Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam I. N., nuketėjusiojo atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, vertėjoms V. G., R. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" techniku, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ( iki 2016-12-31 galiojusi redakcija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2016 m. lapkričio 21 d., apie 16.40 val., viešoje vietoje - kieme, esančiame šalia Vingio g. 35, Klaipėdos m. namo, nukentėjusiajam I. N. ketinančiam išsiaiškinti dėl eismo įvykio, kurio metu A. P., vairuodamas automobilį „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį „ Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei atidarius automobilio “Opel Sintra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines dureles, A. P. prie jo automobilio stovinčiam I. N. smogė ranka į veidą, po to, išlipęs iš savo automobilio, sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam į veidą, pastarajam traukiantis atbulam ir pargriuvus, keliu prispaudė I. N., spausdamas pilvo srityje prie žemės ir nukentėjusiajam gulint, jis viena ranka apglėbė jo kaklą, o kita ranka sudavė 20-30 smūgių nukentėjusiajam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos, stuburo ir pilvo sumušimus, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdas, kepenų pokapsulinius plyšimus ir kraujosruvą, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais A. P. nesunkiai sužalojo I. N..

Be to A. P. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: jis, 2016 m. lapkričio 21 d., apie 16.40 val., viešoje vietoje - kieme, esančiame šalia Vingio g. 35, Klaipėdos m. namo, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. I. N., ketinančiam išsiaiškinti dėl eismo įvykio, kurio metu A. P., vairuodamas automobilį „Opel Sintra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį „ Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei atidarius automobilio“ Opel Sintra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines dureles, A. P. prie jo automobilio stovinčiam I. N. smogė ranka į veidą, po to, išlipęs iš savo automobilio, sudavė rankomis smūgius I. N. į veidą, pastarajam traukiantis atbulam ir pargriuvus, jis keliu prispaudė I. N., spausdamas pilvo srityje prie žemės ir nukentėjusiajam gulint, jis viena ranka apglėbė jo kaklą, o kita ranka sudavė 20-30 smūgių nukentėjusiajam į galvą, I. N. išsilaisvinus ir stojantis, A. P. kelis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas bei abiem rankomis sudavė smūgius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos, stuburo ir pilvo sumušimus, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdas, kepenų pokapsulinius plyšimus ir kraujosruvą, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais A. P. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką

A. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje jis perstatinėjo savo automobilį "Opel Sintra". Jam sustojus ir sėdint automobilyje, priėjo nukentėjusysis, kuris iš pažiūros atrodė kaip narkomanas. Nukentėjusysis atidarė jo automobilio vairuotojo dureles, nieko nesakydamas trenkė jam į veidą. Po to sugriebė už striukės ir tempė iš automobilio. Tada gindamasis jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. Jie pradėjo grumtis. Jis eidamas atbulas užkliuvo už šaligatvio bortelio ir pargriuvo. Nukentėjusysis atsisėdo jam ant pilvo, rankomis sugriebė jį už kaklo. Tada jis, siekdamas išsilaisvinti, abiem rankomis sudavė nukentėjusiajam eilę smūgių į galvos sritį. Tada jam pavyko atsistoti. Jis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, kaire koja ir dešine ranka prispaudė pastarąjį prie žemės ir laikė. Tik po kurio laiko jis suprato, kad nukentėjusysis yra kurčnebylys. Pastarasis rankų gestais parodė į automobilį, stovėjusį už jo automobilio ir į jo automobilį, iš ko jis suprato, kad atsitrenkė į jo automobilį. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus. Jokios viešosios tvarkos jis pažeisti neketino. Jis sėdėjo savo automobilyje, o nukentėjusysis jį užsipuolė. Manydamas, kad nukentėjusysis nori jį sužaloti, gynėsi ir sudavė jam smūgius. Supratęs, kad nukentėjusysis yra kurčnebylys, kuris atėjo pasiaiškinti dėl autoįvykio, jis pats iškvietė policijos pareigūnus.

Šiuos savo parodymus A. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l.73-77).

Nukentėjusysis I. N. parodė, kad 2016-11-21 vakare jis baigė darbą, todėl atėjo prie savo automobilio "Ford", kur į bagažinę dėjosi daiktus. Tuo metu pravažiuojantis automobilis kliudė jo automobilio kairės pusės bamperį, pavažiavo toliau ir sustojo. Tada jis priėjo prie sustojusio "Opel" automobilio ir atidarė vairuotojo dureles. Tada vairuotojas dešine ranka smogė jam į veidą. Jis atsitraukė, o išlipęs kaltinamasis abiem rankomis sudavė smūgius jam į veidą. Traukdamasis jis užkliuvo už bortelio ir pargriuvo ant žolės. Kaltinamasis kojos keliu įsirėmęs į pilvą, prispaudė jį prie žemės, kaire ranka apglėbė kaklą, o dešine ranka daug kartų smūgiavo jam į veidą, suduodamas apie 20-30. Tai jis darė tol, kol pavargo. Jam bandant atsistoti, kaltinamasis jam spyrė į įvairias kūno vietas. Tada jis pastarajam ranka parodė į automobilį, rodydamas gestais aiškino, kad kaltinamojo automobilis pravažiuodamas kliudė jo automobilį. Tada jis pastarajam ištiesė savo telefoną ir parodė, kad paskambintų policijai, tačiau kaltinamasis numojo ranka. Tada jis pradėjo ieškoti praeivių pagalbos, tačiau jam niekas nepadėjo. Po ilgų prašymų automobilio "Opel" vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus.

Šiuos savo parodymus nukentėjusysis patvirtino akistatos su įtariamuoju A. P. metu ( b. l.134-137) ir parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l.56-63).

Liudytojas D. K. parodė, kad jis pilnai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad 2016-11-21 dirbant kartu su specialistu G. D., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo buvo priimtas pranešimas, kad Vingio g. 35, Klaipėda, kieme į pranešėjo automobilį "Opel" v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis "Ford" v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas agresyvus, puolė mušti pranešėją. Atvykus į įvykio vietą pasitiko pranešėjas A. P. ir kitas vyriškis, kurio veidas buvo kruvinas. Vyras kruvinu veidu buvo kurčnebylys. A. P. paaiškino, kad jam kieme perstatant automobilį, priėjo vyriškis, atidarė automobilio dureles ir smogė jam į veidą. A. P. taip pat nurodė, kad po to jis išlipo iš automobilio ir sudavė tam vyrui kelis smūgius į veidą, kadangi jis laikė pranešėją už drabužių ir jo nepaleido, o įvykus grumtynėms, jie abu pargriuvo ant žemės. Pargriuvus ant žemės A. P. vyrą laikė prispaustą prie žemės, nes manė, kad pastarasis nori jį apiplėšti, tačiau prispaustas prie žemės vyras jam kažką gestikuliavo ir tada jis suprato, kad "įpuolė" į jo automobilį. A. P. iškvietė policijos pareigūnus, nes nesusitarė kas kaltas dėl įvykio. Kai aiškinosi įvykio aplinkybes, prie jų priėjo moteris, kuri paaiškino, kad važiuojant Vingio gatve matė įvykį. Kadangi buvo tamsus paros metas, moteris negalėjo matyti įvykio, o kai buvo pasiūlyta moteriai pasirašyti po įspėjimu apie melagingų parodymų davimą, moteris išėjo. Apžiūrėjus automobilius matėsi, kad A. P. kliudė kurčnebylio automobilį, ir šito jis neneigė. Kadangi su kurčnebyliu nebuvo galimybės susikalbėti, abu vyrai tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatyti į Klaipėdos apskrities VPK, iš kur kurčnebylį išsivežė GMP. ( b. l. 38- 40).

Liudytojas G. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, davė tokius pat parodymus kaip ir liudytojas D. K..

Liudytoja A. J. parodė, kad 2016-11-21 vakare ji įvažiavo į namo Vingio g. 35, Klaipėda, kiemą. Prieš kelias minutes ji mobilaus ryšio telefonu kalbėjosi su pažįstamu A. P. ir tarėsi su juo susitikti kieme. Važiuodama kiemu ji matė atvažiuojantį A. P., kuris pastatė savo automobilį šalia Vingio g. 37, namo. Ar važiuodamas jis padarė kokį tai autoįvykį, ji nematė. Ji pamatė, kaip nepažįstamas vyras priėjo prie A. P. automobilio, atidarė vairuotojo pusės priekines dureles. Ji matė kaip šis vyras iš automobilio ištempė A. P., kuris eidamas atbulas, pargriuvo ant žolės. Tada tas vyras užgriuvo ant A. P., apžergė jį, abiem rankomis sugriebė už kaklo. Gulėdamas A. P. abiem rankomis pradėjo smūgiuoti vyrui, nustūmė jį nuo savęs ir vyrą prispaudė prie žemės. Ji nuėjo link jų. Jai priėjus, vyras gestikuliavo rankomis, nuolat puolė A. P., stumdė jį, buvo agresyvus.

Šiuos savo parodymus A. J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ( b. l.64-71).

Administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu (kopijos), iš kurių matyti, kad A. P. 2016-11-21 d. apie 16.41 val. Klaipėda, Vingio 35, Klaipėda, vairuodamas automobilį " Opel Sintra" valst Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 126 p., 226 p., padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 5d., 127 str.2 d. ( b. l. 83-84).

Specialisto išvadoje Nr. G2247/2016 nurodyta, kad I. N. nustatyti sužalojimai: galvos, stuburo ir pilvo sumušimas, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdos, kepenų pokapsulinis plyšimas ir kraujosruva. Sužalojimai atitinka nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi sumušus bukais daiktais, paaiškinami mažiausiai penkiais smūgiais (du į galvą, du į stuburo kaklinę ir krūtininę dalį, vienas į pilvą). I. N. padarytas pokapsulinis kepenų plyšimas ir kraujosruva sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto ( b. l. 54).

Teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad 2016-11-21, kaltinime nurodytu metu ir vietoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu I. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis A. P. ir skirtingai nuo nukentėjusiojo aiškino pačias įvykio aplinkybes, jis pripažino, kad vairuodamas savo automobilį, kliudė stovintį nukentėjusiojo automobilį. Jis taip pat pripažino ir tai, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, peraugęs į muštynes, kurio metu jis sudavė nukentėjusiajam eilę smūgių ranka, be to keliu buvo prispaudęs gulinčio nukentėjusiojo pilvą ir jį laikė. Kaltinamasis neneigia ir tai, kad visus nustatytus sužalojimus I. N. patyrė dėl jo veiksmų. A. P. parodė, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė ne dėl chuliganiškų veiksmų, o dėl to, kad klaidingai įvertino situaciją, manydamas, kad nukentėjusysis nori jį užpulti ir sumušti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo ne dėl to, kad kaltinamasis, vedinas chuliganiškų paskatų, nesant jokios rimtos priežasties ir pagrindo užpuolė ir sumušė nukentėjusįjį, padarydamas jam nesunkų kūno sužalojimą. Kilusio konflikto priežastimi buvo eismo įvykis. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas. Kad konfliktas prasidėjo bandant pasiaiškinti dėl eismo įvykio, nurodo ir nukentėjusysis I. N.. Jis parodė, kad kaltinamajam kliudžius jo automobilį ir sustojus už keliolikos metrų, būtent jis priėjo prie kaltinamojo automobilio, ranka beldė į automobilio durelių stiklą, o po to pats atidarė šio automobilio duris. Tada tarp automobilyje sėdėjusio kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio pradžią kiekvienas aiškina skirtingai, tačiau įrodymų, patvirtinančių vieno ar kito asmens parodymus dėl konflikto pradžios, byloje surinkta nėra. Nustatyta, kad I. N. yra kurčnebylys, todėl apie įvykį kaltinamajam jis galėjo paaiškinti tik gestų kalba. Gana logiška, kad po eismo įvykio nukentėjusysis buvo emociškai susijaudinęs, todėl nepaneigti kaltinamojo parodymai, jog jis, matydamas susijaudinusį nukentėjusįjį, kuris mosikuoja rankomis, beldžia į automobilio durų stiklą bei atidaro jo automobilio dureles, galėjo klaidingai suprasti situaciją ir priimti neadekvačius sprendimus.

Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. nukentėjusįjį sužalojo veikdamas ne iš chuliganiškų paskatų, o neteisingai įvertinęs po eismo įvykio susidariusią situaciją. Jis, tyčia suduodamas eilę smūgių nukentėjusiajam bei grumtynių metu keliu prispausdamas pastarojo pilvą, padarė nukentėjusiajam įvairius kūno sužalojimus, kurie sutinkamai su teismo medicinos specialisto išvada traktuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš LR BK 138 str. 2 d. 8 p. į LR BK 138 str. 1 d.

Kiekviena nusikalstama veika, įvykdyta viešoje vietoje, tam tikra prasme rodo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei daugeliu atveju sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau norint asmens įvykdytą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., reikalinga įrodyti, kad asmuo elgėsi ypatingai įžūliai, ir šie jo veiksmai būtent ir buvo nukreipti į tai, kad parodyti nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Dėl aukščiau aptartų motyvų nenustatyta, kad A. P. sužalojimus nukentėjusiajam padarė dėl chuliganiškų paskatų. Taip pat nenustatyta, kad jis savo veika siekė parodyti nepagarbą aplinkiniams ar būtent sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, todėl A. P. veikoje nėra nusikaltimo sudėties, numatytos LR BK 284 str. 1 d. ( iki 2016-12-31 galiojusi redakcija), požymių. A. P. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė 356,42 eurų civilinį ieškinį (b.l. 167-169) dėl išlaidų, patirtų gydant nukentėjusįjį atlyginimo. Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas A. P. kaltės įrodymais bei pateikta pažyma, todėl tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis I. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 11637,64 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 185-192). Nukentėjusysis nurodė, kad jam padaryta 1637,64 eurų turtinė žala, iš jų – 437,64 eurai negautos pajamos, nes dėl sužalojimo ilgai gydėsi, gavo nedarbingumo pašalpą, kuri ženkliai mažesnė negu buvo jo gaunamas uždarbis. Šioje dalyje civilinis ieškinys įrodytas pateiktomis pažymomis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus bei darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl tenkintinas, 437,64 eurus priteisiant iš kaltinamojo A. P.. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad patyrė 1200 eurų žalą dėl sulaužytos dantų plokštelės, be to jis turėjo išlaidų perkant vaistus ir papildus gydymui. Šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas, kadangi nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių šias jo turėtas išlaidas.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 eurų neturtinės žalos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Nukentėjusiojo I. N. reikalavimas dėl jam padarytos neturtinės žalos priteisimo pagrįstas.

Sprendžiant padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam I. N. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, taip pat ir kepenų pokapsulinis plyšimas. Dėl šių sužalojimų jis ilgą laiką negalėjo dirbti, jautė skausmus ir diskomfortą, patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilusią konkrečią konfliktinę situaciją bei kilusias pasekmes, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiajam priteistini 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo A. P..

Nukentėjusysis I. N. pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad jis už jo atstovavimą, dokumentų surašymą advokatui sumokėjo 1000 eurų. Prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo. Šis nukentėjusiojo reikalavimas pagrįstas, tačiau jis mažintinas ir iš kaltinamojo A. P. nukentėjusiojo naudai priteistini 500 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę. A. P. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant A. P. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Pagal LR BK 284 str. 1 d. ( iki 2016-12-31 galiojusi redakcija), A. P. išteisinti, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Priteisti iš A. P. 437,64 eurus turtinės žalos, 3000 eurų neturtinės žalos bei 500 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nukentėjusiojo I. N. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.