- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- ATP-329-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00005-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – Institucija), viršininkės A. K. apeliacinį skundą dėl 2016 m. gegužės 4 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimo J. M. (toliau – Pažeidėja), administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėja buvo nubausta pagal Lietuvos Respublik?s administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda už tai, kad 2015-10-17, 15.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama A. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei manevruodama atbuline eiga, kliudė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.
Administracinio teisės pažeidimo byla jai dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., už tai, kad po to ji išvažiavo iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešusi policijai nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują – J. M. pripažinti kalta pagal ATPK 130 str. 1 d. ir paskirti straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Dėstydama skundžiamą nutarimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Pažeidėjos veiksmuose nėra tyčios, t. y. kad ji nejuto kontakto su kitu automobiliu ir negirdėjo susidūrimo garso, todėl nesuprato, kad kliudė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nežymiai apgadino. Cituodama XXIX Kelių eismo taisyklių skyriuje 222 punkte įtvirtintas eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nurodo, kad Pažeidėja, atsitrenkusi į (duomenys neskelbtini) automobilį, išlipusi bei jį apžiūrėjusi, matė, kad automobilis apgadintas, tačiau iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Įvykį matė liudytoja V. P., kuri girdėjo automobilių susidūrimo garsą, taip pat užfiksavo Pažeidėją, išvažiuojančią iš įvykio vietos. Be to, už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio stiklo valytuvo paliko raštelį informuojantį apie įvykusį eismo įvykį. Institucija pažymi, kad automobilio apžiūros protokole užfiksuoti apgadinimai nėra nežymūs, o jų nuplauti, kaip teigia apgadinto automobilio savininkas, neįmanoma. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl patirtos žalos eismo įvykio metu, nukentėjusysis iš karto kreipėsi į draudimo kompaniją, nepaisant to, kad po susitikimo su Pažeidėja, jis į ją toliau nebesikreipė. Akcentuoja tai, jog už žalos atlyginimą yra atsakingos draudimo kompanijos, kuriose apdrausti kaltininkų ir nukentėjusiųjų automobiliai, todėl šiems asmenims atskirai kreiptis vienas į kitą nėra jokios būtinybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą Pažeidėja prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti. Cituodama Institucijos skundo argumentą, jog išlipusi iš automobilio ji matė, kad apgadino kitą automobilį, ir nepaisant to, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, kelia klausimą dėl duomenų, patvirtinančių šį faktą, buvimo. Pažymi, kad nors liudytoja V. P. galbūt ir girdėjo kokį tai garsą, tačiau tai nereiškia, jog buvo padaryti tokie automobilio apgadinimai, kurie savaime turėjo matytis, todėl ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad Pažeidėja šiuos apgadinimus matė. Kita vertus, atkreipia dėmesį, jog įvykio metu apgadinto automobilio salone sėdėjo nukentėjusiojo duktė, kuri susidūrimo kontakto nejuto, garso negirdėjo. Ji nesutinka su skundo argumentu, jog automobilio apžiūros protokole užfiksuoti apgadinimai nėra nežymūs. Tvirtina, kad abejoti paties nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi nesant automobilio apgadinimų, jis neturėjo jokio pagrindo kreiptis į draudimo bendrovę, nes automobilio apibraižymai nusiplovė.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Esminis ir svarbiausias momentas šioje byloje, kuris akcentuojamas ir apeliaciniame skunde, yra tai ar Pažeidėjai pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai, todėl neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje dalyje (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
ATPK 257 str. nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pagal KET 222 p., jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad Pažeidėja pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdama ir tikslingai siekdama išvengti administracinės atsakomybės. Tiek savo paaiškinime (32 b. l.), tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė analogiškas eismo įvykio aplinkybes, patvirtino, jog automobilių kontakto nejuto, susidūrimo garso negirdėjo, nes automobilyje grojo muzika. Šias aplinkybes patvirtino ir su Pažeidėja automobiliu važiavusi liudytoja R. Š.. Nukentėjusysis P. R. teisme parodė, kad įvykio metu jo automobilyje sėdėjusi (duomenys neskelbtini) – metė duktė, žaidusi su mobiliuoju telefonu, jokio susidūrimo kontakto, ar garso taip pat nejuto ir negirdėjo. Nors Institucija skundu apeliuoja į tai, kad įvykį matė liudytoja V. P., anot kurios Pažeidėja buvo išlipusi iš automobilio ir apžiūrėjo apgadintą nukentėjusiojo automobilį, tačiau Pažeidėja to ir neneigė, t. y. ji neneigė buvusi išlipusi iš automobilio. Ji parodė, jog taip pasielgė paprasčiausiai norėdama įsitikinti, kad manevruodama automobiliu ji gali saugiai išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek Pažeidėja, tiek liudytoja R. Š. išties matė, kad V. P. jas fotografuoja, todėl visiškai neįtikinama, jog Pažeidėja, turėdama ilgametę vairavimo patirtį bei žinodama, jog ji padarė eismo įvykį, tyčia sąmoningai būtų pasišalinusi iš eismo įvykio, nepaisant to, kad ji akivaizdžiai buvo užfiksuota. Kita vertus, byloje nėra patvirtinančių duomenų, jog Pažeidėja iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo skubėdama ar susijaudinusi. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Pažeidėja betarpiškai bendradarbiavo su policijos pareigūnais : ji pateikė jiems savo automobilį, geranoriškai nurodė su eismo įvykiu susijusias visas aplinkybes. Tai patvirtina, jog ji buvo įsitikinusi, jog niekam jokios realios turtinės žalos ji nepadarė.
Šalies argumentai
Institucija skunde nurodo ir tai, kad automobilio apgadinimai nėra nežymūs, o jų nuplauti, kaip teigė nukentėjusysis, neįmanoma. Iš tiesų, iš byloje esančio 2015-11-19 transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelės galima pastebėti padarytus galinio bamperio apgadinimus (15 – 16 b. l.). Tačiau šiuo atveju itin reikšminga yra tai, kad nukentėjusysis ne tik savo paaiškinime nurodė, kad jokia žala jam padaryta nebuvo, o Pažeidėjai jokių pretenzijų neturi (57 b. l.), tačiau tai patvirtino ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, papildomai nurodęs, kad ant jo automobilio galinio bamperio likusios Pažeidėjos automobilio dažų dangos dalelės nusiplovė automobilių plovykloje. Jokie išsamesni tyrimai (specialistų išvados) įvykio tyrimo metu nebuvo atlikti, o Institucijos pareigūnai nesiėmė papildomų veiksmų pateikti įrodymus, kurie leistų objektyviai suabejoti nukentėjusiojo ar Pažeidėjos paaiškinimais.
Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas, pripažįsta, kad Pažeidėja šioje konkrečioje situacijoje galėjo nepajusti automobilių kontakto, t. y. nesuvokti, kad kliudė kitą automobilį bei jį apgadino, ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Todėl, nesant jos veiksmuose tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, Pažeidėjai administracinio teisės pažeidimo byla dėl šio pažeidimo nutraukta pagrįstai. Daryti kitokią išvadą byloje nėra pakankamų duomenų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
2016 m. gegužės 4 d. Zarasų rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros viršininkės A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.