- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-1212-232/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 22-54-3-00970-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja L. U., vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Lindorff Oy apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį R. B. dėl skolos už ryšio paslaugas ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
Ieškovas Lindorff Oy kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 720,46 Lt skolą už suteiktas skaitmeninio ryšio paslaugas, kuri susidarė nesumokėjus pagal 2001-12-16 ir 2002-01-16 sąskaitas. Nurodė, jog pradinis kreditorius UAB Omnitel, 2001-12-16 sudarė sąskaitą Nr. 5009462916 - 418,12 Lt sumai, 2002-01-16 sudarė sąskaitą Nr. 5009859 585 - 302,34 Lt sumai už atsakovui suteiktas skaitmeninio ryšio paslaugas. Šios sąskaitos buvo pateiktos atsakovui, tačiau jis šių sąskaitų neapmokėjo iki šiol. Pradinis kreditorius UAB Omnitel nutraukė 1998-07-09 Skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. MB057842 vykdymą. 2008-12-23 sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir UAB Omnitel, įsiskolinimo reikalavimo teisė pagal 1998-07-09 Skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. MB0 57842, perleista naujam kreditoriui – ieškovui. Apie reikalavimo perleidimą, atsakovas buvo informuotas raštu, tačiau skolos nesumokėjo. Kadangi atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, privalo sumokėti įstatyme nustatytas palūkanas – 183,90 Lt. Be to, ieškovas turi sumokėti įstatyme nustatytas 5 % metines palūkanas nuo teismo priteistos ieškinio sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
A. R. Bogušas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad jam nebuvo žinoma, kad jis yra skolingas UAB Omnitel už suteiktas skaitmeninio ryšio paslaugas. Visas pradinio kreditoriaus sąskaitas yra apmokėjęs, jokių pranešimų ar sąskaitų dėl skolų už skaitmeninio ryšio paslaugas nebuvo gavęs. Atsakovo teigimu ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis perėmė iš pradinio kreditoriaus reikalavimą atsakovo atžvilgiu. Atsakovui nebuvo pranešta ir jam nebuvo žinoma iki teismo įsakymo gavimo dienos, kad yra skolingas už suteiktas skaitmeninio ryšio paslaugas, todėl ir reikalavimai dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nepagrįsti.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2012 01 02 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 22,05 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad yra perėmęs iš pradinio kreditoriaus UAB Omnitel skolos reikalavimo teisę, atsakovo atžvilgiu. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad atsakovui pagal pateiktas sąskaitas, buvo suteiktos 1998-07-09 skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. MB057842, p.1.1. numatytos paslaugos. Be to, byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovui, iki 2011-09-05 Zarasų rajono apylinkės teismo įsakymo įteikimo 2011-09-07 buvo pateiktos ieškovo nurodytos sąskaitos. Todėl teismas padarė išvadą, jog atsakovas daugiau nei devynerius metus, nežinojo apie galimą skolą UAB „Omnitel“. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad skaitmeninio ryšio paslaugos teikėjas, iki reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutarties Nr. TR – 40034-7915 sudarymo 2008-12-23, t.y. per beveik septynerius metus nuo ieškovo nurodytos galimos skolos susidarymo datos, pateikė pretenzijas atsakovui dėl galimai netinkamai vykdomos 1998-07-09 skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. MB057842. Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktos mokėjimų suvestinės matyti, jog nuo 1998-07-09 skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutarties Nr. MB057842 sudarymo iki 2001-11-29 atsakovas visas jam pateiktas sąskaitas yra apmokėjęs, todėl teismo nuomone jis sutartį vykdė tinkamai. Kadangi byloje taip pat nėra įrodymų patvirtinančių, kad ieškovas po reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo – pardavimo sutarties Nr.TR – 40034-7915 sudarymo 2008-12-25 iki pareiškimo dėl skolos priteisimo pateikimo teismui 2011-09-05, siuntė atsakovui pateiktas sąskaitas, pranešimus ar pretenzijas, susijusias su reikalavimu sumokėti ieškinyje nurodytą skolą ir kad atsakovas gavo iš ieškovo jo siųstas sąskaitas teismas sprendė, jog toks ieškovo elgesys civiliniuose santykiuose, negali būti pripažintas operatyviu, tinkamu ir sąžiningu veikimu, nes dvejus metus ir aštuonis mėnesius, jis nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su civilinio ginčo išsprendimu. Pažymėjo, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo teisės perleidimo naujam kreditoriui, o atsakovas tokį pranešimą gavo, todėl ieškinį atmetė.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į APELIACINĮ SKUNDĄ ARGUMENTAI.
Ieškovas Lindorff Oy apeliaciniu skundu prašė panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-01-02 sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas sutarties sudarymo fakto neginčijo, po sutarties sudarymo, sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovas ilgą laiką tinkamai vykdė savo pareigą atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir pradelsė apmokėti tik paskutines kreditoriaus išrašytas sąskaitas. Apelianto teigimu, kadangi atsakovas po sąskaitų, kurios nebuvo apmokėtos ir pagal kurias ieškovas reiškia reikalavimą išrašymo į pradinį kreditorių dėl negautų sąskaitų prievolei tinkamai ir savalaikiai įvykdyti nesikreipė, apie tai kreditoriaus neinformavo, sąskaitų neginčijo, vienašališkai sutarties nenutraukė, mokėjimų neatliko, todėl teismo argumentai dėl to, jog byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, jog atsakovui buvo suteiktos paslaugos yra teisiškai nemotyvuoti, o minėtos aplinkybės visiškai įrodytos byloje pateiktais įrodymais. Teismo išvada, jog atsakovas su pradiniu kreditoriumi visiškai atsiskaitė laikytina teisiškai nepagrįsta. Tai, jog ilgą laiką atsakovas vykdė savo prievolę nesukuria sąlygų manyti, jog pagal byloje pateiktą reikalavimą, būtent už sąskaitose nurodytą laikotarpį, atsakovas yra atsiskaitęs, todėl teismas klaidingai ne pagal byloje pateiktą medžiagą sprendė, jog atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs ir prievolės neturi. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas savo motyvuose klaidingai pareigą atsiskaityti tapatina ne su išrašyta sąskaita, kaip šalys sulygo sutartyje, tačiau su srauto duomenų pateikimo faktu, kuris nėra ir niekada nebuvo faktiniu prievolės mokėti atsiradimo momentu. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas sutinkamai su civilinio proceso taisyklėmis, todėl teismo nurodytas formalus motyvas ieškinį atmesti, neįvykdžius LR CK 6.109 str. reikalavimo yra akivaizdžiai prieštaraujantis bylos aplinkybėms.
Atsiliepimas
A. R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, nurodė, kad atsakovas apie tariamai neapmokėtas UAB Omnitel sąskaitas sužinojo tik iš teismo procesinių dokumentų. Ieškovo teiginys apie UAB Omnitel atsakovui suteiktas paslaugas yra neįrodytas. Pažymėjo, jog sąskaita faktūra tėra tik ūkinės operacijos įforminimo dokumentas, nepagrindžiantis pačios ūkinės operacijos, jeigu tokia egzistavo. Šios bylos kontekse ūkinė operacija galėtų būti pagrįsta ieškovui pateikiant duomenis apie faktiškai atsakovui suteiktas paslaugas, tačiau tokių duomenų ieškovas nepateikė, todėl ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo dėl skolos už ryšio paslaugas priteisimo pagrįstumo. Taip pat pažymėjo, jog UAB „Omnitel“ atsakovui apie reikalavimo perleidimą nėra pranešusi, o prie ieškinio yra pateikti tik du reikalavimo perleidimo sutarties lapai, kurių negalima laikyti reikalavimo perleidimo sutartimi ir jos pateikimu. Kadangi ieškovas atsakovui reikalavimo sutarties nėra pateikęs, atsakovo pareiga mokėti naujajam kreditoriui nėra atsiradusi.
Motyvuojamoji dalis
IV AELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR IŠVADOS
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir ieškinį tenkinant (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir netinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimą civiliniame procese bei reikalavimų perleidimą todėl ne pagrįstai ieškinį atmetė.
Byloje nustatyta, kad atsakovo R. B., kaip abonemento pareiškimu (b.l.6), tarp jo ir UAB Omnitel, 1998 07 09 sudaryta skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. MB 057842 (b.l. 7), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas telefono numeris 8756536, telefono aparatas ERICSSON GA628 bei teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo naudotis šiomis paslaugomis ne mažiau vienerių metų nuo sutarties pasirašymo dienos ir apmokėti už jas pagal pateiktas sąskaitas, kas mėnesį, ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos, o laiku neapmokėjęs mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo visos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties p. 5.1; 5.3; 6.1; 6.3.). Sutarties 3.5 punktas numatė pirminio kreditoriaus (UAB Omnitel) teisę, apriboti ar nutraukti paslaugų teikimą, praleidus sutarties 6.1. punkte nurodytus apmokėjimo terminus ar esant įsiskolinimams. Taigi atmestini atsakovo teiginiai apie tai jog ieškovas išskyrus sąskaitas faktūras nėra pateikęs įrodymų apie suteiktas paslaugas, nes kliento atsiskaitymą kas mėnesį pagal sąskaitas – faktūras numatė šalių sudaryta sutartis, kuri taip pat numatė pradinio kreditoriaus teisę nutraukti paslaugų teikimą klientui laiku neatsiskaičius. Laikytina jog sutartis nutrūko, pradiniam kreditoriui nutraukus paslaugų teikimą atsakovui neapmokėjus paskutinių dviejų sąskaitų – faktūrų, atsakovas kitokios sutarties nutraukimo versijos nepateikė. Netgi darant prielaidą, jog atsakovas negavo ieškovo išrašytų sąskaitų –faktūrų, kasmėnesinis atsiskaitymas (už abonementinį mokestį) buvo numatytas sutartyje, o pradiniam, kreditoriui nutraukus ryšio paslaugų teikimą atsakovas kaip sąžininga sutarties šalis (CK 200 straipsnis) turėjo teisę ir pareigą domėtis, ryšio paslaugų nutraukimo priežastimis. Sutarties pagrindu UAB Omnitel 2001-12 16 išrašė atsakovui sąskaitą Nr. 5009462916 bendrai 418,12 Lt sumai, kuri susideda iš 29,66 Lt abonementinio mokesčio, nuolaidos nuo abonementinio mokesčio – 8,90 Lt, mokesčio už vietinio eterio laiką -333,58 Lt; taip pat sąskaitą Nr.5009859585 bendrai 302,34 Lt sumai (b.l.8,9), kuri susideda iš 29,66 Lt abonementinio mokesčio ir vietinio eterio laiko apmokėjimo 226,56Lt sumai (b.l.8,9), bet atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo. UAB Omnitel 2008-12-25 sutartimi perleido reikalavimo teisę ieškovui Lindorff Oy (b.l. 3-5). Atsakovas nepaneigė ieškovo pateiktų duomenų dėl suteiktų paslaugų apimties, neginčijo sutarties nutraukimo momento ir priežasties, nepateikė įrodymų, kad ginčijamas sąskaitas yra apmokėjęs, ar kad nutrūkus ryšiui reiškė pretenzijas pradiniam kreditoriui. Tokią atsakovo teisę numatė ir ginčo laikotarpiu galiojusio LR Vyriausybės 1991-12-19 nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos ryšių statuto 105 p. nuostata, numatanti 30 dienų pretenzijos pateikimo nuo sąskaitos pateikimo dienos terminą dėl nepatenkinamo tarptautinių ar tarpmiestinių telefono pokalbių suteikimo ir dėl jų apmokėjimo. Minėtas teisės aktas yra viešai paskelbtas ir visiems prieinamas, o teisės akto nežinojimas neatleidžia nuo tokio nežinojimo pasekmių taikymo. Elektroninių ryšių įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytas 6 mėnesių terminas saugoti visus abonento srauto duomenis ir pradinis kreditorius privalėjo juos sunaikinti, todėl nei pradinis kreditorius, nei ieškovas objektyviai negali pateikti atsakovui suteiktų paslaugų srautų išklotinės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje pateikta 1998 07 09 sutartis ir 2001-12-16 bei 2002 01 16 sąskaitos yra pakankami įrodymai atsakovo skolai pagrįsti ir įrodyti. Abejoti sąskaitų teisingumu nėra pagrindo, nes duomenų apie pradinio kreditoriaus ar ieškovo nesąžiningumą byloje nėra. Esant byloje susidariusiai situacijai, teismų praktikoje suformuota tikimybių pusiausvyros principo taisyklė leidžia daryti pagrįstą išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovo ginčijamos paslaugos jam buvo suteiktos sąskaitose nurodyta apimtimi ir laikotarpiu. Atsakovo didelis nerūpestingumas ar piktnaudžiavimas savo teise negali būti pagrindas paneigti suteiktų paslaugų ir jų apimties faktą ir atleisti atsakovą nuo skolos apmokėjimo.
Pirmosios instancijos teismo motyvai jog ieškovo ir pirminis kreditorius veikė neoperatyviai, nesąžiningai ilgą laiką nesikreipdami dėl skolos išieškojimo yra teisiškai nereikšmingi, nes ieškinio senaties terminai ieškovui kreipiantis į teismą nebuvo suėję.
Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai aiškino reikalavimo perleidimą reguliuojančias teisės normas. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininkui ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartyje civilinėje byloje UAB ,,Žaliasis tiltas“ v. Danske Bank A/S Lietuvos filialas, byla Nr. 3K-7-168/2010). Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 pasisakė, kad skolininkui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Tai skolininko teisių nevaržo labiau nei apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo. Reikalavimo perleidimo sutarties pateikimas skolininkui kartu su ieškiniu, reikalaujant patenkinti reikalavimą, neriboja skolininko teisių ir gynybos priemonių. Skolininkas nepraranda teisės reikšti atsikirtimų, kuriuos turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui, į naujojo kreditoriaus reikalavimus (LR CK 6.107 str. 1 d.). Kasacinis teismas pažymėjo, kad pranešus skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateikus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento.
Nepagrįsti atsakovo atsiliepimo teiginiai jog ieškovas nėra pateikęs tinkamų įrodymų apie reikalavimų perleidimą, nes jo nuomone iš pateikto perleidimo sutarties fragmento ir vienos kompiuterinio įrašo eilutės negalima nustatyti ar sutartis yra įsigaliojusi kadangi neaiškus dokumentas iš kurio toks įrašas padarytas. Tokie teiginiai atmestini. Minėti ieškovo pateiktas rašytinai įrodymai atitinka 198 straipsnio 2 dalies, bei 114 straipsnio reikalavimus.
Apeliacinį skundą patenkinus remiantis CPK 93 straipsniu, 96 straipsnio 2 dalį ieškovo naudai iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminis mokestis pirmojoje instancijoje už ieškinio pareiškimą 70 Lt bei apeliacinėje instancijose už apeliacinį skundą 50 Lt. Kadangi po 2011 10 01 CPK pataisų įsigaliojimo , žyminiam mokesčiu nuo 2012 01 20 buvo taikomas 100 proc. vartotojų kainų indeksas ieškovas už apeliacinį skundą turėjo mokėti 50 Lt, o yra sumokėjęs 70 Lt jam iš valstybės gražintina 20 Lt permokėto žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos pirmojoje instancijoje buvusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos 20,05Lt
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
NUSPRENDĖ:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus, Zarasų mieste atsakovo Lindorff Oy juridinio asmens kodas 0140351-4, Yliopistonkatu 30, Turku Suomija, veikiančio per Lindorff Oy filialą juridinio asmens kodas 111882842, Lvovo g.25, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriuje naudai 720,46 Lt (septynis šimtus dvidešimt litų 46 centus) įsiskolinimo už korinio ryšio paslaugas, 183,90 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus 90 centų) palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.
Gražinti atsakovui Lindorff Oy juridinio asmens kodas 0140351-4, Yliopistonkatu 30, Turku Suomija, veikiančio per Lindorff Oy filialą juridinio asmens kodas 111882842, Lvovo g.25, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriuje iš valstybės 20 Lt (dvidešimt litų) permokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus, Zarasų mieste valstybės naudai 22,05 Lt (dvidešimt du litus 5 centus).