- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- I-223-505/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- P. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Ričardas Lilas
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. D. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės atstovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 4-7) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. iš Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) turėjo būti vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau buvo nuvežtas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau – ir Kauno TI). Kauno TI buvo patalpintas į 205 kamerą. Pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. Kauno TI administracijai pateikė skundą dėl netinkamo Kauno TI pareigūnų elgesio. 2016 m. spalio 31 d. ryte į kamerą atėjo penki ar šeši pareigūnai ir pasakė, jog pareiškėjui skirtos 5 minutės susidėti daiktus ir išeiti iš kameros. Pareiškėjas atsisakė tai padaryti. Todėl pareigūnai jį užpuolė, užlaužė rankas, pradėjo pareiškėją spardyti, keikti, išvilko iš kameros į koridorių. Tuomet keturi pareigūnai pareiškėją pagriebė už rankų ir kojų ir nunešė į rūsį. Nunešę į rūsį, pareigūnai pareiškėją numetė ant žemės, o Viešojo saugumo pareigūnai užlaužė rankas už nugaros ir uždėjo antrankius. Pareiškėjas buvo nutemptas į automobilį ir pusiau nuogas buvo vežamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Atvykus į ligoninę, pareiškėjo gydytojai neapžiūrėjo.
2016 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas vėl buvo atvežtas į Kauno TI ir uždarytas vienas 213 kameroje. Tuo metu pareiškėjas parašė skundą dėl neteisėto pareigūnų elgesio. 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Kybartų PN, kur nedelsiant kreipėsi į medikus.
2016 m. lapkričio 14 d. Kauno TI Kriminalinės žvalgybos skyrius gavo iš Kybartų PN tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo sužalojimų, tačiau 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu Kauno TI kriminalinės žvalgybos skyrius atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. su juo buvo elgiamasi žiauriai, buvo sumuštas, per prievartą etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, dėl tokių Kauno TI pareigūnų veiksmų jis patyrė sužalojimus, stipriai pablogėjo emocinė būklė, tapo dirglus, kankino nemiga, baimė. Minėjo, kad dėl nurodytų neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų pareiškėjas skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau atsakymo negavo. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 33-35).
Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas Kauno TI nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. spalio 31 d. kalėjo 205 kameroje. Viso kameroje buvo laikomi du asmenys. Pareiškėjui teko 7,72 kv. m ploto. Antrą kartą vykdamas etapu iš Laivės atėmimo vietų ligoninės pareiškėjas atvyko į Kauno TI 2016 m. lapkričio 7 d. ir išvyko 2016 m. lapkričio 8 d. Tuo metu pareiškėjas vienas laikomas 233 kameroje, kur jam teko 15,40 kv. m ploto. Laikytina, kad jo kalinimo sąlygos Kauno TI buvo geros.
Būdamas Kauno TI 2016 m. spalio 28 d. pareiškėjas pateikė Kauno TI administracijai skundą, kuriame nurodė, kad jam buvo atlikta krata, jį išrengiant nuogai šaltoje kameroje, o atėjus pareigūnui į kamerą jis buvo verčiamas atsistoti, aparatūra paimta patikrinimui, kameros sanitariniame mazge buvo tik šaltas vanduo.
Atkreipė teismo dėmesį, kad visi veiksmai, susiję su pareiškėjo atvykimu į Kauno TI buvo atliekamai tiksliai laikantis teisės aktų reikalavimų: visuminė krata atlikta vykdant Laisvės vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 153.1 papunkčio reikalavimą; pareiškėjui priklausantys elektros prietaisai paimti patikrinimui vykdant Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 12 punkto reikalavimus. Pažymėjo, kad jie buvo grąžinti pareiškėjui išvykstant į Laisvės atėmimo vietų ligoninę 2016 m. spalio 31 d.; suimtieji ir nuteistieji privalo atsistoti vykdydami “Suimtųjų ir nuteistųjų patikrinimo kamerose tvarkos aprašo“ nuostatas. Atkreipė teismo dėmesį į faktą, kad pareiškėjo sveikatos stovis netrukdė jam vykdyti šio reikalavimo; į kameras tiekiamas tik šaltas vanduo, tai nustatyta tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse.
Iš pareiškėjo 2016 m. spalio 28 d. skundo turinio aišku, kad būtent reikalavimą atsistoti įeinant pareigūnui į kamerą pareiškėjas traktavo tyčiojimusi iš jo.
Šalies argumentai
Pareiškėjo 2016 m. lapkričio 7 d. skundo teiginiai dėl 2016 m. spalio 31 d. sužalojimo rengiant konvojavimui buvo ištirti Kauno TI kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu padaryta nusikalstama veika, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Daryta išvada, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti.
Mano, kad Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, jo neigiami pergyvenimai yra sąlygoti jo paties veiksmų - neteisėto priešinimosi teisės aktuose nustatytai tvarkai ir jos pažeidimų. Laikytina, kad pareiškėjo skundo tikslas yra ne neva patirtos neturinės žalos kompensavimas, o siekimas neteisėtai gauti pinigų. Tai liudija ir faktas, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą daugiau nei po penkerių mėnesių nuo jo aprašytų galimai neteisėtų veiksmų pasibaigimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovės atstovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno TI pareigūnų veiksmais (neveikimu) neužtikrinant pareiškėjui saugumo, t. y. 2016 m. spalio 31 d. pareiškėjui atsisakius vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, jis buvo sumuštas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus). Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires (lot. viršijant įgaliojimus), neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Pastebėtina, jog saugant ir ginant žmogaus (ir apskritai asmens – ne tik fizinio, bet ir juridinio) teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmens teisių pagarbą, padarytos žalos kompensavimą valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (žr. Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.
Tai, kad tokiu atveju taikytinos civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo apsprendžia, jog pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrinus šias nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Kauno TI veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp atitinkamos institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. buvo atvežtas iš Kybartų pataisos namų į Kauno TI, iš kur 2016 m. spalio 31 d. buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
2016 m. spalio 31 d. pareiškėjas atsisakė vykdyti Kauno TI pareigūnų nurodymą susidėti asmeninius daiktus ir pasiruošti konvojavimui, nes laukia Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, t. y. atsisakė vykti konvojumi į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas atsigulė ant grindų, o Kauno TI pareigūnams pakartotinai pareikalavus atsikelti, pasiruošti konvojui ir netrukdyti pareigūnams atlikti savo pareigų, pareiškėjas ir toliau nesikėlė nuo grindų, reikalavo uždėti antrankius. Kadangi pareiškėjas atsisakė eiti pats, siekiant užtikrinti sklandų įstaigos darbą, jis buvo nuneštas į Priėmimo ir paskirstymo skyrių bei perduotas Viešojo saugumo tarnybos konvojaus žinion. Tokiu elgesiu pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 patvirtintų „Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklės“ 5.1, 5.2 punktų reikalavimus, todėl jam Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 35/188 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirta nuobauda – papeikimas (b. l. 14). Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti nuobaudą, tačiau byloje nenustatyta, kad šią nuobaudą pareiškėjas būtų skundęs.
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarka, sąlygos ir principai nustatyti Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK).
Pagal BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 12 straipsnį nuteistieji privalo vykdyti: įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių (1 dalis), bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus (2 dalis).
Pagal BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d.) 120 straipsnį pataisos įstaigose gali būti panaudotos specialiosios priemonės, įskaitant antrankius, kovinius imtynių veiksmus (1 dalis), specialiosios priemonės naudojamos atsižvelgiant į teisėtvarkos pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją, o naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių (2 dalis), prieš naudojant specialiąsias priemones, jei leidžia aplinkybės, asmenys, prieš kuriuos jos bus panaudotos, įspėjami (3 dalis), specialiųjų priemonių naudojimas privalo būti nutrauktas, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai, panaudojęs specialiąsias priemones pareigūnas privalo suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą, jei tai būtina (4 dalis), apie specialiųjų priemonių panaudojimo atvejį, jei dėl to padaryta asmens kūno sužalojimų, nedelsiant pranešama prokurorui ir atliekamas tarnybinis patikrinimas (5 dalis). Specialių priemonių panaudojimo pagrindai nustatyti Kodekso 121 straipsnyje, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai gali panaudoti prieš nuteistuosius antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, kovinius imtynių veiksmus bei asmens apsaugai skirtas dujas, be kita ko, kai reikia sulaikyti teisėtvarkos pažeidimą padariusį nuteistąjį, kuris nevykdo pataisos įstaigos darbuotojo reikalavimų ar priešinasi jėga. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 2 dalį antrankiai arba tramdomieji marškiniai ar surišimo priemonės naudojami ir šiomis aplinkybėmis: kai nuteistasis siautėja, – iki nusiraminimo (1 punktas), kai nuteistasis bando žudytis ar susižaloti (3 punktas). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 121 straipsnio 3 dalį šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas priemones (išskyrus antrankius ir surišimo priemones) draudžiama panaudoti prieš nepilnamečius, moteris ir neįgaliuosius su akivaizdžiais neįgalumo požymiais, išskyrus atvejus, kai jie patys užpuola arba priešinasi jėga ar ginklu. Naudodami specialiąsias priemones, pareigūnai privalo vadovautis BVK 5 straipsnyje įtvirtintu teisėtumo principu, pagal kurį nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai (2 dalis), nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (3 dalis).
Remiantis rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad Kauno TI pareigūnai, specialiųjų priemonių prieš pareiškėją nenaudojo. Pastarajam atsisakius pačiam išeiti iš kameros, Kauno TI direktoriaus budinčiojo padėjėjo pavaduotojo D. P. nurodymu, Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas G. P. ir Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus korpuso skyriaus vyresnysis V. D. pareiškėją nunešė į priėmimo paskirstymo skyrių ir perdavė jį Viešojo saugumo tarnybos konvojaus žinion (b. l. 49, 80, 81). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto M. M. 2016 m. lapkričio 30 d. protokole Nr. 62-1065 „Dėl vaizdo medžiagos peržiūrėjimo“ (b. l. 48).
Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 12 d. su skundu dėl Kauno TI pareigūnų veiksmų pristatant jį į Kauno TI atvykusiam Viešojo saugumo tarnybos konvojui į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 30-31). Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. sausio 26 d. sprendime Nr. 2S-470 nurodė, jog išnagrinėjus visą pateiktą medžiagą ir pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, apklausus liudytojus, peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameromis fiksuotus vaizdo įrašus, nenustatyta, jog Kauno TI pareigūnai savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus (b. l. 27-28). Pareiškėjas minėto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo įstatymo nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui neskundė.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas 2016 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Kybartų PN Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patirtų sužalojimų. Kybartų PN 2016 m. lapkričio 8 d. Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje Nr. 11/1-294 nurodytas kūno sužalojimų pobūdis: dešinio smilkinio srityje gelsvos spalvos (sena) mėlynė, kairės plaštakos viršutiniame paviršiuje nedidelė (nežymi) mėlynė, dešinio žasto srityje kelios senos mėlynės, kairio kelio sąnario srityje, kairės blauzdos viršutiniame trečdalyje nubrozdinimai – šašai, senos mėlynės (b. l. 92).
2016 m. lapkričio 14 d. Kauno TI Kriminalinės žvalgybos skyriuje gavus Kybartų PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo A. K. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo P. D. medicininės pažiūros, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kauno TI Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimu tyrimo medžiagoje Nr. M-0-11-00073-16 nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 138 straipsnio 1 d. (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nenustačius pareiškėjo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 106-108).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sumuštas Kauno TI pareigūnų, kadangi pareiškėjas nei Kauno IT Kriminalinės žvalgybos skyriaus atliekamo tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nenurodė pareigūnų, kurie jį sužalojo vardų ir pavardžių, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo patirti sužalojimai atsirado dėl Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, Kauno TI neatliko pareiškėjo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), veikė pagal galiojančių teisės aktų nuostatas. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pagrindo spręsti dėl kitų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo nėra.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Kauno tardymo izoliatoriaus) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2018 m. kovo 5 d. pateikė į bylą pažymą dėl 300,72 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-P-462-4231 nuspręsta P. D. pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą administracinėje byloje dėl Kauno TI veiksmų apskundimo, paskiriant advokatą Ričardą Lilą.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, taikydamas šio įstatymo 40, 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnį, proceso šalis, jos naudai priėmus sprendimą, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų - atstovavimo išlaidas.
Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo P. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.