- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- T-1281-336/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22228-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nuteistasis
- A. J.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. J. prašymą dėl bylos peržiūrėjimo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio taikymo jo atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1106-336/2019 A. J. pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) BK 178 straipsnio 4 dalį (1 veika) ir paskyrė jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino 1/3 ir paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmę subendrino su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. gegužės 24 d.
Teisme gautas nuteistojo A. J. prašymas peržiūrėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendį, pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnį ir taip palengvinti jo padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
Prašymas netenkinamas.
Visų pirma teismas pažymi, kad įsiteisėję teismo sprendimai nerevizuojami ir šiuo atveju jokia teisės norma neįpareigoja nuosprendį priėmusio teismo peržiūrėti nuteistojo bylą, tokio įstatyminio pagrindo nenurodė ir prašymą padavęs nuteistasis A. J.. Todėl peržiūrėti bylą teismas neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Tačiau BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. O BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
Kaip minėta, A. J. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl septynių apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 dalyje, keturių nesunkių nusikaltimų numatytų BK 178 str. 1 d. bei vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, o už juos paskyrus bausmes, jas tarpusavyje subendrinus ir ją subendrinus su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nusikaltimų, už kuriuos A. J. nuteistas 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, padarymo metu, kaip ir priimant šį nuosprendį, galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653), kuri numatė galimybę atidėti nuosprendžiu už nesunkius, apysunkius nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, ir jau priimant minėtąjį nuosprendį buvo sprendžiama, ar yra galimybė A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Visi bausmės skyrimo motyvai buvo išdėstyti nuosprendyje, jame padarant išvadą apie bausmės tikslų galimą pasiekimą A. J. skiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra jos neatidedant. Šis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendis buvo apskųstas ir Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi jo skundą atmetė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręsti visos nuteistajam A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kurio BK 75 straipsnis (net ir pasikeitus redakcijai nuo 2020 m. liepos 1 d.) nenumato, nėra pagrindo.
Tačiau pastebėtina, kad 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 pakeista BK 75 straipsnio redakcija, kuri praplėtė šio įstatymo taikymo ribas, nes įtvirtino teismui galimybę iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, kuomet nustatoma po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis ir likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminas (BK 75 straipsnio 3 dalis). Kadangi tokios nuostatos priimant 2019 m. lapkričio 27 d. nuosprendį negaliojo, galimybė taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą kaltinamojo atžvilgiu priimtame nuosprendyje nebuvo svarstoma.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas nuostatas, įvertinęs dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad nors pastarosios naujai įsigaliojusios įstatyminės nuostatos yra švelninančios ir turi grįžtamąją galią, šiuo konkrečiu atveju jos nuteistojo A. J. padėties nekeičia.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 75 straipsnio 4 dalis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, dalinio bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį.
Kaip jau minėta, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti A. J. skiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra jos neatidedant. Įvertinus visus šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis, pagrindo manyti apie galimą bausmės tikslų pasiekimą A. J. atlikus tik jos dalį, teismo nuomone, taipogi nėra.
Teismo turimi duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu inkriminuotas 4 nesunkias, 7 apysunkias ir 1 baudžiamąjį nusižengimą, tyčines, baigtas nusikaltimas veikas A. J. padarė būdamas teistas 6 kartus, daug kartų baustas už administracinius nusižengimus dėl nedidelės vertės svetimo turto pagrobimo, nedirba, žala neatlyginta, buvo pasislėpęs nuo teismo ir buvo paieškomas, kas rodo, kad A. J. gyvenimo būdas prasilenkia su baudžiamojo įstatymo numatytais imperatyvais, išvadų iš ankstesnio teistumo nedaro, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamasis nesistengė keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Jo padarytos veikos yra per trumpą laiko tarpą 2016 m. gegužės mėn. iki - 2017 m. sausio mėn. Jo veiksmuose nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir vieną nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Kaip matyti, jam vieną kartą buvo taikytas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, taip pats buvo skirtos ir švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas, tačiau 2019 m. gegužės 24 d. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas tik patvirtina tolesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį bei švelnesnių priemonių neefektyvumą jo elgesiui. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad bausmės tikslai nuteistojo A. J. atžvilgiu galėtų būti pasiekti jam atlikus tik dalį bausmės. Todėl pagrindo taikyti nuteistojo A. J. atžvilgiu BK 75 straipsnio 4 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) ir iš dalies atidėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.
Teismas taipogi atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. J. prašyme užsimena apie jo atleidimą nuo likusios laisvės atėmimo bausmės laiko, dėl ko teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157-164 straipsnių nuostatos, o šio klausimo nagrinėjimo teisme tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnis. Pagal jas teismas nuteistojo prašymu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo nesprendžia, tam būtina išlaikyti įstatymu reglamentuotas procedūras ir tik gavęs pataisos įstaigos teikimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo ar nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima sprendimą lygtinio paleidimo klausimu. Be to, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą sprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas, o ne apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas (BPK 360 straipsnio 1 dalis). Todėl šiuo atveju apkaltinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu priėmęs teismas neturi pagrindo spręsti klausimą dėl nuteistojo A. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, tenkinti nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 362¹ ir 364 straipsniais teismas,
nutaria:
Nuteistojo A. J. prašymo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.