Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Vokietijoje, 2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi E. G., nuteistam Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalies, 189 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir palikta paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Iš 2025 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta. Nuotraukoje Nr. 6-9 užfiksuotos išlaužtos durys (1 t., b. l. 42-55).

Iš alkotesterio kvitų (alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2216116) matyti, kad tikrinimo metu 2025 m. gegužės 25 d. 23.36 val. nukentėjusiajai nustatytas – 1,72 promilių neblaivumas, o 2025 m. gegužės 25 d. 23 val. kaltinamajam nustatytas – 2,33 promilių neblaivumas. Alkotesteris patikrinimo metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (1 t., b. l. 56-57, 98-99).

I. K. 2025 m. gegužės 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrint nukentėjusiosios veidą dešinėje pusėje ties akimi matomas patinimas ir poodinė kraujosruva. Ant dešinės rankos ties raumeniu matyti poodinės kraujosruvos. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai. Nuotraukose Nr. 1, 2 užfiksuoti ant veido esantys sužalojimai. Nuotraukoje Nr. 3 užfiksuota mėlynė ant nukentėjusiosios dešinės rankos (1 t., b. l. 71-77).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 27 d. specialisto išvada Nr. G 1824/2025(01) konstatuota, kad I. K. padaryti sužalojimai:

- poodinės kraujosruvos: pakaušio kairėje pusėje, dešinės akies vokuose, pereinanti į skruostą ir smilkinį, pasmakrės dešinėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, krūtinės ląstos kairėje pusėje, nugaros kairėje pusėje, rankose, kojose, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės girnelės projekcijoje, galvos plaukų išrovimas. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), esant tiriamajai bet kokioje padėtyje, ne mažiau kaip 12 trauminių poveikių, iš kurių penki būdingi smūgių sudavimui (du – į veidą ir du į krūtinės kairę pusę, bei vienas – į kairę šlaunį), pakaušyje esanti kraujosruva galėjo būti padaryta tiek po smūgių sudavimo, tiek tiriamajai užsigavus grumtynių metu, odos nubrozdinimai krūtinėje galėjo būti padaryti kito asmens nagų laisvaisiais paviršiais). Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kitam asmeniui sudavus smūgius, tiek grumtynių metu tiriamajai ginantis nuo smūgių, tiek kitam asmeniui sugriebus. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis bei tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis ir laiku (2025 m. gegužės 25 d.). Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

- poodinė kraujosruvos: kakle, rankose ir kojose. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (kurių identifikuoti negalima), esant tiriamajai bet kokioje padėtyje, ne mažiau kaip 20 trauminių poveikių, iš kurių trys veide – būdingi sužalojimams, padaromiems kitam asmeniui smaugiant tiriamąją, kiti sužalojimai padaryti sugriebus užpuolikui plaštakomis už tiriamosios rankų ir kojų. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis, kelių parų laikotarpyje iki užduotyje nurodyto įvykio. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina E. G. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu su savo sugyventine, smurtavo prieš ją, dėl ko nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

E. G. pripažino, kad, būnant neblaiviam, kilo konfliktas su I. K., kurio metu griebė jai už plaukų, už rankų, spyrė į kairę šlaunį. Tačiau kaltinamasis neigė nukentėjusiajai sudavęs ranka į dešinės pusės veido sritį, paaiškino, kad nuo stalo kažką paėmė ir metė, pataikydamas į nukentėjusiąją, tai darė iš atstumo, nebuvo prieita ir smogta. Iš esmės tokias aplinkybes parodė ir teisme apklausta nukentėjusioji. Pastaroji paaiškino, kad į veidą jai buvo suduota ne ranka. Bandė filmuoti jų pyktį, kaltinamasis pagriebė telefoną, nuėjo iki sofos, po to atsisukęs jį metė ir pataikė į veido sritį. Policijos pareigūnų kūno kamera fiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusioji nurodė, kad vyras jai ne trenkė, o kažką metė į veidą. Kad kaltinamasis metė nežinomą kietą daiktą I. K. į galvą (dešinės pusės akies sritį) užfiksuota ir 2025 m. gegužės 26 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto aplinkoje atvejo. Nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad ir pati nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, atvykusiems pareigūnams buvo nurodžiusi, kad neatsimena, ar jai sudavė, tačiau taip pat teigė ir kad buvo pataikyta į veidą su mestu daiktu, ikiteisminio tyrimo metu apklausta jau teigė, kad buvo suduotas smūgis, kas rodo pastarosios paaiškinimų nenuoseklumą. Vis dėlto, I. K. teisme paaiškino, kad į apklausą jau kitą dieną ji vyko po bemiegės nakties, visiškai neišsiblaiviusi. Teisme tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis nuosekliai aiškino, kad smūgis ranka į veidą nebuvo suduotas, buvo mestas daiktas, pataikęs nukentėjusiajai į veidą. Nors atlikus objektų tyrimą konstatuota, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai, tarp kurių ir esantys veide, būdingi smūgių sudavimui, vis tik pažymėtina, kad specialisto išvada yra vertinama tiek atskirai, tiek ir kitų surinktų įrodymų visumoje. Šiuo gi atveju, kaip minėta, nukentėjusioji jau į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, kad į veidą buvo mestas nežinomas daiktas. Ir nors įvykio metu nebuvo blaivi, kas galėjo įtakoti nevisiškai nuoseklų aplinkybių perteikimą, vis tik teisme šias aplinkybes moteris patvirtino, paaiškinusi ir priežastis, dėl kurių apklausta pas ikiteisminio tyrimo tyrėją buvo nurodžiusi kitokias sužalojimo aplinkybes. E. G. teisme taip pat tvirtai teigė smūgio į veidą nesudavęs, metė kažkokį daiktą, kuris pataikė nukentėjusiajai į veidą.

Atsižvelgiant į teisme ištirtų įrodymų visumą, nepasitvirtino kaltinimo aplinkybė, kad I. K. buvo suduota dešine ranka į jos dešinės pusės veido sritį. Kaltinimas atitinkamai patikslintinas, kad E. G. metė nežinomą daiktą I. K. į galvą, pataikydamas į dešinės pusės veido sritį. Toks kaltinimo patikslinimas veikos kvalifikacijai įtakos neturi, kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Taigi, teismas laiko įrodyta, kad E. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai sutrikdė jai sveikatą, o būtent: jis 2025 m. gegužės 25 d. apie 21.54 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,33 promilių girtumas, žodinio konflikto metu, tyčia savo sugyventinei I. K. sugriebė už abiejų rankų riešų, po ko sugriebė jai už plaukų, tęsdamas nusikalstamą veiką tyčia dešine koja spyrė jai į kairiąją šlaunį, po ko metė nežinomą daiktą I. K. į galvą, pataikydamas į dešinės veido pusę, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai I. K. poodines kraujosruvas pakaušio kairėje pusėje, dešinės akies vokuose, pereinant į skruostą ir smilkinį, pasmakrės dešinėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje ir kairėje pusėse, nugaros kairėje pusėje, rankose, kojose, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairės girnelės projekcijoje, galvos plaukų išrovimą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis tiek įvykio, tiek šiuo metu yra sugyventiniai, kartu gyvena. Esant pirmiau aptartoms nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad kaltinamasis E. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamasis bei nukentėjusioji pateikė teismui žodinį prašymą (susitaikymo protokolas nebuvo pateiktas) atleisti E. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, jiems susitaikius, ir neskirti bausmės, t. y. baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji nurodo, kad susitaikė ir pretenzijų kaltinamajam neturi.

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai (BK 38 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, jog net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020, 2K-211-1214/2024).

Nagrinėjamu atveju E. G. nėra pripažintas pavojingu recidyvistu, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tais pačiais pagrindais. Jis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Kaltinamasis pripažino kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo, tačiau apklausos metu teigė smūgio ranka į veidą nesudavęs, paaiškino metęs kažkokį daiktą į nukentėjusiąją, tačiau stovėdamas nuo jos per atstumą. Iš esmės tokias pačias aplinkybes teisme nurodė ir I. K., analogiškai paaiškinusi ir atvykusiems policijos pareigūnams. Nesant jokių kitų objektyvių duomenų dėl smūgio ranka į veidą, teismas šią aplinkybę atitinkamai patikslino. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, E. G. kaltinimo aplinkybes pripažino. Be to, jo kritiškas atliktų veiksmų vertinimas ir gailėjimasis teismui abejonių nekelia. Žala padaryta nebuvo, I. K. civilinio ieškinio nereiškė, nurodė susitaikę. Taigi, asmuo atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punkto reikalavimus.

Tačiau kaltinamasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

Baudžiamosios bylos duomenimis, E. G. yra teistas užsienio valstybėje – 2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nuspręsta Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį, priimtą E. G. atžvilgiu, pripažinti ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir E. G., nuteistam minėtu nuosprendžiu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies, 189 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir palikta paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, E. G. 2025 m. kovo 14 d. buvo lygtinai paleistas ir deportuotas į Lietuvą, 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi atšauktas Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, E. G. anksčiau teistas, be kita ko, už nusikaltimo, kuris Lietuvoje laikomas labai sunkiu, padarymą. Matyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą ir deportavus iš užsienio valstybės, netrukus po grįžimo padarė naują veiką. Nors padarytos veikos nėra tapačios, jos skiriasi tiek pobūdžiu, tiek sunkumu, tačiau aptartos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Tai, kad tokio pobūdžio veiką asmuo padarė pirmą kartą, jos padarymo metu buvo dirbantis, kritiškai įvertino savo elgesį ir ėmėsi konkrečių veiksmų, dalyvaudamas įvairiose programose, nors vertintina teigiamai, aukščiau aptartų aplinkybių nepaneigia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nėra vienos iš būtinų BK 38 straipsnio 1 dalyje įvirtintų sąlygų, t. y. pagrindo manyti, kad asmuo nebedarys naujų nusikalstamų veikų, o nesant minimame straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

V. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė nuoširdžiai besigailintis dėl savo veiksmų. Nors E. G. vienos iš kaltinimo aplinkybių apklaustas teisme nepripažino, paaiškindamas, kad nesudavė sugyventinei į veidą ranką, vis tik ištyrus byloje surinktus įrodymus tokia kaltinamojo nurodoma aplinkybė pasitvirtino, dėl ko kaltinimas atitinkamai patikslintas. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas laikyti, kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi ir pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, veikos padarymo metu dirbo užsienio valstybėje (šiuo metu dėl kardomųjų priemonių taikymo negali išvykti iš šalies). Duomenų apie jo gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje nėra. 2025 m. gegužės 28 d. duomenimis, kaltinamasis per paskutinius 5 metus netrauktas administracinėn atsakomybėn (1 t., b. l. 93-94)). 2022 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nuspręsta Bortgarting lagmannsrett apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nuosprendį, priimtą E. G. atžvilgiu, pripažinti ir vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje ir E. G., nuteistam minėtu nuosprendžiu, paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalies, 189 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir palikta paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė (1 t., b. l. 86-92).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus E. G. arešto bausmę. Vis tik, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, t. y. tai, kad, nukentėjusiosios teigimu, ir pati buvo aktyvi konflikto dalyvė, taip pat tai, kad už tokio pobūdžio veikos padarymą E. G. anksčiau teistas nebuvo, po įvykio bendravo su atitinkamais specialistais, lankė kursus, atsisakė alkoholio, kas rodo išties kritišką veiksmų įvertinimą, arešto bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, t. y. tai, kad kaltinamasis Norvegijos Karalystėje buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, o nusikalto iš esmės netrukus po to, kai buvo iš minimos šalies deportuotas, pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra. Tokį teismo manymą sustiprina ir veikos pobūdis – specialisto išvadoje konstatuoti daugybiniai sužalojimai, konfliktas tęsėsi netrumpą laiko tarpą.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas (paimtas pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintinos, dokumentas, pradėjus vykdyti bausmę, grąžintinas E. G..

Kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. G. sulaikymo arešto bausmei atlikti dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ambasadoje Norvegijos Karalystėje) paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti ir asmens dokumentą grąžinti E. G..

Kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

1) Nuteistieji areštu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio, baudžiamojo įsakymo ar nutarties įsiteisėjimo dienos į paskirtą bausmės atlikimo vietą atvyksta patys, t. y. Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (adresu Kaišiadorių raj., Pravieniškių g. 10, telefono Nr. +370 346 56442;

2) Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės. Asmenys, atvykę akivaizdžiai apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų į bausmės atlikimo vietą gali būti nepriimami.

3) Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią arešto bausmę vykdantį kalėjimą (atsižvelgus į laisvų vietų skaičių).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.