Utenos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Utena) prokuroro Arvydo Miečiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), (mob. tel. (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini)), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, 2021-09-07 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. K., 2024-01-29, apie 15.55 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia tris kartus stikliniu buteliu trenkė D. Ž. per galvą, padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį trimis muštinėmis žaizdomis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kairėje momeninėje srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ir, tyčia sugriebęs artimam šeimos nariui sutuoktinei N. K. už kaklo, trenkė jos veidą į sieną, tokiu būdu padarydamas jai kaktos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu bei odos nubrozdinimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. K. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-01-29, apie 13 val., pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo D. Ž.. Jis, D. Ž. ir sutuoktinė N. K. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 16 val. jis pasakė, kad D. Ž. eitų namo, nes norėjo likti vienas su savo žmona, tačiau D. Ž. namo nėjo ir dėl to jie susistumdė. Buvo neblaivus, nepamena, kas vyko toliau, tačiau sutinka, kad galėjo D. Ž. su buteliu trenkti per galvą ir taip jį sužaloti. Kelis kartus trenkė nepamena, bet sutinka, kad galėjo trenkti tris kartus. Žmonai pradėjus valyti D. Ž. kraują, jam sukilo pavydas, nes prieš santuoką su žmona N. K. ji susitikinėjo su D. Ž., todėl, suėmęs žmonai už kaklo, vieną kartą trenkė jos veidą į sieną. Kaltu prisipažįsta visiškai, sutinka, kad dėl to, kas atsitiko, kaltas alkoholis ir pavydas, ir nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs.

Nukentėjusioji N. K. parodė, kad kurį laiką ji artimai bendravo su D. Ž., tačiau 2024-01-06 ištekėjo už R. K.. 2024-01-26, apie 13 val., pas juos atėjo D. Ž.. Trise vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pastoviai su vyrais nebuvo, prisėsdavo prie stalo trumpam. Kai tarp R. K. ir D. Ž. kilo konfliktas, ji buvo kitame kambaryje ir kaip R. K. sužalojo D. Ž. galvą nematė. Išgirdusi kambaryje, kuriame vyrai girtavo, triukšmą, atėjusi pamatė, kad iš plaukuotos D. Ž. galvos dalies kraujuoja. Paėmusi popierinius rankšluosčius pradėjo valyti kraują. Tai pamatęs R. K. supyko ant jos, sugriebė ranka jai už kaklo iš nugaros pusės ir vieną kartą jos veidą trenkė į sieną. Nuo smūgio jai ant kaktos iššoko didžiulis guzas. Šiuo metu sutuoktinis R. K. jos atsiprašė, ji jam atleido.

Nukentėjusysis D. Ž. parodė, kad 2024-01-29, apie 13 val., atėjo pas N. ir R. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Visi trys būdami kambaryje gėrė degtinę. Kadangi buvo labai girtas, nelabai pamena, kas buvo toliau. Jam buvo prakirsta galva, iš žaizdos bėgo kraujas. Paskambinęs policijai pasakė, kad R. K. jam prakirto galvą, kad reikalinga medikų pagalba. Dėl ko R. K. jam prakirto galvą nepamena, bet sutinka, kad jie galėjo susipykti. Mano, kad konfliktas kilo dėl R. K. pavydo, nes prieš metus jis buvo pradėjęs santykius su N. K.. Kaip buvo sužalota N. K. jis nematė. Šiuo metu R. K. pretenzijų neturi, jie susitaikė

Iš 2024-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kambaryje, šalia stalo, ant grindų, matomos raudonos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują.

Iš 2024-01-30 specialisto išvados Nr. 120/2024(05) nustatyta, kad N. K. padaryta kaktos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu bei odos nubrozdinimu, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas

Iš 2024-03-05 specialisto išvados Nr. 224/2024(05) nustatyta, kad D. Ž. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs trimis muštinėmis žaizdomis su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva kairėje momeninėje srityje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2024-01-31 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad yra apžiūrėtas policijos pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo ir garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad N. K. ant kaktos matyti didelis gumbas. Į pareigūnės klausimą kas nutiko ji paaiškina, kad sutuoktinis trenkė jos galvą į sieną. Prie stalo sėdintis D. Ž. sako, kad R. K. nei iš šio nei iš to trenkė stikliniu buteliu jam per galvą. Nurodo, kad buvo trumpam praradęs sąmonę. R. K. komentuoja, kad jie patys prisiprašė. R. K. nustatomas 2,12 promilės neblaivumas. Atvykę medikai apžiūri D. Ž.. N. K. sako, kad medikų apžiūros jai nereikia, kad ji nenori pakenkti sutuoktiniui. Medikai sako, kad D. Ž. kraujuoja žaizda, ją reikės siūti, todėl D. Ž. veš į priėmimo skyrių. Nustatomas D. Ž. neblaivumas - 3,51 promilės. N. K. sako, kad ji nematė kaip R. K. trenkė D. Ž. su buteliu per galvą. Moteris girtumo pasitikrinti nesugeba, sako kad nemoka tinkamai pūsti.

Iš 2024-04-10 daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad yra apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas. Apžiūros metu nustatyta, kad paskambinęs D. Ž. sako, kad jis išgertuvių metu buvo sumuštas, kruvina jo galva, reikalinga medikų pagalba. Asmuo, jį sumušęs, yra kartu su juo.

2024-04-09 Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 155,87 Eur civilinį ieškinį dėl D. Ž. suteiktų medicininės priežiūros paslaugų apmokėjimo.

Iš 2024-01-12 Panevėžio teritorinės ligonių kasos rašto nustatyta, kad dėl D. Ž. sužalojimo padarytą žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, R. K. atlygino.

Prokuroras inkriminuoja kaltinimą R. K., padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sutuoktinei) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tuo tarpu BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (nežymaus sveikatos sutrikdymą) padarymą artimajam giminaičiui, t. y. šeimos nariui – sutuoktinei.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamu atveju pats kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos D. Ž. atžvilgiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltinamojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, tarpusavio konfliktas prasidėjo išgertuvių metu kaltinamajam paprašius nukentėjusiojo D. Ž. eiti į namus. Nukentėjusiajam nesutikus išeiti iš kaltinamojo namų, pastarasis trenkė nukentėjusiajam tris kartus stikliniu buteliu per galvą ir tokiu būdu padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, tai patvirtina teismo medicinos eksperto pateikta išvada. Be to, neblaivumo laipsnis kaltinamajam nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kadangi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa su kita bylos medžiaga.

Dėl nusikalstamos veikos, padarytos sutuoktinės atžvilgiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis taip pat prisipažino, patvirtino, kad jam sukilo pavydas, nes prieš santuoką su žmona N. K., ji susitikinėjo su D. Ž., todėl, suėmęs sutuoktinei už kaklo, vieną kartą trenkė jos veidą į sieną. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai. Tai, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo naudoto smurto buvo patirti sužalojimai patvirtina byloje esanti rašytinė medžiaga: tarnybinio pranešimo duomenys, asmens apžiūros ir protokolo duomenys. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusios N. K. atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (padarytas kaktos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva su minkštųjų audinių paburkimu bei odos nubrozdinimu), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Tad teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamos veikos objektą vertinami kaip nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajai N. K. nežymiai sutrikdydamas sveikatą, bei nukentėjusiajam D. Ž. – nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina šioje byloje ištirti įrodymai. Dėl šios priežasties spręstina, kad kaltinamojo atliktos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, t. y. atitinka sudėtis, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokuroras siūlo kaltinamajam dėl nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirti laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams; dėl nusikalstamos veikos, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams. Taip pat siūlo įpareigoti R. K. per laisvės apribojimo laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, administracine tvarka per penkerius metus baustas penkis kartus, 2021-09-07 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, neteistas, duomenų, Psichiatro dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė. Priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė. Anykščių rajono savivaldybės administracijos Viešintų seniūnija nusiskundimų apie R. K. nėra gavusi.

Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui, todėl kaltinamajam skirtina bausmė - laisvės apribojimas bei skirtini įpareigojimai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1,2 dalimis, įskaitytinas į paskirtą bausmę R. K. išbūtas laikinajame sulaikyme laikas nuo 2021-01-18 17.20 val. iki 2024-01-19 14.10 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi tam yra įstatymo numatytos sąlygos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalimi, BPK 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę aštuoniems mėnesiams.

Pripažinti R. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmes apėmimo būdu ir paskirti subendrintą laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant R. K. per laisvės apribojimo laiką: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neatlygintai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2024-01-18 iki 2024-01-19, t. y. vieną parą.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – panaikinti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam padavus prašymą, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepaduos prašymo reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.