Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorei Palmirai Pečiulienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. K., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neturintis teistumo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, o būtent:

G. K. 2017 m. birželio 24 d., apie 16.15 val., Kielių k., Širvintų sen., Širvintų r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims, neturintiems teisės vairuoti, vairavo automobilį FIAT PUNTO, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,63 promilės alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Liudytoja J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš pažįstamo E. R. yra pasiskolinusi automobilį FIAT PUNTO, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laikė prie savo namų, (duomenys neskelbtini), ir juo važinėjo į darbą, (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis G. K. neturi oficialaus darbo, vairuotojo pažymėjimo ir automobiliu nevažinėjo. 2017 m. birželio 24 d., po pietų, buvo darže ir nepastebėjo, kad sutuoktinis paėmė kieme stovėjusį automobilį ir juo išvažiavo. Rakteliai buvo palikti namuose. Po kiek laiko pastebėjusi, kad kieme nėra automobilio, pradėjo skambinti sutuoktiniui, bet jo telefonas buvo namuose. Sutuoktinis namo grįžo apie 21 val., neblaivus ir pranešė, kad jį sustabdė policijos pareigūnai, paėmė automobilį. Automobilis priklauso E. R., todėl prašo jį grąžinti savininkui (b. l. 29). Teismo posėdyje, kaip automobilio naudotoja, ji papildomai nurodė, kad sutuoktinis buvo blaivus, ji nemanė, kad jis gali paimti automobilį ir vairuoti jį neblaivus.

Liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. birželio 24 d., apie 15 val. atėjo į parduotuvę Kielių k., Širvintų r. Apsipirkęs ir išėjęs iš parduotuvės, kieme sutiko kaimyną G. K., atvažiavusį sutuoktinės automobiliu, kuris pasiūlė parvežti į namus. Sutiko ir atsisėdo į G. K. vairuojamą automobilį FIAT, užsirūkė cigaretes ir išvažiavo. Paklausė, ar G. K. išgėręs alkoholio, bet jis nurodė, kad alkoholį vartojo vakar. Nuvažiavus nuo Kielių parduotuvės apie 300 m, automobilį sustabdė policijos pareigūnai (b. l. 26-27).

Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 2017 m. birželio 24 d., 16.15 val. G. K. nustatytas 2,55 prom. girtumas (b. l. 5).

2017 m. birželio 24 d. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 24 pateikta išvada, kad G. K. yra neblaivus ir negali vairuoti (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. K. kraujyje nustatyta 2,63 prom. etilo alkoholio (b. l. 19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuota transporto priemonės apžiūra (b. l. 7-10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. nutarimu G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47).

BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio.

G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 prom. alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 41-42, 45) ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno Andriaus Aleksandravičiaus tarnybiniu pranešimu (b. l. 4, 5), liudytojų E. R., J. K., J. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 21-22, 29, 26-27), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 11), sprendimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 7-10), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 5), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b. l. 16), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. K. kraujyje nustatyta 2,63 prom. etilo alkoholio (b. l. 19).

Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam G. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę, t. y. tai, kad jis neturi teistumo (b. l. 30), administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2012 m., taip pat tai, kad jau 2 kartus buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį (b. l. 31), tačiau tinkamų išvadų nedaro. Kaltinamasis nedirba (b. l. 32) ir pajamų neturi, todėl, teismo vertinimu, jam nebūtų tikslinga skirti baudą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus arešto bausmę 45 paroms, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais. Bylos duomenimis, automobiliu, kurį vairavo G. K., priklausančiu E. R. (b. l. 12), apie pusę metų naudojosi jo sutuoktinė J. K.. Šią aplinkybę patvirtino kaltinamasis, automobilio savininkas, liudytojas E. R., automobilio naudotoja, liudytoja J. K.. Automobilio savininkas E. R. nurodė, kad leido naudotis J. K. automobiliu, nes manė, kad kai ji turės pinigų, automobilį iš jo nupirks, t.y. automobilį iš esmės perleido, laukdamas tik atlygio už jį ir nesiruošė jį grąžinti atgal. T.y. automobilį besąlygiškai valdė kaltinamojo sutuoktinė. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamasis jau buvo 2 kartus baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam. Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis nurodė, kad jau buvo konfiskuotas ir sutuoktinei priklausęs automobilis. T.y. kaltinamojo neigiamos savybės ir polinkiai buvo žinomi jo sutuoktiniai. Kaltinamojo sutuoktinė, nors ir nurodė, kad automobilį G. K. paėmė be jos žinios, tačiau, teismo vertinimu, žinodama sutuoktinio asmenybę, žinodama apie jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, visgi turėjo būti ypač atidi ir atsakinga ir nepalikti automobilio be priežiūros, domėtis jo buvimo vieta. Darytina išvada, kad kaltinamojo sutuoktinė, kuriai automobilis jo savininko buvo perduotas su sąlyga, kad ji automobilį ir išpirks, neužtikrino, kad sutuoktinis, kuris turėjo polinki vairuoti be teisės vairuoti ir vairuoti būnant neblaiviam, nepasinaudotų automobiliu. 2017-06-24 buvo išeiginė, šventinė diena, todėl kaltinamojo sutuoktinė ne tik turėjo, bet ir galėjo pamatyti, kad nėra automobilio, kad jis dingo, imtis priemonių užkirsti kelią pažeidimo darymui, nes žinojo, kad kaltinamasis bent jau neturi teisės vairuoti. Tačiau jokių panašių veiksmų kaltinamojo sutuoktinė neatliko, automobilio neieškojo, apie jo dingimą policijai nepranešė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, BK 72 straipsnio nuostatas, E. R. priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. K. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,63 prom. girtumo laipsnis; be to, asmuo jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, tačiau tinkamų išvadų nedaro. Taigi, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, nors jis šiuo metu šios teisės ir neturi, taip užtikrinant šios teisės neatsiradimą nurodytu laikotarpiu.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama G. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2017 m. birželio 26 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 46-47).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti areštą 45 paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę G. K. – areštą 30 parų, bausmę atliekant areštinėje.

G. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti E. R. priklausantį automobilį FIAT PUNTO, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.