Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-255/2017

2017 m. lapkričio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalios Kursevičienės, Daliaus Jocio sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vienerius) metams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendžiu A. P. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija), nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.

Iš A. P. nukentėjusiajam I. N. priteista 437,64 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis, 2016 m. lapkričio 21 d., apie 16.40 val., viešoje vietoje - kieme, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam I. N., ketinančiam išsiaiškinti dėl eismo įvykio, kurio metu A. P., kliudė nukentėjusiojo automobilį,vairuodamas automobilį „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį „ Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei atidarius automobilio „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines dureles, A. P. prie jo automobilio stovinčiam I. N. smogė ranka į veidą, po to, išlipęs iš savo automobilio, sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam į veidą, pastarajam traukiantis atbulam ir pargriuvus, keliu prispaudė I. N., spausdamas pilvo srityje prie žemės ir nukentėjusiajam gulint, jis viena ranka apglėbė jo kaklą, o kita ranka sudavė 20-30 smūgių nukentėjusiajam į galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos, stuburo ir pilvo sumušimus, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdas, kepenų pokapsulinius plyšimus ir kraujosruvą, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais A. P. nesunkiai sužalojo I. N..Be to, A. P. buvo kaltinamas, bet išteisintas dėl to, kad jis, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra jis, 2016 m. lapkričio 21 d., apie 16.40 val., viešoje vietoje - kieme, esančiame šalia (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra I. N., ketinančiam išsiaiškinti dėl eismo įvykio, kurio metu A. P., vairuodamas automobilį „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jo automobilį „ Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei atidarius automobilio „Opel Sintra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines dureles, A. P. prie jo automobilio stovinčiam I. N. smogė ranka į veidą, po to, išlipęs iš savo automobilio, sudavė rankomis smūgius I. N. į veidą, pastarajam traukiantis atbulam ir pargriuvus, jis keliu prispaudė I. N., spausdamas pilvo srityje prie žemės ir nukentėjusiajam gulint, jis viena ranka apglėbė jo kaklą, o kita ranka sudavė 20-30 smūgių nukentėjusiajam į galvą, I. N. išsilaisvinus ir stojantis, A. P. kelis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas bei abiem rankomis sudavė smūgius į galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos, stuburo ir pilvo sumušimus, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdas, kepenų pokapsulinius plyšimus ir kraujosruvą, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais A. P. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkąApeliacinis skundu A. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą jam nutraukti. Prašo pripažinti, kad jis veikė būtinosios ginties atveju bei civilinio ieškinio netenkinti. Nurodo, kad jis pripažino, jog dėl jo veiksmų I. N. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir paaiškino, kad būtent I. N. jį pirmas užpuolė. I. N. atidarė jo automobilio dureles, sudavė jam į veidą, ištraukė jį iš automobilio ir nieko neaiškindamas, jam užkliuvus už šaligatvio bortelio ir nukritus ant žemės, pastarasis atsisėdo ant jo ir sugriebė už kaklo. Pažymi, kad šį faktą patvirtino liudytoja A. J., o liudytojas D. K. prisiminė, kad jo nugara buvo purvina. Mano, jog tai įrodo, kad jis buvo nukritęs ant žemės. Apeliantas šią situaciją vertina kaip būtinąją gintį. Pasak nuteistojo, užpuolimas buvo pavojingas. Jis matė, kad automobilio duris atidarė vyriškis, kurio išvaizda jam pasirodė įtartina, tai yra panašus į narkomaną. Jis pagalvojo, kad vyriškis nori jį apiplėšti, sumušti ir jis išsigando. Teigia, kad tai jis buvo ištemptas iš automobilio, jam sugriebė už kaklo, jis nukrito ant žemės. Nuteistasis suprato, kad siekiama pažeisti įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje, jo sveikatą, nuosavybę. Akcentuoja, kad kėsinimasis buvo akivaizdus, nes jį mušė, sudavė jam į veidą ir jam nebuvo padaryti rimti sužalojimai tik todėl, kad jis gynėsi ir sugebėjo save apginti. Pažymi, kad kėsinimasis buvo realus, neišgalvotas. Apeliantas nurodo, kad jis nežinojo, ko iš jo asmuo nori, tik matė jo veiksmus, kurie darė jam žalą. Pasak nuteistojo, jis tik dabar suprato, kad jis kurčnebylys ir todėl nieko negalėjo paaiškinti. Matydamas, kad jį puola, jis negalėjo stovėti ir nieko nedaryti. Teigia, kad jo padėtis buvo blogesnė, nes jis neturėjo laiko pasiruošti gynybai, todėl gynėsi panaudodamas jėgą rankomis. Pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai ne visada buvo sąžiningi, dažnai melagingi ir neatitinka teismo medicinos eksperto specialisto išvadoms.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nepritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto, jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Pažymi, jog teismų praktikoje (Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2011, 2K-386/2012, 2K-538-788/2015) toks elgesys laikytinas, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba išviso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gal ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (1A-213-135/2016). Nuteistasis nurodo, kad jis užkliuvo nukentėjusiojo automobilį, nors jis to nepastebėjo ir nenorėjo to daryti. Mano, jei nukentėjusysis būtų prie jo priėjęs ir gestais bandęs jam paaiškinti kas nutiko, tai grumtynių nebūtų buvę.Nukentėjusiojo I. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nuteistasis dėsto melagingas faktines aplinkybes, siekdamas pateisinti savo nusikalstamus veiksmus ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurie duotų pagrindą naikinti ar keisti nuosprendį.Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis, kad A. P. nesunkiai sužalojo I. N.. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino ne taip, kaip norėtų nuteistasis, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas, taip pat nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Nuteistasis apeliaciniame skunde pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau teigia, kad veikė būtinosios ginties situacijoje, kadangi būtent I. N. jį užpuolė pirmas, atidarė automobilio dureles, sudavė į veidą, nieko neaiškindamas ištraukė iš automobilio, o jam, A. P., užkliuvus už šaligatvio bortelio ir nuvirtus ant žemės, nukentėjusysis atsisėdo ant jo ir sugriebė už kaklo, tai pasak apelianto, patvirtina liudytojai A. J. ir D. K.. Tačiau kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktą gynybinę poziciją. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-489/2016; 2K-15-648/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).Nagrinėjamu atveju nuteistojo apeliaciniame skunde aprašomo nukentėjusiojo užpuolimo (minimo sudavimo į veidą, ištempimo iš automobilio, atsisėdimo apeliantui nugriuvus, sugriebimo už kaklo) jokie objektyvūs ir patikimi įrodymai nepatvirtina. Tiesa, liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta A. J. nurodė, jog atvažiavusi savo automobiliu į susitikimą su A. P., įvykio vietoje matė, kaip nukentėjusysis ištraukė A. P. iš automobilio, pastarajam nukritus ant žolės, griebė už kaklo, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, A. P. ir A. J. yra pažįstami, todėl natūralu, jog ši liudytoja gali būti neobjektyvi pasakodama įvykio aplinkybes. Nors nuteistasis ginasi teigdamas, jog pirmiausia prieš jį pradėjo smurtauti nukentėjusysis, tačiau pagal apelianto pateikiamą konflikto versiją I. N. tariami smurtiniai veiksmai buvo gana intensyvūs (smūgis į veidą, stumdymas, užsėdimas nugriuvus ir griebimas už kaklo smaugiant), tačiau, kaip matyti, A. P. į medikus nesikreipė, matomų rimtų sužalojimų nepatyrė. Apklausti į įvykio vietą atvykę pareigūnai D. K. ir G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė matę, jog akivaizdžiai sužalotas buvo tik nukentėjusysis. Liudytojas D. K. teisme užsiminė, jog ir A. P. drabužių nugara buvo murzina, tačiau toks pastebėjimas apelianto pozicijos apie tariamą nukentėjusiojo užpuolimą vienareikšmiai nepatvirtina, kadangi abu konflikto dalyviai (A. P. ir I. N.) pripažįsta, kad grumtynių buvo ir ant žemės. Nukentėjusysis I. N. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad jokio smurto prieš A. P. netgi nespėjo panaudoti, nes tik atidarius automobilio dureles A. P. pradėjo jam smūgiuoti rankomis, vėliau ir spardyti, savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei per akistatą su A. P.. I. N. patirtus sužalojimus objektyviai patvirtina specialisto išvada, kuri atitinka I. N. parodymus dėl to, kaip jis buvo mušamas. Taigi teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina apelianto versijos apie tai, kad jį pirmas užpuolė ir smurtauti pradėjo nukentėjusysis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad į A. P. buvo pavojingai, realiai ir akivaizdžiai kėsinamasi, dėl ko jo smurtiniai veiksmai turėtų būti vertinami kaip padaryti būtinosios ginties situacijoje. Skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai pažymėta, kad logiška, jog A. P. galėjo klaidingai suprasti emociškai susijaudinusio, rankomis mosikuojančio I. N. veiksmus, pabeldimą į apelianto automobilio stiklą bei durelių atidarymą, tačiau, nepasitvirtinus nuteistojo gynybinei versijai apie tariamą A. P. užpuolimą, tolimesni A. P. smurtiniai veiksmai, nesant jokio realaus, akivaizdaus kėsinimosi į nuteistojo sveikatą ar turtą, nepateisinami. Nors nukentėjusiojo sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau akivaizdžiai liudija apie intensyvius agresyvius A. P. smurtinius veiksmus – bent du smūgius nukentėjusiajam į galvą – veidą, du į stuburo kaklinę ir krūtininę dalį, vieną į pilvą, dėl ko I. N. buvo padaryti galvos, stuburo ir pilvo sumušimai, dešinio antakio ir apatinės lūpos žaizdos, kepenų pokapsulinis plyšimas ir kraujosruva. Šie objektyviai nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai neatitinka nuteistojo parodymų apie nukentėjusiajam suduotus smūgius, kadangi A. P. teisme nurodė, jog jį tempusiam I. N. kaire ranka smogė į veidą, o nugriuvęs nukentėjusįjį tiesiog nusimetė nuo savęs; apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog gulėdamas ant žolės, jam ant pilvo sėdėjusiam nukentėjusiajam rankomis sudavė iki 10 smūgių į galvą. Kaip matyti, nors apeliantas nurodo tik sudavęs I. N. į galvą, tačiau objektyviai nukentėjusiajam nustatyti plačios lokalizacijos sužalojimai ne tik galvoje, konstatuoti ir stuburo bei pilvo sumušimai, o tai pagrįstai rodo apelianto parodymų nepatikimumą, nuteistojo bandymą sušvelninti savo atsakomybę. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog agresyvus A. P. elgesys prieš nukentėjusįjį tęsėsi ir I. N. gulint ant žemės, kai iš esmės nukentėjusysis netgi nebegalėjo kelti jokios realios grėsmės apeliantui (pats A. P. pripažįsta, jog nukentėjusįjį pargriovė ant žemės (įtariamojo apklausos parodymai), nukritusį I. N. prispaudė koja (parodymai teisiamajame posėdyje). Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kolegija neįžvelgia jokio pagrindo A. P. veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį.Nuteistasis apeliaciniame skunde mano, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus arba didelį susijaudinimą sukeliančius neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs A. P., I. N., liudytojų parodymus, rašytinius bylos dokumentus, nustatė, kad nuteistasis kieme vairuodamas savo automobilį kliudė stovėjusį nukentėjusiojo automobilį, o pats nukentėjusysis I. N. šį eismo įvykį matė, todėl nuėjo aiškintis situacijos prie sustojusio A. P. automobilio, pabarbeno į pastarojo automobilio stiklą, atidarė dureles, negalėdamas kalbėti (yra kurčnebylys), aplinkybes galėjo rodyti tik gestais. Šių aplinkybių neginčija ir pats apeliantas. Net jei toks I. N. elgesys nieko nesupratusiam A. P. ir galėjo pasirodyti įtartinas, priversti sunerimti, tačiau objektvyviai negalėjo provokuoti tokio masto atsako (net kelių smūgių, dėl kurių nukentėjusysis patyrė galvos, stuburo ir pilvo sumušimus, sužaloti antakis ir lūpa, padarytas vidaus organo pažeidimas – kepenų pokapsulinis plyšimas) iš A. P.. Kaip minėta, bylos duomenys neįrodo, jog I. N. kaip nors fiziškai smurtavo prieš A. P., būtinosios ginties situacijos požymių įrodymai nepatvirtina, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusysis elgėsi neteisėtai, įžeidžiančiai ar provokuojančiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nebuvo nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.Nukentėjusysis atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai bei pridėjo pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog už atstovavimą ir dokumento surašymą I. N. advokatui sumokėjo 605 Eur. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą ir jo skundas atmestas. Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo atstovas turėjo organizuoti nukentėjusiojo teisių gynimą yra pagrindas prašymą tenkinti. Atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, priteistus turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui dydžius, apeliacinės instancijos teisme buvusių teismo posėdžių skaičių (vyko 1 teismo posėdis, įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas), į tai, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisme, taip pat vadovaujantis proporcingumo kriterijumi, nukentėjusiojo prašoma priteisti 605 Eurų suma už nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme priteistina iš nuteistojo A. P., tačiau mažintina iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. P. priteisti nukentėjusiajam I. N. 300 (tris šimtus) eurų išlaidų advokato, atstovavusio nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, paslaugoms apmokėti.