atveju Kybartų PN administracijos formalus procedūrinis pažeidimas (dviem dienomis vėliau pateikiant pareiškėjui atsakymus į jo skundus) nevertintinas kaip esminis ir galėjęs sukelti pareiškėjui tokį neigiamą poveikį, jog būtų galima konstatuoti neturtinės žalos buvimo faktą (ABTĮ 56 str.).
Kybartų PN 2018 m. balandžio 12 d. rašte Nr. 7/1-442 nurodyta informacija, jog 2018 m. kovo 9 d. Kybartų PN pareiškėjui nebuvo perduoti jokie daiktai, tarp jų ir USB atmintinė, nevertintinas kaip melagingas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog minėti daiktai Kybartų PN buvo priimti ir neperduoti pareiškėjui.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėjas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
Pareiškėjas kaip patirtą turtinę žalą nurodo negalėjimą naudotis privačia nuosavybe - kompiuteriu ir teigia, kad dėl to patyrė 100 Eur per dieną turtinę žalą. Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė savo turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų (tiesioginių nuostolių), taip pat negautų pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio. Pažymėtina, kad turtinei žalai atlyginti taikomos visos valstybės civilinei atsakomybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos. Taigi šiuo atveju, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos ar į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirtų didelių dvasinių išgyvenimų, byloje nepateikta.
Administracinėje byloje nenustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Kadangi pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkinami, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas skunde reiškia argumentus dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-125 „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ teisėtumo. Minėtas įsakymas priskirtinas norminiams teisės aktams, kurių specialią tyrimo tvarką reglamentuoja ABTĮ II skyriaus pirmasis skirsnis. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, jog klausimas dėl teismo kreipimosi su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis aktas atitinka įstatymą gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymui. Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl Kalėjimų departamento direktoriaus priimto norminio administracinio akto atitikties įstatymams nekilo, todėl teismas sprendžia jog nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo P.D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regiono apygardos administracinio teismo Kauno rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.