- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-18-731/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-54-3-00005-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Advokatai
- Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. M., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei,
išnagrinėjusi J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 130 str., 1 d., 127 str. 2 d., už tai, kad ji 2015-10-17, apie 15,54 val., Vilniaus m., Kairėnų g. 37, vairuodama transporto priemonę „Toyota Carina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, kliudė stovėjusį automobilį stovėjimo aikštelėje, apie eismo įvykį nedelsiant nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis.
J. M. teismo posėdžio metu kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2015 m. spalio 17d. važiavo su kolege R. Š. į operos ir baleto teatrą. Kadangi iki renginio buvo dar šiek tiek laiko, nutarė aplankyti kapus. Nuvažiavo į kapines, esančias Kairėnų g. 27, Vilniaus mieste. Grįžusi iš kapų prie automobilio, ketino važiuoti toliau. Aikštelė buvo didelė, joje stovėjo daug automobilių. Vidutinės aikštelės dalyje stovėjo dar kelios mašinos. Ji pradėjo važiuoti atbuline eiga, tada nutarė pažiūrėti ar tikrai gali važiuoti, nes išvažiavimas buvo komplikuotas. Tada išlipo ir norėjo įsitikinti ar gali toliau važiuoti. Ji nepastebėjo, kad būtų atsitrenkusi. Išlipusi pamatė, kad vietos toliau važiuoti nėra, buvo likę vos keli centimetrai, todėl sėdo į mašiną važiavo ir išsisuko. Ji matė, jog kažkokia moteris ją fotografuoja. Buvo nustebusi, kodėl ji fotografuoja. Bet kadangi jokio įvykio nepadarė, todėl išvažiavo. Jei ji būtų apgadinusi automobilį, tikrai būtų palaukusi nukentėjusio. Ant jos automobilio buvo tik senas aprūdijęs apgadinimas, o ant kito automobilio nieko nepastebėjo. Ji nuvažiavo įsitikinusi, jog autoįvykio nebuvo. Ji pirko seną automobilį ir jos automobilio pažeidimai buvo padaryti atsitrenkiant į kelmą, jie nesusiję su spalio dienos įvykiais. Smūgio nepajuto, nes kitaip būtų palaukusi žmogaus ir surašiusi deklaraciją. Ji tikrai iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia, dėl įvykio labai išgyvena. Pas nukentėjusį vyko dėl žalos, galvojo gal žala padaryta, norėjo išsiaiškinti dėl situacijos. Jis sakė, kad nėra to pažeidimo, sakė jokių pretenzijų neturi ir neturės. Sakė, jog tai yra nesusipratimas.
Nukentėjusysis P. R. parodė, kad jis važinėja „VW Passat“ markės automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 17 d. atvažiavo su broliu ir nepilnamete dukra į kapines. Dukra kuriai yra 13 metų sėdėjo automobilyje, ji nieko nepajuto. Kai su broliu atėjo iš kapinių, dukra pasakė, kad po stiklu yra kažkoks lapelis. Su broliu pažiūrėjo šį lapelį, ten buvo parašyta, kad yra apgadintas jo automobilis. Ant automobilio galinio bamperio buvo kažkokie apibraižymai. Iškvietė policiją, policija užfiksavo ir liepė netvarkyti automobilio ir paskambinti į draudimo kompaniją. Po mėnesio jam paskambino iš kelių policijos, kad atvažiuotų. Atvažiavus policijos pareigūnai nufotografavo bamperį. Po mėnesio mašina buvo išpurvinta, o po plovyklos nebeliko ir jokios dėmės, todėl nebesikreipė į draudimo kompaniją. J. M. jokių pretenzijų jis neturi, nes jokios žalos jam padaryta nebuvo. Nemano, kad reikia žmogų bausti, jei dažai apibraižyti. Atėjęs apžiūrėjo automobilį, ten buvo purvo dėmė. Jei būtų stipriai apibraižyta, tai būtų dažai apibraižyti, bet jie nusiplovė plovykloje. Transporto priemonės apžiūros akte, kur rodoma, kad yra likę dažų dangos dalelių, tai būtent tie dažai ir nusiplovė.
Liudytoja V. P. parodė, kad buvo Vilniuje Kairėnų kapinėse. Įvažiavo į aikštelę, ten buvo daug automobilių, todėl buvo sudaryta dar viena papildoma automobilių eilė. Per vidurį aikštelės stovėjo vienas automobilis - baltas „VW Passat“, jis trukdė prisiparkuoti. Tuo metu išvažinėjo automobilis „Toyota“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas moters. Moteris važiavo atbuline eiga. Eidama išgirdo atsitrenkimo garsą. Garsas ir greitis nebuvo didelis. Moteris išlipo, apžiūrėjo savo ir kitą automobilį. Ji atsisėdo į automobilį ir nuvažiavo link išvažiavimo, todėl greitai bandė ją nufotografuoti. Vairuotojas turėjo garsą ne tik girdėti, bet ir pajausti. Ji patvirtina policijos pareigūnams duotus savo parodymus, jog pažeidėja atsitrenkė į nukentėjusio automobilį. Ji ant smuktelto automobilio paliko raštelį. Po kelių dienų jai paskambino iš PK ir iškvietė duoti parodymus. Ji nuvyko, parašė paaiškinimą, atsiuntė jiems nuotrauką. Nuotraukoje matyti, jog automobilis išvažiuoja. Su nukentėjusiu bendrauti neteko.
Liudytoja R. Š. parodė, kad su J. M. važiavo į teatrą ir užsuko į kapines. Aplankius kapus, jos atsisėdo į automobilį. J. M. pyko, jog netoli stovi netvarkingai pastatytas automobilis. Ji pavažiavo atgal, sustojo, išlipo iš mašinos, grįžo ir pasakė, jog pravažiuos. Ji matė merginą einančią ir kalbančią telefonu. J. M. pasakė „žiūrėk, mus fotografuoja“. Ji paklausė ar ji tikrai nieko nepadarė. Ji atsakė, jog tikrai nieko nepadarė ir jos išvažiavo. Automobilyje grojo muzika. Kai J. M. pasakė, jog buvo avarija bandė prisiminti, bet garso tikrai negirdėjo, jokio smūgio nepajuto ir negalėtų teigti jog buvo įvykis, pati išlipusi nebuvo. Iš aikštelės J. M. išvažinėjo įprastai, tik kalbėjo ir piktinosi dėl netvarkingai sustatytų automobilių.
Dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d.
LR ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimo faktą patvirtinta byloje surinkta medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b.l. 14), nukentėjusiojo P. R. parodymai (b.l. 13), nuotraukos (b.l. 16), liudytojos V. P. parodymai, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurio turinio matyti, kad apžiūrėjus automobilį, padaryta išvada, kad apgadintas automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinis bamperis (b.l. 15). Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad J. M. 2015-10-17, apie 15,54 val., Vilniaus m., Kairėnų g. 37, vairuodama automobilį „Toyota Carina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, todėl jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.
Dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d.
J. M. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas numatytas LR ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį, atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino, nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių, nepasiliko eismo įvykio vietoje ir iš jos pasišalino.
Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (LVAT nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009).
LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Vertindamas J. M. kaltės turinį, teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su padaryta veika. J. M. teigė kontakto nepajutusi, automobilių susidūrimo smūgio garso negirdėjusi. Tokius jos parodymus teisme patvirtino liudytoja R. Š.. Iš byloje esančių automobilių nuotraukų ir eismo įvykio schemos matyti, kad automobilių „Toyota Carina“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai nėra žymūs. J. M. automobilyje grojo muzika, todėl tikėtina, kad ji negirdėjo bei nesuprato, jog atsitrenkė ir nežymiai apgadino kitą automobilį. Be to, nukentėjusysis P. R. patvirtino, jog žala jam padaryta nebuvo, o likusios J. M. priklausančio automobilio dažų dangos dalelės nusiplovė automobilių plovykloje, todėl jis net nesikreipė į draudimo bendrovę. J. M. taip pat pateikė apžiūrai savo automobilį. Šios aplinkybės rodo, kad J. M. bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nurodė visas eismo įvykio aplinkybės, kas rodo, jog ji nesiekė išvengti administracinės atsakomybės.
Teismas laiko, kad iš įvykio vietos J. M. pasišalino dėl savo neatsargumo, tyčios jo9s veiksmuose nebuvo. Teismui nustačius, kad J. M. nesuprato pasekmių ir kilusio eismo įvykio fakto, nėra pagrindo pripažinti, kad ji turėjo tikslą šalintis iš įvykio vietos ir tyčia vengė atsakomybės. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad J. M. veiksmuose nėra visų teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties, todėl administracinė teisena J. M. atžvilgiu šioje dalyje nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p).
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. M. padarė LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.
J. M. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad dėl padaryto ji nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą J. M. teismas atsižvelgia į tai, kad ji dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau administracine tvarka nebausta, per 35 metų vairuotojo stažą pirmą kartą pažeidė kelių eismo taisykles, rūpinasi neįgaliu tėvu ir nepilnamečiu vaiku, darbovietės charakterizuojama teigiamai. Esant šioms aplinkybėms J. M. skirtinas įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas (LR ATPK 30 str., 30² str.), pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ str. nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. M. pripažinti kalta pagal LR ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
J. M. atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nesant jos veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti J. M., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, įmokos kodą (1001) ir ROIK:15054150600.
Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d).
Nutarimas per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.