- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-475-855/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02749-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- A. P., R. P.
- Ieškovas
- V. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. (A. P.) ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu už akių tenkino ieškovo V. K. ieškinį, nutarė iškeldinti atsakovus A. P. ir R. P. iš ieškovui V. K. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su visais atsakovams priklausančiais asmeniniais daiktais.
2. Taip pat teismas 2023 m. lapkričio 23 d. papildomu sprendimu tenkino ieškovo prašymą, priteisė ieškovui V. K. iš atsakovų A. P. ir R. P. po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovai 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą už akių kartu su 2023 m. lapkričio 23 d. papildomu sprendimu ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovai A. P. ir R. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). esančiame gyvenamajame name. Šioje gyvenamojoje valdoje atsakovas A. P. naudojasi keturiais ūkiniais pastatais ir garažu, kuriuos valdo ir naudojasi teisėtai nuo 1996 m. Nuo to laiko šis faktas gerai žinomas ir ieškovui V. K.. Minėti statiniai naudojami ūkinėms reikmėms: laikomi asmeniniai daiktai, atsakovas atlieka smukaus buitinio pobūdžio darbus. Šį ir kitus ūkinius pastatus kaip teisėtas valdytojas A. P. nuolat prižiūri ir daro einamuosius remonto darbus. Prieš vienerius metus ieškovas V. K. savavališkai įrengė spyną ant vieno iš A. P. valdomų ūkio pastatų - ūkinio sandėlio (toliau ir – Ginčo objektas), tokiu būdu jam apribojo galimybę patekti į jo valdomas patalpas. Ieškovas atliko piktybiškus veiksmus, todėl jo atžvilgiu yra iškelta administracinio nusižengimo byla Nr. 11-435-119/2023, nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.
Atsiliepimas
3.2. Atsakovai laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nes dėl tebevykstančios administracinės teisenos ieškovo V. K. atžvilgiu, gavus civilinę bylą nagrinėjančio teismo pranešimą su įpareigojimu pateikti atsiliepimą į ieškinį, įvyko didelis suklydimas - buvo manyta, kad gauti dokumentai yra susiję su administracinio nusižengimo byla ir gautus dokumentus jie palaikė administracinės bylos sudedamąja dalimi. Dėl to buvo praleistas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, o apie pačią civilinę bylą atsakovai sužinojo tik 2023 m. lapkričio 21 d. gavus priimtą sprendimą už akių. Taip pat atsakovai nesupranta lietuvių kalba parašytų tekstų, juolab teisine kalba procesinių dokumentų, o žodžiu lietuviškai nekalba - supratimas labai minimalus.
3.3. Labai tikėtina, kad ieškovas klaidina teismą dėl ginčo objekto dislokacijos, todėl kyla klausimas, ar ieškinio dalykas ir priimtas sprendimas už akių su reikalavimu atsakovams atlaisvinti ūkinį pastatą yra nukreiptas būtent į tą, dėl kuriuo ir yra kilęs ginčas. Iš turimų procesinių dokumentų ir galutinio sprendimo už akių nėra aišku, kuris statinys yra Ginčo objektas, t. y. ar teismo nurodomas atlaisvinti objektas yra būtent tas, kuris priklauso ieškovui ir ant kurio yra ieškovo iniciatyva įrengta spyna.
2. Ieškovas V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė atsakovų pareiškimo netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo tinkamai įteikti atsakovams. Atsakovai šią aplinkybę taip pat patvirtina. Atsakovams yra puikiai suprantami dokumentai lietuvių kalba ir ši aplinkybė yra tik bandymas pateisinti sąmoningą neveikimą procese. Teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. lapkričio 7 d. ir išsiųstas atsakovams 2023 m. lapkričio 13 d.; 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovams taip pat buvo išsiųstas pranešimas, kad teisme gautas ieškovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo ir atsakovai turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą iki 2023 m. lapkričio 21 d. Atsakovai patvirtina, kad šį pranešimą gavo ir suprato, tačiau atsakovai ir toliau nereagavo į iš teismo gaunamus pranešimus iki gavo papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, po kuriuo suskubo ginti savo neva pažeistas teises.
4.2. Teismo sprendime yra labai aiškiai identifikuota, kuris statinys yra ginčo objektas. Nors atsakovai teigia, kad jie valdo Ūkio pastatą teisėtai, tačiau nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju Ūkio pastato savininkas yra ieškovas. Byloje nėra duomenų ir atsakovai jų nepateikia, kad Ūkio pastatas buvo perduotas naudotis atsakovams nuomos, panaudos ar kitos sutarties pagrindu. Atsakovai neturi jokių teisių į Ūkio pastatą, tačiau savavališkai yra jį užėmę ir nereaguoja į ilgamečius ieškovo raginimus atlaisvinti Ūkio pastatą nuo atsakovų daiktų. Atsakovai pateikia nuotraukas su ieškovo uždėta spyna ant Ūkio pastato, kurios kaip tik patvirtina, kad ginčas vyksta dėl Ūkio pastato, esančio adresu – (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4.3. Ieškovas su ieškiniu pateikė du atskirus dokumentus, t. y. 2015 m. vasario 8 d. pretenziją ir 2022 m. liepos 20 d. pretenziją. 2015 m. vasario 8 d. pretenzija kartu su Nekilnojamojo turo registro išrašu, patvirtinančiu ieškovo nuosavybės teises, buvo ieškovo įmesta į atsakovų pašto dėžutę tiesiogiai. Tuo tarpui 2022 m. liepos 20 d. pretenzija buvo išsiųsta registruotu paštu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi netenkino atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių ir papildomo sprendimo peržiūrėjimo šiais motyvais:
5.1. Byloje nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) atsakovams buvo įteikti tinkamai (šito neneigia ir atsakovai), tuo tarpu atsakovų nurodytos aplinkybės (atsakovai manė, kad gauti procesiniai dokumentai yra administracinės bylos dokumentai; atsakovai nesupranta lietuvių kalba surašytų tekstų; yra neišsilavinę, neraštingi, gyvena sudėtingomis sąlygomis ir pan.) nesudaro pagrindo pripažinti atsiliepimo nepateikimo priežastis svarbiomis. Todėl atsakovams nepateikus per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas konstatavo, kad buvo visos įstatyme numatytos prielaidos sprendimui už akių priimti.
5.2. Teismas nurodė, kad vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika šiuo aspektu, atsakovui, siekiančiam teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, ypač tais atvejais, kai nustatoma, jog jis negali pateisinti savo procesinio pasyvumo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti teismo panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovai kartu su pareiškimu nepateikė su bylos dalyku susijusių aplinkybių, galinčių turėti įtakos 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių ir 2023 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui, ar įrodymų, patvirtinančių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių arba abejoti minėtų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumu.
5.3. Teismas nurodė, jog kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Todėl įvertinęs aplinkybes, kad pateikdamas ieškinį ieškovas, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovų jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau turėtų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių dokumentų (dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų) su ieškiniu nepateikė; kad šiuo atveju byla užbaigta teismui rašytinio proceso tvarka priėmus sprendimą už akių, o apie posėdį šalys iš anksto neinformuojamos; kad išlaidos už ieškovui suteiktas teisines paslaugas (ieškinio parengimą) apmokėtos taip pat jau po ieškinio teismui pateikimo dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.), sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė 2023 m. lapkričio 23 d. papildomą sprendimą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantai (atsakovai) A. P. ir R. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. priimta nutartimi, prašo nutartį panaikinti, o klausimą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių bei 2023 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad atsakovai nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių ir 2023 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Atsakovai nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes bei nurodė, kokie yra pirminiai įrodymai. Pareiškimo surašymui atsakovai turėjo per mažai laiko, todėl neturėjo galimybės pateikti visų reikiamų įrodymų.
6.2. Teikdami paaiškinimą, dėl ko nebuvo laiku pateiktas atsiliepimas į ieškinį, atsakovai pažymėjo keletą aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė: (i) dėl tebevykstančios administracinės teisenos ieškovo V. K. atžvilgiu, gavus teismo pranešimą šioje civilinėje byloje, įvyko didelis suklydimas – atsakovai šiuos dokumentus laikė administracinės bylos sudedamąja dalimi. Dėl to buvo praleistas terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, o apie pačią civilinę bylą atsakovai sužinojo tik 2023 m. lapkričio 21 d., gavus priimtą sprendimą už akių ir nedelsiant ėmėsi maksimalių pastangų kreiptis į teismą; (ii) atsakovai nesupranta lietuvių kalba parašytų tekstų, juolab teisine kalba procesinių dokumentų, žodžiu nekalba lietuviškai, minimaliai supranta, abu neišsilavinę ir neraštingi, juolab visiškai nesuprantantys teisminių procedūrų. Todėl situacijos dėl atsiliepimo nepateikimo vertinti kaip piktnaudžiavimą kategoriškai negalima.
6.3. Iš turimų procesinių dokumentų ir galutinio sprendimo už akių nėra aišku, kuris statinys yra ginčo objektas, t. y. ar teismo nurodomas atlaisvinti objektas yra būtent tas, kuris priklauso ieškovui. Be kita ko, ūkiniai statiniai, esantys gyvenamojoje valdoje, buvo Nemenčinės miškų urėdijos žinioje, dėl ko buvo perleisti gyvenamojoje valdoje esančių asmenų žiniai. Šiuo atveju ginčo objektas atiteko A. P. valdyti; toks jo valdymas eilę metų buvo nepertraukiamas, o ieškovas ne karto nebuvo pareiškęs pretenzijų į jį. Šiuo atveju ieškovas absoliučiai nepaneigia A. P. teisėto valdymo fakto. Ir nors atsakovai nėra įregistravę valdymo fakto, tačiau tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Atsakovams turėjo būti duota galimybė pilnavertiškai apsiginti teisme, o ne formaliai apriboti jų konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
Šalies argumentai
6.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje ieškovas, kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių jo reikalavimą, nurodo, kad į atsakovus dėl ginčo objekto atsilaisvinimo kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu. Tačiau nei vienas iš atsakovų nėra gavęs iš ieškovo nei vienos pretenzijos. Todėl ieškovo į bylą teikiama 2015 m. vasario 8 d. pretenzija turi būti vertinama, kaip apgaulė įrodinėjant ieškinį. Be to, tą rodo ir pačios pretenzijos turinys – pretenzija pirmame puslapyje datuojama 2022 m. liepos 22 d., tačiau jau kitame puslapyje nurodoma data – 2015 m. vasario 8 d., nors šis dokumentas vientisas. Manytina, kad ieškovas, siekdamas sustiprinti savo poziciją, galimai padirbo šį dokumentą ir jį teismui pristatė kaip atsakovams faktiškai įteiktą. Be kita ko, su ieškiniu pateiktos 2015 ir 2022 metų pretenzijos siuntos numerio neįmanoma nustatyti (siuntos numeris neegzistuoja); kvite nurodomas adresas – (duomenys neskelbtini), nors atsakovų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o pats ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Susidaro įspūdis, kad ieškovas kvitą yra suklastojęs. Realybės neatitinkančių dokumentų pateikimas turėtų būti prilyginamas nusikaltimui.
Atsiliepimas
5. Ieškovas V. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti atsakovų atskirojo skundo, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovui nuosavybės teise priklausantį Ūkio pastatą yra užėmę ir juo naudojasi atsakovai. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovus žodžiu, prašydamas atlaisvinti Ūkio pastatą, taip pat pateikė pretenzijas raštu 2015 m. vasario 8 d. ir 2022 m. liepos 20 d. Ieškovas šiems faktams pagrįsti į bylą pateikė rašytinius įrodymus, tuo tarpu atsakovai nepateikė visiškai jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginius apie neva teisėtai valdomus pastatus arba kurie paneigtų sprendime už akių/skundžiamoje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes. Atsakovai tik deklaratyviai nurodo savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu už akių. Tačiau vien deklaratyvūs atsakovų teiginiai, kad jie neva teisėtai valdo ginčo Ūkio pastatą, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
7.2. Atsakovai patys nurodo, jog ginčas dėl Ūkio pastato valdymo tęsiasi jau kurį laiką. Vadinasi atsakovai turėjo galimybes surinkti jų neva teisėtą valdymą pagrindžiančius įrodymus dar net neprasidėjus šiai civilinei bylai. Tačiau iki šios dienos nei vienoje tarp šalių nagrinėjamoje byloje tokie įrodymai nėra pateikti. Tokie įrodymai nepateikti, nes jų objektyviai nėra, o ne todėl, kad atsakovai neva nespėjo jų surinkti.
7.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo tinkamai įteikti atsakovams. Atsakovai šią aplinkybę taip pat patvirtina. Taigi procesiniai dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai, teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį byloje ir apginti savo neva pažeistas teises atsakovams buvo suteikta pilna apimtimi. Neteikti atsiliepimo į ieškinį byloje buvo atsakovų procesinis pasirinkimas, kuris sukelia atitinkamas pasekmes.
7.4. Nesutiktina su atsakovų teiginiais, kad būtent ieškovas turi paneigti atsakovų teisėto valdymo faktą. Nagrinėjamu atveju yra savininko (ieškovo) reikalavimas pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus, nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, ne ieškovas turi paneigti atsakovų neva teisėtą valdymą, o atsakovai turi įrodyti, jog pastatą valdo teisėtai. Atsakovai teigia, kad jie valdo Ūkio pastatą teisėtai, tačiau nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju Ūkio pastato savininkas yra ieškovas. Byloje nėra duomenų ir atsakovai jų nepateikia, kad Ūkio pastatas buvo perduotas naudotis atsakovams nuomos, panaudos ar kitos sutarties pagrindu. Atsakovai neturi jokių teisių į Ūkio pastatą, tačiau savavališkai yra jį užėmę ir nereaguoja į ilgamečius ieškovo raginimus atlaisvinti Ūkio pastatą nuo atsakovų daiktų.
7.5. Teismas klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo sprendė rašytinio proceso tvarka, ieškovas nebuvo informuotas apie posėdį, nebuvo skirtas bylos nagrinėjimas, o tik rašytinio proceso tvarka priimtas sprendimas už akių dėl atsakovų iškeldinimo. Teismų praktikoje pripažintina, kad kai rašytinis bylos procesas buvo baigtas priimant sprendimą už akių, t. y. bylos šalims neturint realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės net ir nevyko, ieškovas turi pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po sprendimo už akių priėmimo. Taigi, teismas visiškai pagrįstai priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau - CPK, 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovų pareiškimas dėl 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo už akių ir 2023 m. lapkričio 23 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
9. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime sprendimo už akių dėl peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti; teismas turi teisę atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti anksčiau ir dėl kurių vėlesnio pateikimo bus vilkinamas bylos nagrinėjimas (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
10. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
11. Nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15085-892/2023, kuriuo konstatavo, kad atsakovai per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir ieškinį patenkino visa apimtimi. Išnagrinėjęs atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas sprendė, kad atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė be svarbių ir pateisinamų priežasčių bei nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovai be svarbių ir pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
13. Visų pirma, byloje nėra ginčo (tą patvirtina ir patys atsakovai), kad ieškinys kartu su kitais procesiniais dokumentais, tame tarpe ir teismo pranešimu dėl atsiliepimo per nustatytą terminą pateikimo, atsakovams buvo tinkamai įteikti, jų realiai gauti. Tuo tarpu argumentus, kad gautus procesinius dokumentus nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovai, kurie nesupranta lietuvių kalbos, taip pat nesupranta teisminių procedūrų bei kitų tiek pačiame pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, laikė administracinės bylos sudedamąja dalimi, apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, laiko nepagrįstais ir nepakankamais pripažinti svarbiomis. Teismo vertinimu, tokie atsakovų teiginiai nėra logiški ir iš esmės prieštaraujantys vieni kitiems – viena vertus atsakovai nurodo, jog administracinėje byloje ilgą laiką prašė iš policijos administracinio nusižengimo medžiagos, taip pat, kad administracinio nusižengimo byloje aktyviai dalyvavo procese, kita vertus, nėra aišku, kodėl gavę procesinius dokumentus iš teismo, atsakovai nesidomėjo jų turiniu ir nesiėmė jokių veiksmų išsiaiškinti ir juos išsianalizuoti. Be to, pažymėtina, jog kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos Nr. II-29-1199/2024, kuria remiasi atsakovai, A. P. joje buvo atstovaujamas advokato padėjėjo, todėl vėlgi neaišku, kodėl dėl procesinių dokumentų turinio nebuvo kreiptasi į atsakovą (administracinio nusižengimo byloje – pareiškėją) atstovaujantį teisinį išsilavinimą turintį asmenį – atstovą. Šiuo atveju atsakovė argumentas dėl lietuvių kalbos nežinojimo negali būti laikomas svariu, kadangi valstybinės kalbos nežinojimas neatleidžia asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, nuo atsakomybės, nuo pareigos žinoti ir laikytis teisės aktų. Kiti atsakovo argumentai dėl jo išsilavinimo, finansinės padėties ir kt., nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės sprendžiamam klausimui.
14. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks atsakovų elgesys, kuomet yra gauti procesiniai dokumentai iš teismo (net ir tuo atveju, jei būtų gauti ir iš policijos), nesuprantant dokumentų turinio ir nesiėmus jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti dokumentų esmės, laikytinas pasyviu, neatidžiu ir neatsakingu, protingo asmens standartą neatitinkančiu atsakovų elgesiu, kurio neigiamas pasekmes asmuo turi prisiimti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad buvo visos įstatyme numatytos prielaidos sprendimui už akių priimti, o atsiliepimas į ieškinį nepateiktas išskirtinai dėl pačių atsakovų neveikimo.
15. Bet kuriuo atveju, svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-1075/2021, 33 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 40 punktas).
16. Taigi, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta galimybė, panaikinus sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jei teismui nėra pateikiami jokie įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl net ir nustačius, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį (nepateikė atsiliepimo ar parengiamojo procesinio dokumento) dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku informuoti teismo, priimtas sprendimas už akių negali būti naikinamas vien dėl šios priežasties, nesant jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti šio sprendimo pagrįstumu. Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, jog iš esmės teisingai išspręstos bylos proceso atnaujinimas dėl formalių priežasčių neatitiktų civilinio proceso ekonomiškumo principo reikalavimų, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tikslo.
17. Nors atsakovai savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog atsakovas teisėtai valdo ginčo Pastatą jau daugelį metų, nepaisant to, kad viešajame registre valdymo faktas nėra užregistruotas, o ieškovas šiuo atveju nepaneigia tokio atsakovo teisėto valdymo fakto, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovas, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-348/2020). Byloje nustatyta, kad kartu su ieškiniu ieškovas pateikė VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą, kuris patvirtina, jog ginčo ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui V. K.. Tuo tarpu atsakovai, teigdami, jog jie valdo Ūkio pastatą teisėtai, nepateikė teismui jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų; byloje nėra duomenų, kad Ūkio pastatas būtų perduotas naudotis atsakovams nuomos, panaudos, kito sandorio ar kitu teisėtu pagrindu. Dėl to egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas spręsti, kad atsakovų naudojimasis ginčo Ūkio pastatų, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovui, ir nevykdant ieškovo, kaip turto savininko, turinčio teisę savo nuožiūra disponuoti savo turtu, reikalavimo šį Ūkinį pastatą atlaisvinti, pažeidžiamos ieškovo teises.
18. Atsakovų argumentai, kad jie iš ieškovo nėra gavę jokių pretenzijų (prašymų) dėl Ūkio pastato atlaisvinimo laikytini nepagrįstais. Kaip matyti, į bylą kartu su ieškiniu pateikta ieškovo 2022 m. liepos 20 d. atsakovams siųsta pretenzija dėl Ūkio pastato atlaisvinimo per du mėnesius; minėta, pretenzija buvo siųsta atsakovams registruota pašto siunta, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, vien iš teismui pateiktų procesinių dokumentų ir jų turinio, taip pat iš keliamų administracinio nusižengimo bylų galima spręsti apie šalių konfliktiškus santykius ir daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovai vienokiu ar kitokiu būdu buvo informuoti apie ieškovo reikalavimą atlaisvinti ginčo ūkinį pastatą, kuris nuosavybės teise priklauso būtent ieškovui, nepaisant to, kad šiuo pastatu eilę metų naudojosi atsakovai.
19. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovų nurodyti argumentai neturi reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad yra CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sąlygos panaikinti teismo sprendimą už akių (o tuo pačiu ir jo neatsiliejama dalimi esančio papildomo sprendimo) ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
20. Kiti atskirojo skundo (bei atsiliepimo į jį) argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
21. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais skundžiamą nutartį naikinti ar keisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai.
23. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jos yra atlyginamos vadovaujantis CPK 98 straipsniu. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovo patirtų išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą dydį, todėl iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama 800 Eur (t. y. iš kiekvieno po 400 Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų ieškovo naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Apeliantų (atsakovų) A. P. (A. P.) ir R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. P. (A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.