Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, sekretoriaujant M. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. G., jo atstovui advokatui V. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbantis pas ūkininką A. M., veterinarijos gydytoju, gyv., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. 2016 m. rugsėjo 7 d., 8.08 valT. T. r. sav., Tauragėje, Gedimino – Gaurės gatvių sankryžoje, vairavo transporto priemonę Mercedes-Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo atsitrenkė į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojusį prieš pėsčiųjų perėją, jį apgadino ir iš eismo įvykio su kuriuo susijęs pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai bei neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, nenubraižęs eismo įvykio schemos. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 5, 9, 127, 220 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

J. G. pripažino, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., apie aštuntą valandą važiavo savo automobiliu Mercedes-Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į darbą Žygaičių kaime. Jis gyvena Eržvilke, Jurbarko r. V. G. gatve, sukosi į Gedimino gatvę, darydamas kairį posūkį, kai staiga prieš jį automobilis VW Passat sustojo prieš perėją praleisti pėsčiojo. Jis norėdamas išvengti susidūrimo staiga stabdė ir sustojo prie pat minėto automobilio užpakalinės dalies. Jokio susidūrimo jis nejuto, jeigu būtų jutęs, tikrai būtų sustojęs. Praleidę pėsčiąjį, abu automobiliai pajudėjo kartu. Jis nieko neįtardamas nuvažiavo į darbą Žygaičių kaime, ir tik darbe sužinojo, kad padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Su tokia situacija nebuvo niekada susidūręs. Įvykio vietoje jo niekas neperspėjo, nestabdė. Nurodo, kad tikrai nepiktybiškai pasišalino iš eismo įvykio vietos, tyčios pasišalinti neturėjo. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašo jo atžvilgiu taikyti (duomenys neskelbtini) str. ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teisė vairuoti jam reikalinga šeimoje, taip pat nuvykimui į darbo vietą. Jis šiuo metu gyvena Eržvilko kaime, o T. T. r., Žygaičių kaime pas ūkininką veterinarijos gydytoju.

Liudytojas E. J., T. T. AVPK vyr. patruliu, parodė, kad 2016 m. rugsėjo 7 d., apie 8.08 val. buvo gautas pranešimas, T. T. m., Gedimino–Gaurės g. sankryžoje yra eismo įvykis. Nuvykus rastas apgadintas VW Passat automobilis, apgadintas automobilio galinis bamperis, jis netrūkęs, o tik įbrėžtas. Nustatyta, kad į automobilio galą atsitrenkė rudos spalvos automobilis Mercedes-Benz 250. Susidūrimas galėjo būti mašinoms judant vienodu greičiu kaip pastūmimas, ko pasekoje gavosi nukentėjusio automobilio galinio bamperio įbrėžimas. Eismo įvykio vietoje yra pėsčiųjų perėja kalniukas, todėl judant automobiliui vairuotojas iš galo galėjo ir nejusti susidūrimo. Kadangi yra kalniukas, tai automobilių apgadinimų aukščiai skiriasi. Minėtam nukentėjusiojo automobiliui didelė žala nepadaryta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti pažeidimai, numatyti ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu; išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus; 2016-09-T. T. AVPK tarnybiniu pranešimu; eismo įvykio vietos schema; fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai, apgadintas galinis bamperis, bei automobilio Mercedes-Benz 250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įbrėžtas dešinės pusės priekinis bamperis, transporto priemonių techninės apžiūros aktais, nukentėjusiojo V. B. paaiškinimu; CD, kompaktiniu disku (1 vnt.), su vaizdo įrašu; bei kita bylos medžiaga.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad J. G. pažeidė KET 5, 9, 127 p. reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytas teisės pažeidimas pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuotas teisingai, nes J. G., vairuodamas automobilį, savo veiksmais nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. B., sustojusį prieš pėsčiųjų perėją, jį apgadino. Šių faktinių aplinkybių neneigia ir pats J. G., pripažįsta, jog galėjo kliudyti priekyje važiavusį automobilį, tačiau buvo pėsčiųjų perėja kalniukas, priekyje važiavęs automobilis važiavo pirma eismo juosta, staiga stabdė, norėdamas išvengti susidūrimo J. G. vairuojamas automobilis, važiuodamas antra eismo juosta taip pat staiga stabdė, automobilis Mercedes-Benz 250, platus galėjo ir kliudyti, tačiau jis neįtarė, ir jokio garso negirdėjo, kad kliudė, nes abu automobiliai vienodu greičiu nuvažiavo, jo niekas nesivijo, jam jokių įtarimų nekilo dėl apgadinimų. Tokiais veiksmais J. G. pažeidė pareigą, numatytą (duomenys neskelbtini) p. ,,jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą‘‘. Tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl to, išnagrinėtų faktinių aplinkybių pagrindu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas kvalifikuotinas ir pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d., kadangi J. G. veiksmai formaliai atitinka minėto pažeidimo sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs administracinius teisės pažeidimus, nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nuostolį (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimu padaryta nedidelė žala, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – J. G. sąmoningai suvokia ir vertina savo poelgį, piktavališkumo asmens elgesyje nenustatyta, administracinės atsakomybės nevengia.

(duomenys neskelbtini) str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat, 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Kita vertus, Lietuvos Respublikos K. T. yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (K. T. 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Sprendžiant dėl (duomenys neskelbtini) str. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės, kitų visuomenės narių interesas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks ja keliamus tikslus.

Atsižvelgęs į byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad net ir minimali (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda yra neproporcinga J. G. padarytam administraciniam teisės pažeidimui. Vadovaujantis teismų praktika atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose, laikytina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti (duomenys neskelbtini) str. ir pažeidėjui skirti mažesnę bei švelnesnę nuobaudą nei numatyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje. Ši išvada grindžiama tuo, kad konkrečiu atveju J. G. padarytas pažeidimas, kai automobiliams tik riedant minimaliu greičiu, atsitrenkus į prieš pėsčiųjų perėją sustojusį kitą automobilį, ir jį tik nežymiai apgadinus (nebuvo nei įlenkimo, nei bamperio nudaužimo, tik jo įbrėžimas), kiti eismo dalyviai nenukentėjo, padaryta nežymi žala, sumoje 15 Eur, kuri nukentėjusiam V. B. atlyginta, todėl toks pažeidimas nelaikytinas itin pavojingu. Pažeidėjas padarytu teisės pažeidimu iš esmės nesutrikdė visuomeninės tvarkos, nesukėlė sunkių pasekmių. J. G. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų jo atžvilgiu nėra, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę nei minimalią baudą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kas nagrinėjamu atveju adekvačiai atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad J. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, administracinė nuobauda švelnintina, taikant (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Jam pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. skirtina 434 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo; už ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą skirtina bauda, lygi minimaliam sankcijos dydžiui. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. tvarka, grieštesniąja nuobauda apimant švelnesniąją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Pripažinti kaltu J. G., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir jam paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą galutinę nuobaudą - 434 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AN DNB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F.Plc Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001, paskirtis – ROIK: 16061295768.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. rajono apylinkės teismą.