Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto P. B. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas Agroserviso kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdytoju, būdamas darbdaviu, nelegaliai, be rašytinės darbo sutarties ir nepranešus prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios VSDFV Šilalės skyriui apie įdarbintą asmenį, 2015-03-13, 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-18 dienomis leidęs V. B. dirbti darbininku – krauti lenteles į paketus, krauti lentas ant konvejerio, adresu Šilalės r. Kvėdarnos sen. (duomenys neskelbtini) k., nuo 8 val. iki 17 val. bei sutarus mokėti LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau - DK) 93 str., 98 str. 1 d. 1 p., 98 str. 1 d. 2 p.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2015-06-26 priėmė nutarimą, kuriuo P. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur bauda.

Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad patikslintą rekomendaciją darbdavys darbo biržai išsiuntė nepraėjus nei savaitei laiko nuo duomenų apie V. B. įdarbinimą pateikimo VSDFV skyriui. Nesutinka su V. B. parodymais, kad laikotarpis nuo 2015-03-13 iki 2015-03-25 yra savaitė, t. y. 9 darbo ir 13 kalendorinių dienų, o tai neatitinka V. B. parodymams, kad jis dirbo savaitę laiko. V. B. savo parodymuose nurodo, kad jis dirbo 2015-03-13,16,17,18,19 dienomis t. y. tik 5 darbo dienos, o teisme nurodo, kad dirbo aštuonias dienas. Pasak apelianto, V. B. parodymuose yra daug netikslumų, o liudininkų V. B., A. B., B. A. parodymai negali būti pripažinti teisingais, nes nei vienas iš jų nebuvo įmonėje, nematė, kada V. B. pradėjo dirbti ir kada darbą baigė. Darbo pradžia ir pabaiga įmonėje yra užregistruota visuose šiuos faktus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruojančiuose dokumentuose. Akcentuoja, kad per 21 įmonei vadovavimo metus įmonėje nebuvo nustatytas nei vienas nelegalaus darbo atvejis. Sąžiningai darbo biržos deklaracijose žymėdavo, kad asmuo atsisakė siūlomo darbo (Nr. 32).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus (toliau - VDI) vedėjas A. F. su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. B. apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime nurodo, kad kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, o pažeidėjo apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai yra teorinio pobūdžio ir neturi jokios įtakos pažeidėjo padarytam administraciniam teisės pažeidimui paneigti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu P. B., kaip Agroserviso kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B., nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu nutarimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 str. 1 d. laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu: darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2, 3 d.). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Bylos duomenys patvirtina, kad P. B., būdamas Agroserviso kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, susitarė su V. B. dėl darbo, o šis, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, nuo 2015-03-13 iki 2015-03-18 nelegaliai dirbo Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“, t. y. atliko jam nurodytus darbus, t.y. krovė lenteles į paketus, krovė lentas ant konvejerio.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šias aplinkybes, rėmėsi V. B. teisme duotais paaiškinimais, taip pat liudytojų V. B., A. B., Laimos B. A., S. L. teismo posėdžio metu duotais parodymais, „Sodros“ duomenų bazės išrašais, iš kurių matyti, kad V. B. kaip Agroserviso kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nurodytas nuo 2015-03-19 iki 2015-03-31, tame tarpe nedraudiminis laikotarpis nuo 2015-03-23 iki 2015-03-31, privalomojo sveikatos patikrinimo medicinine pažyma ir kita byloje esančia rašytine medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo netikėti V. B. paaiškinimais apie tai, kad jis 2015-03-12 gavo siuntimą iš darbo biržos dėl įsidarbinimo Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“. Tą pačią dieną nuvyko pas P. B. dėl darbo, šis pasakė, kad reikia pasitikrinti sveikatą, pasakė kokius pristatyti dokumentus. Tą pačią dieną, t. y. 2015-03-12, pasitikrino sveikatą ir pateikė dokumentus darbdaviui. 2015-03-13 iš ryto atvyko į darbą ir pradėjo dirbti. P. B. jam sakė, kad priėmimo į darbą dokumentus sutvarkys vėliau. Pirmą dieną krovė lenteles į pakuotes 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-18, 2015-03-19 dienomis dirbo nuo 8 val. iki 17 val. ir krovė lentas ant konvejerio. Iš darbo priemonių pirmą dieną gavo tik darbo pirštines, tačiau pasirašyti už jas jam nedavė. Iš viso dirbo aštuonias dienas. Pirmadienį kovo 16 d. dirbo prie konvejerio. Pradėdamas dirbti jokių dokumentų darbovietėje nepasirašė. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus V. B. davė ir teikdamas prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai, kuriame nurodė, kad Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-03-13 iki 2015-03-24, kiekvieną darbo dieną nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Pagal Valstybinio socialinio draudimo laikotarpių suvestinę pamatė, kad kooperatyvas jį oficialiai įdarbino tik nuo 2015-03-19. Penkias dienas dirbo neoficialiai, nebuvo supažindintas su saugaus darbo taisyklėmis, nepasirašyta su juo darbo sutartis. Laikotarpiu nuo 2015-03-23 iki 2015-03-31 jam buvo žymėtos pravaikštos, nors 2015-03-23 ir 2015-03-24 dar dirbo pilną darbo dieną. Apie tai, kad nebedirbs darbdaviui pranešė 2015-03-25 (b. l. 5-6). 2015-04-16 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus inspektoriui duotame paaiškinime V. B. taip pat nurodė tas pačias aplinkybes, kad 2015-03-12 atvyko į Agroserviso kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“. Su vadovu P. B. aptarė darbo laiką, sutarė, kad dirbs nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Sutarė, kad pradės dirbti nuo 2015-03-13. P. B. nurodė, kad prieš pradedant dirbti reikia pasitikrinti sveikatą. 2015-03-12 sveikatą pasitikrino Kvėdarnos ambulatorijoje. 2015-03-13 atvyko į Agroserviso kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“ apie 8.00 val. ryto. Nuėjo pas buhalterę, kuri jo duomenis užsirašė ant balto popieriaus lapo. P. B. padavė baltas darbines pirštines ir nuvedė į cechą. P. B. paprašė darbuotojo parodyti kaip ir ką dirbti. 2015-03-13 dirbo iki 17.00 val. krovė lenteles. Kitomis dienomis dirbo nuo 8.00 val. ryto iki 17.00 val. Prisijungęs per internetinę bankininkystę į Sodros puslapį pamatė, kad yra neįdarbintas ir nuo 2015-03-13 iki 2015-03-18 dirbo nelegaliai (b. l. 8-10). Netikėti šiais liudytojo V. B. paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo, nes juos patvirtina kiti liudytojų V. B., A. B., B. A., S. L. paaiškinimai ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

V. B. apklausta liudytoja apylinkės teisme teismo posėdžio metu parodė, kad jos sūnus V. B. 2015-03-12 išvažiavo į darbo biržą, ten jam pasakė, kad siunčiamas į „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbinimui. Tą pačią dieną nuvyko į „(duomenys neskelbtini)“, pasitikrino sveikatą, grįžęs papasakojo, kad sutarė, kad dirbs nuo 2015-03-13 8.00 val. ryto, o kitą dieną išvyko į darbą. Sūnus kiekvieną darbo dieną namie papusryčiaudavo ir išvykdavo prieš 8.00 val. ryte ir grįždavo į namus pietauti. Po to grįždavo po darbo vakare po 17.00 val. Po kelių dienų sūnus V. B. pasižiūrėjo per banką į VSDFV ir pamatė, kad nėra priimtas. Taip pat sakė, kad jokių rašytinių sutarčių su darbdaviu nesudarė, jokių dokumentų nepasirašė. Sūnus dirbo iš viso 8 dienas. Tas pačias aplinkybes V. B. buvo nurodžiusi ir 2015-04-16 paaiškinime. Pažymėjo, kad sūnus pradėjo dirbti 2015-03-13. Apie tai žino todėl, kad ji davusi sūnui pinigų sveikatos patikrinimui. Sūnus sakė, kad niekur nereikia pasirašyti, todėl kilo įtarimas dėl įdarbinimo. Sodros duomenų bazėje nebuvo jokio įdarbinimo (b. l. 11).

A. B. liudytoju apklaustas apylinkės teisme posėdžio metu parodė, kad brolis V. B. lentpjūvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-03-13 iki 2015-03-25. Brolis kiekvieną dieną kartu keldavosi ir eidavo į darbą. Iš brolio žino, kad dėl to, jog P. B. apiformino tik dvi dienas, nemokėjo už darbą, todėl jis iš darbo išėjo. A. B. 2015-05-04 paaiškinime taip pat nurodė, kad su broliu V. B. apie 7.00 val. ryto kartu pusryčiaudavo. Brolis su šeimos mašina važiuodavo į darbą kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena brolis dirbo nuo 2015-03-13 iki 2015-03-23. Jis vykdavo į mokslus, o kai grįždavo apie 18.00 val. brolis jau būdavo namie (b. l. 12).

B. A. apklausta liudytoja apylinkės teisme parodė, kad 2015-03-15 buvo pakartotiniai rinkimai. 2015-03-16 užėjo pas B. paprašyti, kad V. nuvežtų į Šilalę, bet V. B. pasakė, kad V. jau dirba pas P. B. ir negalės nuvežti. Po to buvo užėjusi 2015-03- 25 ir tą dieną jis nebedirbo, todėl ją nuvežė į Šilalę. 2015-05-04 paaiškinime B. A. taip pat buvo nurodžiusi, kad 2015-03-16 buvo užėjusi pas B. su tikslu, kad ją nuvežtų į Šilalę, tačiau V. B. pasakė, kad V. B. pradėjo dirbti B. lentpjūvėje (b. l. 13).

S. L. apklausta liudytoja apylinkės teisme posėdžio metu parodė, kad ji kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ dirba staklininke, su V. B. dirbo kažkiek, bet kiek su juo dirbo neatsimena. Vieną dieną kartu dirbo, kai V. B. nešiojo lentas, o ji dėjo jas į paketus. 2015-05-06 paaiškinime S. L. nurodė, kad dėl V. B. darbo „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-13, 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-18 pasakyti nieko negali, nes dienų neskaičiavo. Žino, kad V. B. dirbo, bet kokios tai buvo dienos nežino. Kad dirbo matė nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Kiek dienų dirbo nežino (b. l. 16).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. B. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal ATPK 41³ str. 1 d. vadovavosi vien V. B. ir jo artimųjų, t. y. mamos, brolio, močiutės duotais parodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas P. B. kaltę grindė ne tik šių liudytojų paaiškinimais, kurie neabejotinai patvirtina faktą, kad V. B. dirbo Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo įdarbintas. Nesiremti šiais liudytojų parodymais apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, nes jie nuo pat tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, tarpusavyje sutapo ir vieni kitus papildė. Byloje taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų priešiškai nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar prieš įmonę, kuriai jis vadovavo, ir dėl to būtų suinteresuoti nepalankia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui bylos baigtimi. Nors pažeidėjas P. B. teigia, kad teismas nevertino jo, kaip darbdavio, buhalterės, įmonėje dirbančiųjų S. L. ir A. Š. parodymų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmos instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų parodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad apylinkės teisme liudytojais apklausti įmonėje dirbantys S. L. ir A. Š. nenurodė ir nepatvirtino P. B. ir L. B. duotų paaiškinimų. A. Š. parodė, kad V. B. nepažįsta ir jo nematė. S. L. parodė, kad V. B. pažįsta iš matymo, jis dirbo tokį patį darbą kaip ji. Datų nepamena, kiek jis dirbo nežino. Kartu su V. B. nešiojo lentas, tvarkė brokus. B. nešė lentas ant stalo, o ji dėjo į pakius (b. l. 54). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad V. B. nenorėjo dirbti paneigta bylos medžiaga. Akivaizdu, jog V. B. dirbo Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko jam pavestus darbus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad P. B. kaip valdytojas ir jo atstovė buhalterė L. B. delsė įforminti V. B., nesudarė su juo rašytinės darbo sutarties, nedavė pasirašyti dėl duotų darbo priemonių (pirštinių), neinstruktavo prieš pradedant dirbti, todėl V. B. Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-13, 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-18 dienomis dirbo nelegaliai. Pažymėtina, kad tarp V. B. ir P. B. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Byloje nustatyta, kad V. B. dirbo konkretų darbą, t. y. krovė lenteles į pakuotes, krovė lentas ant konvejerio. Kaip parodė liudytoja apklausta S. L. „B. dirbo tokį patį darbą kaip ji“. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų faktą, jog V. B. „(duomenys neskelbtini)“ nurodytomis datomis, t. y. 2015-03-13, 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-18, buvo įdarbintas teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi apie V. B. įdarbinimą nebuvo pranešta teritoriniam VSDFV skyriui. Tauragės teritorinės darbo biržos Šilalės skyriaus 2015-06-12 Nr. SDS-186 pažymoje nurodyta, kad vadovaujantis Sodros duomenimis V. B. AK „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 2015-03-19, tačiau AK „(duomenys neskelbtini)“ sprendimas dėl įdarbinimo buvo gautas tik 2015-03-25 (b. l. 62). Darbo sutartis 2015-03-09 Nr. 332 pasirašyta tik P. B. (b. l. 24-26). Darbo sutartis V. B. pasirašytinai neįteikta. Kai tuo tarpu tokią pareigą darbdaviui numato įstatymas. Jei darbo sutartis nepasirašyta yra konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai, kiekvieno jų patikimumą kitų įrodymų viseto kontekste, jų pagrįstumą, darytina išvada, kad byloje nustatyta nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, todėl P. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. Tai, kad per 21 P. B. įmonei vadovavimo metus įmonėje nebuvo nustatytas nei vienas nelegalaus darbo atvejis ir jis sąžiningai darbo biržos deklaracijose žymėdavo, kad asmuo atsisakė siūlomo darbo, nepašalina jo atsakomybės už tai, kad V. B. Agroserviso kooperatyve „(duomenys neskelbtini)“ 2015-03-13, 2015-03-16, 2015-03-17, 2015-03-18 dienomis dirbo nelegaliai.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes. Taigi panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

P. B. apeliacinį skundą atmesti ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.