Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Varėnos rajono savivaldybės ieškinį atsakovui A. N. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės pateikta medžiaga - ieškovės ir atsakovo 2008 m. lapkričio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėtojo kortelė, deklaracijos, patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Iš 2008 m. lapkričio 27 d. sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matosi, kad ieškovė išnuomojo atsakovui keturiasdešimt aštuoneriems metams, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, 1,9604 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties 10 punkto nuostatas nustatyta, kad „Metinio žemės nuomos mokesčio dydis metams - nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.“ 11 punkte nurodyta, kad „Žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka.“

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ nustatyta, kad <...>„Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, bei nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba.“

Iš civilinėje byloje pateikto Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimo 2009-08-25 Nr. T-VI-725 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio“, matosi, kad kitos paskirties žemės nuomotojams valstybinės žemes nuomos mokesčio tarifas yra 1,5 procentai žemės vertės. Atsakovas A. N. pagal valstybinės žemės nuomos sutartį yra kitos paskirties žemės nuomotojas.

Vadovaujantis Valstybinės žemė nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu, patvirtintu Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009-05-02 sprendimu Nr. T-VI-668 „Dėl Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, fizinis asmuo sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį ar pradėjęs naudoti žemės sklypą kalendorinių metų pirmą pusmetį, žemės nuomos mokesčio mokėtoju tampa tais pačiais kalendoriniais metais, kai valstybinės žemės nuomos sutartis ar kiti dokumentai buvo pasirašyti antrą kalendorinių metų pusmetį, žemės nuomos mokesčio mokėtoju jis tampa nuo kitų kalendorinių metų. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės naudotojai iki lapkričio 15 d. privalo sumokėti žemės nuomos mokestį į Varėnos rajono savivaldybės administracijos sąskaitą, o 21 punkte nustatoma, kad už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokestį imami delspinigiai - 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną.

Atsakovui buvo pateiktos žemės nuomos mokesčio deklaracijos, su nurodymais deklaracijose nurodytas sumas sumokėti iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo deklaracijose nurodyto dydžio žemės nuomos mokestį byloje nėra. Iš deklaracijų bei pateiktos mokesčių mokėtojo kortelės matyti, jog atsakovas už valstybinės žemės nuomą ieškovui nemokėjo už 2016-2018 m. laikotarpį ir jo įsiskolinimas sudaro 1000,50 Eur. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo žemės nuomos mokestį - 1000,50 yra pagrįstas sutarties ir teisės aktų (Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“) nuostatomis.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu pripažino, kad yra išsinuomojęs ieškinyje nurodytą valstybinės žemės sklypą, tačiau tvirtina, kad savivaldybė neteisingai skaičiavo žemės nuomos mokestį. Atsakovas A. N. nurodęs, kad 2016-2017 metais gavęs žemės nuomos deklaracijas kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės tarybą su prašymais, kad būtų atleistas nuo žemės nuomos mokesčio, nes tuo metu neturėjo jokių pajamų, jo visas turtas buvo areštuotas. Šie jo prašymai nebuvo patenkinti. Jis tvirtina, kad 2018 metais jis jau turėjo pajamų ir norėjo susimokėti už 2018 metus bei kreipėsi į Varėnos rajono buhalterinės apskaitos specialistę prašydamas išrašyti deklaraciją už 2018 metus atskirai, ne bendroje sumoje su skola, tačiau ir šis jo prašymas nebuvo patenkintas.

Šiuo atveju iš atsakovo atsiliepime nurodytų duomenų matosi, kad jis (atsakovas) nesutikdamas su žemės mokesčio apskaičiavimu, kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę, prašydamas atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio už 2016-2017 metus, tačiau šie jo prašymai buvo atmesti bei jis kreipėsi į ieškovę ir dėl 2018 m. deklaracijos perskaičiavimo, tačiau ir šis jo prašymas buvo atmestas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į administracinį teismą ginčydamas jam Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu (ais) nustatyto žemės nuomos mokesčio ar jų dydžio pagrįstumą bei tokie savivaldybės tarybos sprendimai būtų panaikinti. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo abejoti Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, kuriais buvo nustatytas žemės nuomos mokesčio mokėjimo pagrindas bei šio mokesčio dydis, nes atsakovas nėra nuginčijęs šio mokesčio mokėjimo pagrindo ir mokesčio dydžio. Atsakovas nėra nuginčijęs ir ieškovo nustatyto naudojamo valstybinės žemės sklypo dydžio, už kurį yra paskaičiuotas žemės nuomos mokestis. Dėl to teismas laiko, kad ieškinys dėl žemės nuomos mokesčio už 2016-2018 m. laikotarpį yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato imperatyvią nuostatą ir mokesčio nustatymo teisinį pagrindą (mokestis gali būti nustatytas tik įstatymu), tačiau joje nieko nekalbama apie paties mokesčio mokėjimo tvarkos ir procedūrų nustatymą. Konstitucija įpareigoja įstatymu nustatyti tik patį mokestį, tačiau mokesčio mokėjimo tvarkos nustatymo atžvilgiu tokios imperatyvios nuostatos nėra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo teisinė išraiška yra LR mokesčių administravimo įstatymas, kuris ir įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą. Tiek Vyriausybės nutarimai, tiek savivaldybių tarybų sprendimai yra teisės aktai, kurie įgyvendina ir konkretizuoja įstatymų nuostatas, t. y. tokiais aktais yra nustatoma įstatymo atitinkamų nuostatų realizavimo tvarka. LR mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčių teisės aktų sistemą sudaro mokesčių įstatymai ir šių įstatymų pagrindu priimti įstatymų lydimieji teisės aktai. Taigi, Vyriausybės nutarimai bei kiti teisės aktai, yra neatskiriama mokesčius reglamentuojančių teisės aktų sistemos dalis ir atsižvelgiant į įstatymų viršenybės principą, jie įgyvendina įstatymuose numatytas nuostatas ir negali jiems prieštarauti. Nei Vyriausybės nutarimai, nei savivaldybių tarybų sprendimai nesukuria ir nenustato atskirų įstatyme neįvardintų mokesčių, o tik nustato procedūras kaip tie mokesčiai turi būti surenkami, apskaičiuojami ir pan. Žemės nuomos mokestis pagal savo pobūdį nėra mokestis. Tai yra pajamos gaunamos už nekilnojamojo turto nuomą ar suteikimą juo naudotis. Šį teiginį pagrindžia Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio nuostatos, kur numatyta, kad viena iš savivaldybių biudžetų pajamų rūšių yra pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, yra aišku ne tik tai, kad mokesčiai už žemės nuomą ar naudojimąsi ja yra pajamos, bet ir tai, kad šios pajamos priklauso būtent savivaldybių biudžetams. Žemės nuomos mokesčio teisinis pagrindas yra CK 6.551, 6.552 straipsniai.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 straipsnis numato, kad valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, gali būti perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju, atsakovas nepatenka į sąrašą asmenų, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 8 straipsnyje, taigi jis neturi teisės valstybine žeme naudotis neatlygintinai ir dėl to privalo mokėti nustatytą mokestį už naudojimąsi valstybine žeme.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio įtvirtintą nuostatą, kad žemės nuomos mokestis yra savivaldybės biudžeto lėšos, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12. papunktį, nustatantį, kad <...> „Savivaldybės taryba kontroliuoja, kaip vykdoma valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos kito valstybinės žemės nuomotojo, sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio mokėjimo, o nustačiusi pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba kreipiasi į nuomotoją dėl sutarties nutraukimo inicijavimo ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.“<...> - Ieškovė, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 22 punkto (Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. T-CII-489 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-VI-668, pakeitimo“) nustatyta tvarka privalo išieškoti valstybinės žemės nuomos mokestį: <...> „Jeigu nuomininkas (naudotojas) ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius nuo nustatyto valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimo termino nesumoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, mokestis išieškomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pagrindu.“

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009, 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010, 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2011, 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, kt.), kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas - valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis, taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis - teikti visuomeninę naudą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovas - prievolę sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 21 punktu nustatyta, kad, už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį imami delspinigiai – 0,04 procentų. Už kiekvieną pavėluotą dieną, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio delspinigių dydžio. Ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį paskaičiavo atsakovui 102,87 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybės ir vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 21 punktu, ieškovei iš atsakovo priteistina 102,87 Eur delspinigių.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas, ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo priteistinas 25,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnis) bei 4,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, teismas

Nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000,50 Eur (vieną tūkstantį eurų 50 ct) žemės nuomos mokesčio, 102,87 Eur (vieną šimtą du eurus 87 ct) delspinigių ieškovės Varėnos rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 111104834, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus 00 ct) žyminio mokesčio bei 4,12 Eur (keturis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.