- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 2-76-272/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01345-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- Aukštadvario regioninio parko direkcijos
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Agnė Mecelienė
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Aukštadvario regioninio parko direkcijos atstovui direktoriui Vaclovui Plegevičiui,
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aukštadvario regioninio parko direkcijos ieškinį atsakovui A. B., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Aukštadvario regioninio parko direkcija (toliau tekste – Direkcija) prašo įpareigoti atsakovą A. B. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimus – panaikinti įrengtas keturračių transporto priemonių trasas, išlyginti pažeistą teritoriją.
Šalies argumentai
Nurodė, kad pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, atsakovo žemės sklypo dalis yra ekologinės apsaugos prioriteto apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zonoje. Ši zona išskiriama nuo stambesnių vandens telkinių nutolusiose apsaugines funkcijas atliekančiose agrarinėse teritorijose, dažniausiai esančiose takoskyrinėse juostose, kuriose ūkininkaujama nepažeidžiant bendrųjų gamtinio karkaso teritorijų apsaugos interesų, taip pat vizualinės apsaugos zonose. Pagrindinė tvarkymo kryptis - sukurti ir išlaikyti produktyvias agroekosistemas, užtikrinant gamtinio kraštovaizdžio stabilumą ir ekologinės kompensacijos galimybes. Pagal Aukštadvario regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490, 7 punktą, ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti regioninio parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau tekste - Žemėtvarkos skyrius) specialistai 2011-08-09 atliko A. B. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo patikrą, kurios metu nustatyta, kad apie 5,0 ha žemės ūkio paskirties sklypo dalis nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: apaugusi piktžolėmis, įrengta keturračių trasa ir nenaudojama žemės ūkio veiklai. Nustatę naudojimo pažeidimus, Žemėtvarkos skyriaus specialistai atsakovui 2011 m. rugsėjo 1 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 52² str. 2 d., t.y. pažeidimą įvertino kaip žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį. A. B. taip pat buvo įpareigotas iki 2011-09-15 pažeidimus panaikinti. Direkcija 2011-05-29 atliko A. B. ūkio „Miško slėnis“ planinį patikrinimą ir nustatė, kad keturračių trasa nepanaikinta, o žemės ūkio paskirties sklypo dalis nenaudojama pagal tikslinę paskirtį, todėl 2011-11-02 raštu Nr. V3-2.17.-312 įpareigojo iki 2012-01-01 pašalinti aplinkosauginių reikalavimų pažeidimą - panaikinti apie 5,00 ha plote savavališkai įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir žemę naudoti pagal paskirtį. Įpareigojimas dėl keturračių transporto priemonių trasos panaikinimo ir žemės naudojimo pagal tikslinę paskirtį nebuvo įvykdytas. Atsakovui buvo skirta administracinė nuobauda, tačiau ieškovas pažymėjo, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia padariusio administracinį teisės pažeidimą asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo, taigi, pareiga naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį išliko, pažeidimas nebuvo nutrauktas, jis tęsiasi. Patikslinęs savo reikalavimą (b.l. 123) ieškovas nurodė, kad atsakovas šiaurinės savo žemės sklypo dalies (apie 5,0 ha teritorijos), žemės sklypo plane (b.l. 124) pažymėtos ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelio, nenaudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: šioje žemės ūkio paskirties sklypo dalyje savavališkai žemės kasimo mechanizmais išstumdyta iki 1,5 m gylio žemės sluoksnis, įrengta 3 km keturračių transporto priemonių trasa, žemė apaugusi piktžolėmis ir nenaudojama žemės ūkio veiklai, nors Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau tekste – Žemės įstatymas) 21 str. nustatyta, kad žemės savininkai ir naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, racionaliai naudoti ir tausoti žemę, o pagal to paties įstatymo 2 str. 1 d., pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis yra pagrindinio žemės naudojimo kryptis, lemianti tos teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygas. Paaiškino, kad atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau tekste – Saugomų teritorijų įstatymas) 13 str. 2 d. 1 p., pagal kurį valstybiniuose parkuose draudžiama keisti reljefo formas, o pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, 136.6 ir 136.7 punktus, regioniniuose parkuose draudžiama žaloti reljefo formas, vykdyti bet kokius žemės kasybos bei rekreacijos infrastruktūros įrengimo darbus be nustatytąja tvarka parengto projekto, kuris, be kitų institucijų, turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir parko administracija. A. B. veiksmai nebuvo derinti nei su parko administracija, nei su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Taip pat nurodė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d., saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
Ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Atsikirsdamas į atsakovo atstovės tik 2013-01-23 teismo posėdyje (b.l. 140) nurodytą atsikirtimų argumentą, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, paaiškino, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes kraštovaizdžio formos pažeidimas užfiksuotas 2011 m. liepos mėnesį, ir jis tęsiasi iki šiol. Papildomai pažymėjo, jog 1960-09-27 Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 516 buvo įsteigtas Aukštadvario landšaftinis draustinis. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomą valstybę, 1992-09-24 buvusio Aukštadvario landšaftinio draustinio pagrindu įsteigtas Aukštadvario regioninis parkas. Atsakovo žemės sklypas yra Aukštadvario regioninio parko dalis. Mišku (6,64 ha) (M2a1) apaugusi atsakovo žemės sklypo dalis patenka į konservacinę Mergiškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o šiaurinė žemės sklypo dalis - plane pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelias (apie 5,0 ha teritorijos) pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, patenka į bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Atsakovas jam priklausančios apie 5,0 ha žemės ūkio paskirties sklypo dalies nenaudoja pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį: žemės sklypo dalis apaugusi piktžolėmis, įrengta keturračių transporto priemonių 3000 m ilgio 4 m pločio trasa. Be to, Direkcija 2012-11-28 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu nustatė pirminių reljefo (gūbrių, terasų, lomų) formų pažeidimus, kurie gali būti vertinami kaip gamtai padaryta žala. Taip pat atsakovas keturračių transporto priemonių trasoje yra nustūmęs augalinį dirvos sluoksnį. Pakartotinai patikrinus situaciją šioje sklypo dalyje 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu konstatuota dar blogesnė situacija: vyksta dirvos erozijos procesas, pažeistoje (nustumdytoje) sklypo dalyje gruntas ir šlaitai nestabilūs, iškasos pagilėjusios ir padidėjusios, atsirado vandens nutekėjimo išgraužos.
Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal CPK 49 str. 2 d., valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais, o Direkcija gali reikšti ieškinį dėl keturračių transporto priemonių trasų panaikinimo ir teritorijos išlyginimo tik tokiu atveju, kai tai susiję su jos funkcijų vykdymu. Aukštadvario regioninio parko nuostatų 15 p. nurodyta, kad ieškovas atsako už parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytą parko apsaugos ir naudojimo tvarką, teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais regioninio parko žemės valdytojus, naudotojus, kitas fizinius ir juridinius asmenis, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas. Tokiu būdu, Aukštadvario regioninio parko nuostatai nenumato ieškovui teisės imtis priemonių dėl atsakovo žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį. Pažymėjo, kad remiantis Žemės įstatymo 22 str. 7 d., nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, o Nekilnojamojo turto registre apie jo (A. B.) žemės sklypą nėra pažymėta, jog jo sklypui yra nustatyti apribojimai. Nurodė, kad, be to, ieškovas tik deklaratyviai pateikia nuorodą į Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., taip pat į Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą bei Aukštadvario regioninio parko nuostatus, nenurodydamas jokių faktinių aplinkybių ir argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovas pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas ar teritorijų planavimo dokumentą. Nurodė, kad atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų keičiamos reljefo formos. Atkreipė dėmesį, kad Aukštadvario regioninis parkas buvo įkurtas siekiant išsaugoti ypač vertingą gamtos požiūriu Aukštadvario kalvyną su Verknės ir Strėvos ežeringais aukštupiais, o taip pat kultūros paveldo vertybes - unikalų Aukštadvario miestelio urbanistinį kompleksą (bažnyčią ir vienuolyno kompleksą parką su želdiniais ir pirmąja Lietuvoje upėtakių auginimo tvenkinių sistema, hidroelektrinę, Aukštadvario piliakalnį bei Kartuvių kalną), Bagdanonių hidroelektrinę su protakomis, Lavariškių, Mošos, Pamiškės, Žuklijos ir Strėvos piliakalnius (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimas Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“), o atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų nurodytai parko paskirčiai. Taip pat pažymėjo, jog tai nėra keturračių trasa, o yra vidaus kelias, šiuo keliu galima važiuoti ne tik su keturračiais, bet ir dviračiais. Nesutiko, kad žemė yra naudojama ne pagal paskirtį, nes jis augina gyvulius, kuriuos gano, o užsėti viso ploto negali, nes žemė yra nenaši. Iki šių metų augino ožkas, taip pat supirkinėja ir taip atnaujina avių bandą, todėl šis žemės sklypas bus naudojamas gyvuliams auginti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtą, taikyti ieškinio senatį. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad atsakovas vidaus kelią įrengė 2000 m., o ieškinys pareikštas 2012 m., t.y. praleidus 10 m. ieškinio senaties terminą, todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. Taip pat nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimų pašalinimo yra netikslus, ieškovas nepatikslino savo reikalavimo ir nenurodė prašomos panaikinti keturračių transporto priemonių trasos koordinačių, todėl vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. Pažymėjo, jog Direkcija neturi kompetencijos nustatyti, ar žemė yra naudojama pagal paskirtį ar ne pagal paskirtį, ir šiuo pagrindu Direkcija neturi reikalavimo teisės. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 str. 7 d., nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, ko atsakovo atžvilgiu nėra. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su tuo, jog jo žemės sklype yra keturračių trasa, tai yra vidaus kelias. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 str. 1 d. suskirsto visus kelius į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius. Atsakovo žemės sklype esantis kelias yra vietinės reikšmės kelias. Šie keliai skirstomi į viešuosius ir vidaus kelius, o vidaus keliai suprantami kaip juridinių ar fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai, miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, kiemų keliai ir visi kiti keliai nepriskirti viešiems keliams. Vidaus keliams nėra jokių reikalavimų ir apribojimų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 9 p., saugomose teritorijose gali būti nutiesti (pastatyti) visi 9.1.1 ir 9.1.2 punktuose išvardyti keliai, vadinasi, draudimų ir specialių reikalavimų įrengti vidaus kelią saugomoje teritorijoje nėra. Paaiškino, kad keturratis motociklas yra priskirtas traktoriams ir savaeigėms mašinos, o traktorius ir savaeigė mašina yra žemės ūkio technika, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas savo kelią naudoja ne pagal paskirtį. Atsakovas, įrengdamas vidaus kelią, nepakeitė jokių reljefo formų. Reljefo formos pakeitimas ar sunaikinimas yra nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas, todėl turi būti įrodyta, kad ten buvo arba kalva, arba įduba, ir kad būtent tas reljefo formas sunaikino A. B. Byloje nėra įrodymų, kaip reljefas atrodė iki atsakovo vidaus kelio padarymo, taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas savo veiksmais sunaikino teigiamą reljefo formą. UAB „Georanga“ yra pateikę rašytinę išvadą, pagal kurią reljefo formos nėra pakeistos. Nors ieškovo atstovas nurodė, jog buvo nuskustas augalinis sluoksnis, tačiau jis nenurodė jokių teisės aktų, kurie uždraustų tai daryti. Nurodė, kad vidaus kelias atsakovo žemės sklype buvo įrengtas 2000 m., o Aukštadvario regioninio parko planas, kurio pagrindu buvo nustatytos parko ribos, pagal kurias atsakovo žemės sklypas patenka į Aukštadvario regioninį parką, buvo patvirtintas 2005-03-09, todėl ieškovo nurodomi žemės sklypo naudojimo apribojimai negali būti taikomi atsakovo žemės sklypui, nes teisės aktai atgal negalioja. Atkreipė dėmesį, jog, nors ieškovas pateikė įrodymą, kad 1960-09-27 Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 516 buvo įsteigtas Aukštadvario landšaftinis draustinis, tačiau nėra žinoma, kokios tuo metu buvo draustinio ribos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – NŽT prie ŽŪM) prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 1990-03-06 valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 9 Lietuvos Tarybų Socialinės Respublikos Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pagal 1990-01-15 sprendimą Nr. 25 suteikė 23 hektarus 79 arus žemės atsakovui A. B. valstiečio ūkiui steigti (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad valstiečio ūkiui žemė suteikta žemės ūkio produktų ir žaliavų gamybai, ūkininkas negali žemės naudoti ne žemės ūkio produkcijos gamybai ir ūkininkas turi naudoti žemę, kad ji nebūtų nualinta ir jos naudojimas būtų racionalus. Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, paruoštoje 1992-08-06 inž. V. Urbono, nurodyta, kad iš viso 23,79 ha žemės sklypo ploto 13,30 ha sudaro žemės ūkio naudmenos. Kauno dirvožemio skyriaus 1992-07-30 pažymoje Nr. 38-30 apie ūkininko A. B., V. žemės našumo balą nurodyta, kad bendras žemės sklypo plotas yra 23,79 ha, iš to ploto 13,30 ha yra žemės ūkio naudmenos, našumo balas yra 27,5. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. 71, suderintame su A. B., nurodyta, kad žemės sklype yra 13,28 ariamos žemės. 1992-12-17 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 205 A. B. nusipirko 23,79 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). 2011-08-09 Trakų skyrius patikrino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 5. Tikrinant žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalis, plane pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir iki 4 m pločio kelio, apie 5,0 ha yra nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Tikrinamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis apaugusi piktžolėmis, įrengta keturračių transporto priemonių trasa ir žemės sklypas nenaudojamas žemės ūkio veiklai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakyme Nr. 3D-327 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nurodyta, kad siekiant išvengti dirvos erozijos, ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas juodasis pūdymas. Juodąjį pūdymą iki kiekvienų metų lapkričio 1 d. būtina apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais. Juodasis pūdymas yra toks laukas, kuriame nuo rudens po derliaus nuėmimo iki kitų metų sėjos žemės yra įdirbta, o piktžolės užima ne daugiau kaip 10 proc. viso deklaruoto lauko, ploto. Ariamoje žemėje neturi būti medžių ir krūmų, išskyrus pavienius medžius, kurie yra tradicinio kraštovaizdžio dalis. Žemės ūkio paskirties žemės plotas, didesnis nei 0,01 ha, medžiais neturi būti apaugęs taip tankiai, kad žemė nebūtų prieinama gyvuliams, o auginama produkcija turi būti gaunama panašiu būdu kaip plotuose be pavienių medžių. Ariamoje žemėje neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išsibarsčiusių piktžolių (kiečių, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Pavienės piktžolės yra tokios piktžolės, kurios nestelbia auginamų augalų. Pabrėžė, kad už žemės sklypų naudojimą ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį yra numatyta atsakomybė ATPK 52² straipsnyje. Nurodė, kad Trakų skyrius 2011-08-17 raštu Nr. 46SS-733 informavo atsakovą A. B., kad 2011-08-09 atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrą, nurodė patikros metu nustatytus pažeidimus bei įpareigojo iki 2011-09-15 panaikinti žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus. 2011-09-14 Trakų skyrius pakartotinai patikrino atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimą pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir nustatė, kad žemės sklypo naudojimo pažeidimai nepašalinti, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1, kurio pagrindu atsakovui A. B. skyrė 250,00 Lt baudą. A. B. paskirtą 250,00 Lt baudą sumokėjo 2011-09-22. Trakų skyrius 2012-05-03 raštu Nr. 46SD-761 informavo A. B., kad 2012-05-09 pakartotinai bus tikrinamas žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir nustačius žemės sklypo naudojimo pažeidimus bus surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. 2012-05-09 Trakų skyriaus specialistai atliko žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 46ŽN-14. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo dalis naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, t. y. įrengtos keturračių trasos, žemės ūkio paskirties žemės sklypas nenaudojamas žemės ir maisto produktų gamybai, neišlaikyta gera agrarinė būklė, žemės sklype auga piktžolės. Trakų skyriaus vedėjas 2012-06-11 nutarimu Nr. 46NUT-(14.46.101.)-1 administracinio teisės pažeidimo byloje nustatė, kad ūkininkas A. B. savo neveikimu, nedirbdamas žemės pagal žemės ūkio paskirtį, padarė ATPK 52² str. 2 d. pažeidimą, ir tuo pagrindu nutarė A. B. skirti administracinę nuobaudą – 1600,00 Lt.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas ieškinį palaikė atsiliepime ir teismo posėdyje išsakytais motyvais ir argumentais, prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Atsakovui nuosavybės teise priklauso 23,79 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2011-07-26 ir 2012-12-10 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 57-58, 115-116), pagal 1992-12-17 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 53).
Šis žemės sklypas atsakovui suteiktas 1990-03-06 valstybiniu žemės nuosavybės aktu Nr. 9, kuriame nurodyta, kad Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas pagal 1990-02-15 sprendimą Nr. 25 suteikia 23 hektarus 79 arus žemės B. A., V. valstiečio ūkiui steigti (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad valstiečio ūkiui žemė suteikta žemės ūkio produktų ir žaliavų gamybai, ūkininkas negali naudoti žemės ne žemės ūkio produkcijos gamybai (b.l. 52).
2011-08-09 Žemėtvarkos skyrius žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 5 atlikęs A. B. nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patikrą nustatė, kad dalis atsakovo žemės sklypo naudojama ne pagal pagrindinę tikslinę paskirtį: įrengtos keturračių trasos, žemės sklypas nenaudojamas žemės ir maisto produktų gamybai, neišlaikyta gera agrarinė būklė, sklype auga piktžolės, ir tuo pažeistas ATPK 52² str. (b.l. 44-45).
2011-08-17 Žemėtvarkos skyrius raštu dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės Nr. 46SS-733 įpareigojo atsakovą iki 2011-09-15 panaikinti žemės sklypo naudojimo reikalavimų pažeidimus (b.l. 46-47).
Atsakovui žemės sklypo naudojimo reikalavimų nepašalinus, Žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo mėnesį (pažymėtina, kad Protokole nėra nurodyta jo surašymo diena) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 1 pagal ATPK 52² str. 2 d., t.y. už žemės naudojimo reikalavimų pažeidimą (b.l. 42-43).
Direkcija 2011-09-29 patikrinimo aktu Nr. 23 A. B. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatė, kad, nors Žemėtvarkos skyrius 2011-08-09 atlikęs šio žemės sklypo patikrą (b.l. 44-45) ir nustatęs, kad dalis žemės sklypo apie 5,0 ha nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį bei įpareigojęs A. B. iki 2011-09-15 panaikinti žemės sklypo naudojimo reikalavimų pažeidimus (b.l. 46-47), dalis atsakovo žemės sklypo, apie 5,0 ha, nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o būtent, šiaurinėje žemės sklypo dalyje apie 5,0 ha plote įrengta keturračių transporto priemonių trasa, išstumdant iki 1,5 m gylio žemės gruntą, tuo pažeidžiant LR saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. ir 31 str. 8 p. reikalavimus (b.l. 5).
NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius dar kartą atlikęs atsakovo žemės sklypo naudojimo pagal pagrindinę tikslinę žemės paskirtį patikrą 2012-05-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-14 nustatė, kad pažeidimai nepašalinti; pažeistas ATPK 52² str. (b.l. 39-40).
2012-05-09 NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 pagal ATPK 52² str., nustačius, kad A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį, apie 5 ha ploto nenaudoja pagal paskirtį, žemės sklypas nenaudojamas ir netvarkomas (b.l. 37-38).
2012-06-11 nutarimu Nr. 46NUT-(14.46.101.)-1 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 NŽT prie ŽŪM Trakų skyrius už ATPK 52² str. 2 d. pažeidimą atsakovui skyrė administracinę nuobaudą - 1600,00 Lt bauda (b.l. 33-36).
2012-11-28 (b.l. 102) A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. 7924/0002:59, reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros akte nurodyta, kad apžiūrėjus A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtą keturračių motorinių transporto priemonių trasą bei atlikus matavimus, nustatyta, kad: 1) 3100 m ilgio 4 m pločio trasoje nustumtas augalinis žemės sluoksnis; 2) trasoje buvo apmatuota 8 atkarpos, kur akivaizdus reljefo keitimas, dirbtinai pagilinant; 3) 33 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 1 vidutiniškai nustumtas apie 70 cm žemės sluoksnis; 4) 15 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 2 vidutiniškai nustumtas apie 70 cm žemės sluoksnis; 5) 16 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 3 vidutiniškai nustumtas apie 80 cm žemės sluoksnis; 6) 30 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 4 vidutiniškai nustumtas apie 50 cm žemės sluoksnis; 7) 25 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 5 vidutiniškai nustumtas apie 100 cm žemės sluoksnis; 8) 40 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 6 vidutiniškai nustumtas apie 60 cm žemės sluoksnis; 9) 20 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 7 vidutiniškai nustumtas apie 100 cm žemės sluoksnis; 10) 40 m ilgio 4 m pločio trasos atkarpoje Nr. 8 vidutiniškai nustumtas apie 80 cm žemės sluoksnis; visa tai patvirtinama pridedamomis fotonuotraukų kopijomis (b.l. 103-112).
Kaip matyti iš į bylą ieškovo papildomai pateikto 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros akto, pažeidimai A. B. žemės sklype nepašalinti, žemės sklypo šiaurinė dalis (apie 5,0 ha teritorijos) nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, 3100 m ilgio 4 m pločio trasoje nustumtas augalinis žemės sluoksnis, trasa naudojama keturračių transporto priemonių važiavimui; dėl keturračių transporto priemonių važiavimo trasoje reljefo kitimai (žalojimai), ypač posūkių vietose, didėja, neužtikrinama dirvožemio apsauga nuo erozijos ir nualinimo; žemės sklypas trasa neužimtose vietose apauga savaiminiais medžiais.
Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir kaip pareikštą praleidus tokiam reikalavimui taikytiną bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi atsakovas keturračių motociklų trasas (kaip jis nurodė - vietinės reikšmės vidaus kelią) įsirengė 2000 m., o ieškinys pareikštas 2012 m., t.y. praleidus bendrajį 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties taikymo klausimą (CK 1.124 str., 1.126 str.).
Ieškovo atstovas, atsikirsdamas į šį atsakovo argumentą, nurodė, kad 10 metų ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi atsakovo daromi minėti pažeidimai užfiksuoti tik 2011 m. liepos mėnesį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.).
Bendrasis ieškinio senaties terminas 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
CK 1.127 str. 5 d. nustato, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Kaip nurodė teismo posėdyje ieškovo atstovas (b.l. 137), atsakovo daromas teisės pažeidimas buvo užfiksuotas 2011 m. liepos mėnesį, kai Direkcijai tapo žinoma apie tai, kad atsakovo žemės sklype vyks renginys (duomenys neskelbtini), kurio metu atsakovo vadinamas jo įrengtas kelias buvo pristatytas kaip keturračių trasa (b.l. 142); šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas (b.l. 138). Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo daromas teisės pažeidimas nėra nutrauktas ir tęsiasi iki šiol. Šią ieškovo nurodytą aplinkybę patvirtina jo teismui pateiktas 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovo daromas teisės pažeidimas nėra nutrauktas, jis tęsiasi iki šiol, konstatuotina, kad atsakovo daromas teisės pažeidimas yra tęstinis pažeidimas, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną. Todėl atsakovo reikalavimas atmesti ieškinį kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovas prašė atmesti ieškinį, kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės. Nurodė, kad pagal CPK 49 str. 2 d., valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais, o pagal kasacinio teismo praktiką – kai tai susiję su valstybės institucijų funkcijomis. Atsakovas nurodė, kad Direkcija galėtų reikšti ieškinį dėl keturračių transporto priemonių trasų panaikinimo ir teritorijos išlyginimo tik tokiu atveju, jei tai būtų susiję su jos funkcijų vykdymu, tačiau Aukštadvario regioninio parko nuostatai nenumato ieškovui teisės imtis priemonių dėl žemės sklypų naudojimo ne pagal paskirtį, tokių ieškovo funkcijų, atsakovo teigimu, nėra numatyta ir jokiame kitame įstatyme ar teisės akte.
Teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2012 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012 pažymėjo, kad valstybės institucija kaip viešasis juridinis asmuo veikia pagal specialųjį teisnumą valstybės jai pavestoje srityje (CK 2.74 straipsnio 2 dalis). Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ar atsakovu teisme įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą (CK 2.33 straipsnio 1 dalis), taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. <...> tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo.
Direkcija yra viešasis juridinis asmuo, kuris, vadovaujantis Lietuvos respublikos saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 8 d., vykdo žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose ir yra atsakingas už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, organizuoja nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą <...>, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką; tai numatyta ir Aukštadvario regioninio parko direkcijos nuostatų (toliau tekste – Nuostatai), patvirtintų Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004-12-29 įsakymu Nr. 279 V, 11.1 – 11.3 punktuose ir Aukštadvario regioninio parko nuostatų (toliau tekste – Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490 (b.l. 127-129), 15 p. Taigi, Direkcija yra atsakinga už kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugą, vykdo žemės naudojimo kontrolę saugomose teritorijose, o pažeidimas, dėl kurio pašalinimo ieškovas kreipėsi į teismą, yra tiesiogiai susijęs su atsakovui priklausančios žemės naudojimu saugomoje teritorijoje (Aukštadvario regioniniame parke), be kita ko, ir su kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių) apsauga, todėl darytina išvada, kad Direkcija, kaip valstybės įgaliota institucija, turi teisę ir pareigą ginti viešąjį interesą teisme ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Pažymėtina, jog tai, kad Direkcija turi teisę atstovauti ir ginti viešąjį interesą teisme, pagrįstai konstatavo ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012-03-02 nutarime dėl viešojo intereso gynimo priemonių Nr. 17.9-836 (b.l. 9-10) bei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2012-04-13 nutarime atmesti skundą dėl generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo dėl viešojo intereso gynimo priemonių ir reikalauti imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti Nr. 17.9-1234 (b.l. 13-15).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentas, kad Direkcija yra netinkamas ieškovas šioje byloje, atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje yra nustatyta, kad atsakovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Aukštadvario regioniniame parke. Kaip nurodė ieškovas ir tai patvirtinama į bylą pateiktais dokumentais (b.l. 89-93, 124, 125, 126), pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, atsakovo žemės sklypo dalis, apaugusi mišku (6,64 ha) (M2a1), patenka į konservacinę Mergiškių kraštovaizdžio draustinio teritoriją, o šiaurinė žemės sklypo dalis (žemės sklypo ginčo dalis), 1990-03-06 valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 9, kuriuo A. B. buvo suteikta 23,79 ha žemės sklypas valstiečio ūkiui steigti (duomenys neskelbtini), priede – “Gegužės pirmosios” kolūkio žemės sklypo plane (b.l. 52, 124) pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelias (apie 5,0 ha ploto), patenka į bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zoną.
Atsakovas neginčijo, kad jam priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra Aukštadvario regioniniame parke, tačiau nurodė, jog pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XXXIV dalies 122 p., nacionalinių ir regioninių parkų rezervatuose, draustiniuose ir apsaugos zonose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatytos atitinkamoms saugomoms teritorijoms, o, kaip matyti iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9 p., specialiosios naudojimo sąlygos atsakovo žemės sklypui apribojimų nėra nustatytos. Atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 22 str. 7 d., nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos konkrečiam žemės sklypui taikomos nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, todėl atsakovo žemės sklypui negali būti taikomi jokie apribojimai, susiję su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.
Teismas tokius atsakovo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi vien specialiųjų žemės naudojimo sąlygų neįrašymas Nekilnojamojo turto registre savaime nereiškia, kad atsakovo žemės sklypo, esančio Aukštadvario regioniniame parke, naudojimui neturi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nes tai prieštarautų aukštesnės galios teisės aktų - Saugomų teritorijų įstatymo, Žemės įstatymo – reikalavimams. Žemės įstatymo 2 str. 4 d. nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos - įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatyti ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo ir pobūdžio bei žemės sklype esančių statinių ir aplinkos apsaugos poreikių. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 p., saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų <...>. Iš 1990-03-06 valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 9 (b.l. 52) matyti, jog atsakovui suteikiant 25,79 ha minėtą žemės sklypą buvo nurodyta, jog žemė suteikiama žemės ūkio produktų ir žaliavų gamybai, ūkininkas (atsakovas) negali naudoti žemės ne ūkio produkcijos gamybai; 1992-08-06 žemės naudojimo plotų eksplikacijoje (b.l. 50) nurodyta, kad iš 23,79 ha žemės 13,30 ha yra žemės ūkio naudmenos; 1992-07-30 Kauno dirvožemio skyriaus pažymoje Nr. 38-30 apie ūkininko B. A., V. žemės našumo balą (b.l. 51) taip pat nurodyta, kad bendras žemės plotas 23,79 ha, o iš to ploto žemės ūkio naudmenų – 13,30 ha; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 57-58, 115-116) patvirtina, kad atsakovo 23,79 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio (b.l. 57-58, 115-116).
Taigi, teismas konstatuoja, jog nepaisant to, kad atsakovo žemės sklypo naudojimo apribojimai (specialiosios žemės naudojimo sąlygos) nėra įrašyti Nekilnojamojo turto registre, šie apribojimai jam, vadovaujantis aukščiau nurodytais įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, teritorijų planavimo dokumentais, turi būti ir yra taikomi.
Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, nurodė, kad vidaus kelias jo žemės sklype buvo įrengtas 2000 m., o Aukštadvario regioninio parko planas, kurio pagrindu buvo nustatytos parko ribos, pagal kurias atsakovo žemės sklypas patenka į Aukštadvario regioninį parką, buvo patvirtintas tik 2005-03-09, todėl ieškovo nurodomi žemės sklypo naudojimo apribojimai negali būti taikomi atsakovo žemės sklypui, nes teisės aktai atgal negalioja. Pažymėjo, kad, nors ieškovo atstovas pateikė dokumentą, iš kurio matyti, kad juo buvo įsteigtas Aukštadvario landšaftinis draustinis, tačiau nėra žinoma, kokios buvo šio draustinio ribos.
Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip nurodė ieškovo atstovas, 1960-09-27 Lietuvos TSR Ministrų tarybos nutarimu Nr. 516 (su vėlesniais pakeitimais) buvo įsteigtas Aukštadvario landšaftinis draustinis (ką patvirtina į bylą pateikta šio nutarimo išrašo kopija); atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomą valstybę, 1992-09-24 buvusio Aukštadvario landšaftinio draustinio pagrindu įsteigtas Aukštadvario regioninis parkas, o atsakovo žemės sklypas yra Aukštadvario regioninio parko dalis, ko atsakovas neginčija. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neįėjo į Aukštadvario landšaftinio draustinio ribas, be to, atsakovas nepateikė ir įrodymų, kad, kaip jis nurodė, vidaus kelias jo žemės sklype buvo įrengtas 2000 m. (CPK 12, 178 str. str.).
Atsakovas kaip vieną iš nesutikimo su ieškiniu argumentų nurodė tai, kad jo žemės sklype yra įrengta ne keturračių trasa, o vietinės reikšmės vidaus kelias, kuriam nėra keliama jokių reikalavimų ir apribojimų.
Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 3 d., kelias - inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme. Pagal šio įstatymo 3 str. 1 d., keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Pagal to paties straipsnio 3 d. 2 p., prie vietinės reikšmės kelių priskirtinas ir vidaus kelius, kuris suprantamas kaip juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 9.1.2. p. (ir 9.1.2.1 bei 9.1.2.2. p.), vietinės reikšmės keliai, naudojami vietiniam susisiekimui, skirstomi į viešuosius kelius ir vidaus kelius, o saugomose teritorijose gali būti nutiesti (pastatyti) visi 9.1.1 ir 9.1.2 punktuose išvardyti keliai.
Atsakovo argumentas, kad jo minėtame žemės sklype yra įrengtas vietinės reikšmės vidaus kelias, o ne keturračių trasa, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi jis visiškai paneigiamas byloje surinktais įrodymais – ieškovo pateiktomis A. B. ūkio (duomenys neskelbtini)) teritorijos fotonuotraukų, skelbtų internetiniame puslapyje: (duomenys neskelbtini), kopijomis (b.l. 17-22), iš kurių akivaizdžiai matyti, kad tai nėra teisinį reglamentavimą atitinkantis ir visiems suprantama prasme vietiniam susisiekimui skirtas naudoti vietinės reikšmės vidaus kelias, kaip jį įvardijo atsakovas; 2011-09-29 patikrinimo aktu Nr. 23 (b.l. 5), NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2012-06-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1, NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2012-05-09 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 46AT-(14.46.78)-1 (b.l. 37-38), NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2012-05-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-14 (b.l. 39-40), Žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo mėnesio (diena nenurodyta) administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 1 (b.l. 42-43), Žemėtvarkos skyriaus 2011-08-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 5 (b.l. 44-45), iškarpos iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro kopija (b.l. 54), 2012-11-28 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu bei prie jo pridėtomis fotonuotraukų kopijomis (b.l. 102-112), 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu bei prie jo pridėtomis fotonuotraukų kopijomis.
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą 2012-10-01 teismo posėdyje atsakovo atstovė pripažino (b.l. 79), kad įrengus keturračių trasą atsakovo žemės sklype, žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį; pažymėjo, kad dėl keturračių trasos įrengimo atsakovas tarėsi su specialistais, architektais; pats atsakovas 2013-01-23 teismo posėdyje taip pat paaiškino (b.l. 138), kad jis „...turėjo mintį sutvarkyti įrengtos trasos projektą ir jį įregistruoti...“; to paties teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pakeitė poziciją ir nurodė, kad atsakovas „... kategoriškai nesutinka, kad tai yra keturračių trasa, nes tai yra vidaus kelias...“ (b.l. 139).
Visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įrengtas ne vietinės reikšmės vidaus kelias, o įrengta būtent keturračių transporto priemonių (nagrinėjamu atveju – sunkiųjų keturračių motociklų) trasa.
Atsakovas nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovo žemė yra naudojama ne pagal paskirtį. Nurodė, kad jis savo žemės sklypą naudoja pagal paskirtį, nes jis augina gyvulius, iki šių metų augino ožkas, taip pat supirkinėja ir taip atnaujina avių bandą, todėl šis žemės sklypas bus naudojamas gyvuliams auginti. Šis atsakovo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype yra vykdoma žemės ūkio veikla (CPK 12, 178 str. str. ). Priešingai, iš byloje esančios NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2012-06-11 nutarimo Nr. 46NUT-(14.46.101.)-1 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 kopijos matyti (b.l. 33-36), kad nutarime yra nurodyta, jog bylos nagrinėjimo metu A. B. patvirtino, kad nenaudoja žemės pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, nes žemė nenaši, jos dirbti neapsimoka; paaiškino, kad nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 52² str. 2 d., nes keturračiai registruoti kaip žemės ūkio technika ir jis šia technika važinėja savo žemėje; toks A. B. paaiškinimas užfiksuotas ir 2012-05-09 administracinio teisės pažeidimo protokole administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 (b.l. 37-38). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, kaip nurodė ieškovas ir trečiasis asmuo bei tą patvirtino ir pats atsakovas teismo posėdyje (b.l. 138), neskundė nutarimų, kuriais už ATPK 52² str. 2 d. pažeidimą buvo nubaustas 250 Lt bauda (šią baudą sumokėjo 2011-09-22, kaip nurodė NŽT prie ŽŪM atsiliepime į ieškinį – b.l. 29) ir 1600 Lt bauda. Tai, kad atsakovo žemės ūkio paskirties žemės sklypo ginčo dalis nenaudojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, patvirtinama ne tik ieškovo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis bei ieškovo atstovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais, trečiojo asmens atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimais nagrinėjant bylą teisme, bet ir, be jau nurodytų rašytinių įrodymų, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais: 2011-08-09 Žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 5 (b.l. 44-45); 2011-08-17 Žemėtvarkos skyriaus raštu dėl valstybinės žemės naudojimo kontrolės Nr. 46SS-733 (b.l. 46-47); 2011 m. rugsėjo mėnesio (diena nenurodyta) administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 1 (b.l. 42-43); Direkcijos 2011-09-29 patikrinimo aktu Nr. 23 (b.l. 5); NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus 2012-05-09 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 46ŽN-14 (b.l. 39-40); 2012-11-28 (b.l. 102) A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu (b.l. 103-112); ieškovo papildomai teismui pateiktu 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktu.
Be kita ko, net ir padarius prielaidą, kad atsakovas vykdo kokią nors žemės ūkio veiklą savo žemės sklype, tai nepaneigia jo daromo teisės pažeidimo - sunkiųjų keturračių motociklų trasos įrengimo ir naudojimo Aukštadvario regioninio parko teritorijoje.
Nesutikdamas su ieškiniu atsakovas kaip vieną iš argumentų nurodė ir tai, kad, jo teigimu, keturračiai motociklai yra priskiriami žemės ūkio technikai. Šio argumento patvirtinimui atsakovas pateikė jam priklausančio keturračio motociklo Yamaha YFM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros talono Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 97) kopijas, iš kurių matyti, kad sunkusis keturratis motociklas registruojamas kaip traktorius, savaeigė mašina.
Teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu.
CPK 182 str. 1 p. numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis.
Teismas pripažįsta visiems žinoma aplinkybe tai, kad sunkusis keturratis motociklas – tai nėra žemės ūkio technika, jis nėra skirtas žemei apdirbti ar kitokiems žemės ūkio darbams atlikti.
Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-07-10 įsakymu Nr. 3D-498 patvirtintų Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių 4 p. nurodyta, kad sunkusis keturratis motociklas – keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Savaeigė ne žemės ūkio mašina (Taisyklėse nurodyta, kad savaeigė ne žemės ūkio mašina toliau vadinama savaeige mašina) – savaeigė mašina, nepriklausanti savaeigių žemės ūkio mašinų kategorijai. Taigi, sunkieji keturračiai motociklai nepriskiriami žemės ūkio technikai, todėl toks atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis teisiniam reglamentavimui.
Atsakovas prašė atmesti ieškinį ir tuo pagrindu, kad jis neatliko jokių veiksmų – neužlygino jokių daubų, nesupylė kalvų, - kuriais būtų keičiamos Aukštadvario regioninio parko reljefo formos, todėl ieškovas be pagrindo nurodė, kad atsakovas pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., kuris draudžia valstybiniuose parkuose keisti reljefo formas. Šį savo argumentą atsakovas grindė jo pateiktu UAB „Georanga“ 2012-10-15 raštu su priedu. Be to, nurodė, jog nepateikta įrodymų, kad reljefo formos buvo pažeistos, nes byloje, kaip jis nurodė, nėra nė vieno įrodymo, kaip atrodė reljefas iki atsakovo jo žemės sklype minėto vidaus kelio įrengimo.
Ieškovo atstovas nesutiko su šiais atsakovo argumentais, bylos nagrinėjimo metu pažymėjo, jog buvo akcentuojamas ne dėl atsakovo veiksmų atsiradęs Aukštadvario regioninio parko reljefo formų pakeitimas, o reljefo formų pažeidimas.
Teismas nesutinka su ieškovo atsikirtimu, kad jis reiškė reikalavimą ne dėl to, kad atsakovo neteisėtais veiksmais buvo pakeistos Aukštadvario regioninio parko reljefo formos, o dėl to, kad jos buvo pažeistos, kadangi ieškovas ieškinyje kaip vieną iš savo reikalavimo teisinių pagrindų nurodė Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p., kuris draudžia valstybiniuose parkuose keisti reljefo formas, ir teismui ieškovo pateiktame 2012-11-28 (b.l. 102) A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros akto 2-me punkte yra nurodyta, kad A. B. įrengtoje keturračių motorinių transporto priemonių trasoje buvo apmatuota 8 atkarpos, kur akivaizdus reljefo keitimas, dirbtinai pagilinant; ieškovo papildomai pateiktas 2013-06-05 atsakovo žemės sklypo apžiūros aktas taip pat įvardintas kaip A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas.
Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. (ir pažeidimo paaiškėjimo metu galiojusi 1993-11-09 įstatymo Nr. I-301 redakcija, ir šiuo metu galiojanti 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-135 redakcija) draudžia valstybiniuose parkuose keisti reljefo formas.
Atsakovas teismui pateikė UAB „Georanga“ 2012-10-15 raštą, pasirašytą direktoriaus Dainiaus Raupio, kuriame nurodoma, kad įvertinus ūkininkui A. B. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuri pridedamoje žemės schemoje pažymėta indeksu „A“, pažymima, kad reljefo formos minėtoje žemės sklypo dalyje pakeistos nebuvo (b.l. 95-96).
Teismas kritiškai vertina šį raštą ir juo nesivadovauja priimant sprendimą, kadangi šiame rašte nėra nurodyta, kokiu pagrindu padaryta jame nurodyta išvada.
Ieškovas, argumentuodamas savo teiginį, kad atsakovo neteisėtais veiksmais, jam jo žemės sklype, esančiame Aukštadvario regioninio parke, įrengiant keturračių transporto priemonių trasą, buvo pakeistos reljefo formos, rėmėsi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymu Nr. 45 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika (toliau tekste – Metodika), kurios 6 punktas numato nuostolių, padarytų sunaikinus (pakeitus) reljefo formas (nukasant, supilant kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas; iškasant, užpilant, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas), dydžio apskaičiavimą. Tačiau ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas atliko Metodikos 6-me punkte nurodytus veiksmus – nukasė, supylė kalvas ar kitas teigiamas reljefo formas, iškasė, užpylė, dirbtinai pagilinant ar užlyginant daubas, natūralias raguvas ar kitas neigiamas reljefo formas. Todėl teismas konstatuoja, kad Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. 1 p. numatyto draudimo valstybiniuose parkuose keisti reljefo formas atsakovas nepažeidė.
Tačiau įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovo veiksmais, jam įrengiant savo žemės sklype keturračių transporto priemonių trasą, yra padaryti reljefo formų pažeidimai.
Tai, kad reljefo formos dėl atsakovo veiksmų buvo pažeistos, įrodo ne tik ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės bei ieškovo atstovo duoti paaiškinimai nagrinėjant bylą teisme, bet ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Direkcijos 2011-09-29 patikrinimo aktas Nr. 23, kuriame nurodyta, kad atsakovo žemės sklypas nenaudojamas pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, o būtent, šiaurinėje žemės sklypo dalyje apie 5,0 ha plote įrengta keturračių transporto priemonių trasa, išstumdant iki 1,5 m gylio žemės gruntą (b.l. 5); 2012-05-09 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 pagal ATPK 52² str., kuriame nurodyta, kad A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, apie 5 ha ploto, nenaudojama pagal paskirtį, įrengtos keturračių trasos, žemė apaugusi piktžolėmis, pažeistas dirvožemio sluoksnis (b.l. 37-38); 2012-06-11 NŽT prie ŽŪM Trakų skyriaus nutarimas Nr. 46NUT-(14.46.101.)-1 administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 46AT-(14.46.78.)-1 (b.l. 33-36); 2012-11-28 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas (b.l. 102), kuriame yra nurodyti atsakovo žemės sklype įrengtoje keturračių trasoje nustumto augalinio žemės sluoksnio plotai, ir ieškovo papildomai teismui pateiktas 2013-06-05 A. B. žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), reljefo keitimo, dirbtinai pagilinant, apžiūros aktas, kuriame yra nurodyta, kad atsakovo žemės sklype 3100 m ilgio 4 m pločio įrengtoje trasoje nustumtas augalinis žemės sluoksnis, trasa naudojama keturračių transporto priemonių važiavimui; dėl keturračių transporto priemonių važiavimo trasoje reljefo kitimai (žalojimai), ypač posūkių vietose, didėja, neužtikrinama dirvožemio apsauga nuo erozijos ir nualinimo; žemės sklypas trasa neužimtose vietose apauga savaiminiais medžiais, bei prie šių aktų pridėtos fotonuotraukų kopijos (b.l. 103-112), iš kurių akivaizdžiai matyti reljefo formų pažeidimai atsakovo žemės sklype, esančiame Aukštadvario regioniniame parke.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 43 str., valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai – didelio ploto saugomos teritorijos, įsteigtos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriais sudėtingose, ypač vertingose teritorijose, kurių apsauga ir tvarkymas siejamas su teritorijos funkcinių bei kraštovaizdžio tvarkymo zonų nustatymu.
Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d. nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams.
Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d. įtvirtintas draudimas saugomose teritorijose keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį.
Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d., saugomose teritorijose žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkai, naudotojai bei valdytojai, kiti juridiniai bei fiziniai asmenys privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose toms teritorijoms nustatytų, taip pat nekilnojamojo turto registre įregistruotų veiklos apribojimų ir reikalavimų.
Pagal Žemės įstatymo 2 str. 1 d., pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 ir 3 punktuose yra įtvirtinta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; racionaliai naudoti ir tausoti žemę, mišką, vandenį, įstatymų nustatyta tvarka leistas eksploatuoti naudingąsias iškasenas ir kitus gamtos bei rekreacinius išteklius. Žemės įstatymo 25 str. 3 d. nustato, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.
Aukščiau aptartų ir išanalizuotų įrodymų visetas patvirtina, kad atsakovas pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 2 d., 31 str. 8 d., 32 str. 9 d., Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 ir 3 punktų, Žemės įstatymo 25 str. 3 d., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 136.6 ir 136.7 punktų, Aukštadvario regioninio parko nuostatų 7, 8 punktų, Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento 23 p. reikalavimus, kas pasireiškia tuo, kad jis, būdamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Aukštadvario regioniniame parke, (duomenys neskelbtini), kurio ginčo dalis, plane (b.l. 52, 124) pažymėta ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelias (apie 5,0 ha ploto), pagal Aukštadvario regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą 2005-04-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-189, patenka į bendrojo apsauginio ūkininkavimo (Ž3b) kraštovaizdžio tvarkymo zoną, savininkas, nenaudoja jam priklausančio žemės sklypo ginčo dalies pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nesilaiko šio žemės sklypo naudojimo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, neteisėtai įrengė keturračių transporto priemonių (nagrinėjamu atveju – sunkiųjų keturračių motociklų) trasą, dėl ko yra užfiksuoti Aukštadvario regioninio parko reljefo formų pažeidimai, tuo pačiu yra keičiamas ir Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdis, eksploatuojant keturračių transporto priemonių trasą yra teršiama aplinka ekologinės apsaugos prioriteto apsauginių agrarinių teritorijų bendrojo apsauginio ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Ž3b), kurioje yra atsakovo žemės sklypo ginčo dalis, pažeidžiama ekologinė pusiausvyra ypač vertingoje valstybės saugomoje Aukštadvario regioninio parko teritorijoje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, įpareigojant atsakovą savo lėšomis panaikinti jo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimus – panaikinti įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir išlyginti pažeistą teritoriją, nustatant atsakovui, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, 2 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei nustatant, kad atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, jį įvykdyti turi teisę Aukštadvario regioninio parko direkcija, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. B. (CPK 273 str. 1 d.).
Atsakovo atstovė prašė, vadovaujantis CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovo reikalavimas yra netikslus, o ieškovas, teismui pasiūlius patikslinti reikalavimą, jo nepatikslino ir nenurodė prašomos panaikinti keturračių transporto priemonių trasos koordinačių.
Šis atsakovo atstovės prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Ieškovas pareiškė reikalavimą įpareigoti atsakovą A. B. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis panaikinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimus – panaikinti įrengtas keturračių transporto priemonių trasas, išlyginti pažeistą teritoriją.
Teismo pasiūlymu (pažymėtina, kad ieškovui nebuvo nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti) patikslinti, kurioje atsakovo žemės sklypo dalyje yra įrengta ieškovo prašoma panaikinti keturračių transporto priemonių trasa (ne trasos koordinates, kaip nepagrįstai nurodė atsakovo atstovė) patikslinęs savo reikalavimą (b.l. 123) ieškovas nurodė, kad prašoma panaikinti keturračių transporto priemonių trasa yra atsakovo žemės sklypo šiaurinėje dalyje (apie 5,0 ha teritorijos), žemės sklypo plane (1990-03-06 valstybinio žemės nuosavybės akto Nr. 9, kuriuo A. B. buvo suteikta 23,79 ha žemės sklypas valstiečio ūkiui steigti (duomenys neskelbtini), priede – “Gegužės pirmosios” kolūkio žemės sklypo plane (b.l. 52, 124)) pažymėtoje ribų posūkių taškais 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 105 m iki 4 m pločio kelio.
Kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovo žemės sklypo fotonuotraukų kopijų (b.l. 17-18), apmatuotų atkarpų išdėstymo trasoje schemos (b.l. 102, 104), jose aiškiai matyti atsakovo žemės sklype įrengta keturračių transporto priemonių (nagrinėjamu atveju – sunkiųjų keturračių motociklų) trasa. Teismas pažymi, kad ši trasa aiškiai matoma ne tik paminėtose fotonuotraukose, bet ir trečiojo asmens pateiktoje iškarpos iš Saugomų teritorijų valstybės kadastro kopijoje (b.l. 54). Byloje yra nustatyta, kad trasa yra 3100 m ilgio 4 m, ji yra atsakovo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinėje dalyje (apie 5 ha ploto). Kaip pažymėjo ieškovo atstovas, daugiau tokių keturračių transporto priemonių trasų Aukštadvario regioniniame parke nėra įrengta, tai pirmas toks atvejis. Pažymėtina, kad ir pačiam atsakovui nagrinėjant bylą teisme nekilo klausimų, dėl kurios keturračių transporto priemonių trasos, kurią jis įvardijo kaip vietinės reikšmės vidaus kelią, panaikinimo yra pareikštas reikalavimas šioje byloje.
Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas yra tinkamai suformuluotas ir palikti ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. pagrindu, kaip to prašė atsakovo atstovė, nėra pagrindo.
Pagal CPK 253 str. 4 d., baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje, todėl teismas neanalizuoja ir nevertina ieškovo atstovo baigiamojoje kalboje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas savavališkai įrengęs savo žemės sklype keturračiams 3000 m ilgio 4 m pločio trasą, pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D1-629 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.02.:2005 3 p.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina 173,59 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurias sudaro 144,00 Lt žyminio mokesčio ir 29,59 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
Įpareigoti A. B. per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis panaikinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimus – panaikinti įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir išlyginti pažeistą teritoriją, o A. B. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Aukštadvario regioninio parko direkcija turi teisę pašalinti A. B. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo reikalavimų pažeidimą - panaikinti įrengtą keturračių transporto priemonių trasą ir išlyginti pažeistą teritoriją, išieškant patirtas išlaidas iš A. B..
Priteisti iš A. B. 173 Lt 59 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.