Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-413-633/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-26Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-360-633/2023Nutartis · 2023-06-14Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
1-413-633/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22864-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
L. K.
Baudžiamoji byla Nr. 1-413-633/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22864-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos – 1.2.14.10.1; (S) 1.2.26.2; 2.3.6.4.2
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis,

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Ramučiui Mickui, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

L. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs ir išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (2020 m. birželio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarymą nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) 1 m. 6 mėn. terminui),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis L. K. 2022 m. birželio 22 d. apie 22.00 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m. J. Basanavičiaus gatvėje ant šaligatvio prie gyvenamojo namo Nr. 48, kitų asmenų akivaizdoje - viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai – be aiškios dingsties prikibęs prie jo, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į veidą, tuo sukeldamas šiam fizinį skausmą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais kaltinamasis L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

2. Be to, kaltinamasis L. K. 2022 m. lapkričio mėn., naktį iš 21 d. į 22 d., tiksliau byloje nenustatytu laiku ir būdu tyčia išdaužė ir taip sunaikino (duomenys neskelbtini) esančios uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) lango 300 Eur vertės stiklo paketą, nuplėšė ir sugadino ant šio lango buvusią 100 Eur vertės vidaus žaliuzę, sukruvino ir sugadino 60 Eur vertės ant kito lango vidaus palangės sustatytas kalėdines dekoracijas, taip pat nulaužė ir sugadino 50 Eur vertės medinės tvoros segmento dalį, taip bendrai sunaikino ir sugadino bendros 510 Eur vertės jam svetimą (duomenys neskelbtini) turtą.

Šiais veiksmais kaltinamasis L. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

I.1. Kaltinamojo L. K. parodymai dėl abiejų nusikaltimų įvykių.

3. Kaltinamasis L. K. teisiamajame posėdyje pareiškė, jog kaltu prisipažįstantis iš dalies – visiškai prisipažįstantis kaltu pagal 1-ąjį kaltinimą dėl viešos tvarkos pažeidimo ir dėl šios veikos nuoširdžiai apgailestaujantis, po pastarojo (1-ojo) nusikaltimo įvykio jis nukentėjusįjį A. M. atsiprašęs ir su juo visiškai susitaikęs; tačiau visiškai neprisipažįstantis kaltu pagal 2-ąjį kaltinimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto sunaikinimo ir sugadinimo, kadangi šios nusikalstamos veikos jis nepadaręs (joje nedalyvavęs). Toliau dėl bylos (1-ojo kaltinimo) esmės paaiškino, kad betarpiškai prieš šį, pirmąjį, nusikaltimo įvykį jis su draugu jo automobiliu, pats sėdėdamas priekinėje keleivio sėdynėje, važiavo iš treniruotės, prie įvykio vietos išleido kartu pavėžėtą nepažįstamą merginą, kuri pasakė, jog iš jos brolio pasisavino pinigus. Jis nutarė pasiaiškinti, įvykio vietoje buvo 2 paaugliai, vienas iš jų – liudytojas T. K., antrojo nepažinęs, taip pat ten pat buvo jam iki tol visiškai nepažįstamas nukentėjusysis A. M.. Jis išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir paliepė jam grąžinti vaikams pasisavintus jų pinigus, tas teigė, jog nieko neėmęs, išvertė ir parodė tuščias kelnių kišenes, be to, buvo akivaizdžiai neblaivus, nemandagiai kalbėjo, jie susipyko, iškeikė vienas kitą, už ką supykęs jis, kaltinamasis, sudavė nukentėjusiam vieną stiprų smūgį savo dešiniosios rankos delnu į kairį skruostą, matė, kad šiam prakirto odą, iš kurios kraujavo, po šito jis sėdo atgal į automobilį ir išvažiavo, nuo jo smūgio nukentėjusysis nukrito, taip šį ir palikęs. Toliau dėl bylos esmės (2-ojo kaltinimo) L. K. paaiškino, jog Kybartų m. kavinėje-bare (duomenys neskelbtini) jis yra anksčiau lankęsis, žino viešas jos patalpas, tačiau nusikaltimo įvykio metu į jas nesibrovė ir turto nesugadino, nes visą vakarą ir naktį buvo vienas savo namuose, žiūrėjo futbolo rungtynes ir gėrė alų, pertraukos metu, kas buvo arba 22 arba 23 val., to tiksliai nepamenantis, jis vonios patalpoje pastebėjęs, jog yra nešvarus ant sienos kabėjęs veidrodis, todėl nusprendęs jį nukabinti ir nuvalyti, nukabinant ir jam laikant veidrodį abejomis rankomis (suspaudus delnuose už kraštų), šis netikėtai sutrūko ir viena iš šukių jam giliai perpjovė kairiosios rankos delno apačią (pagrindą). Jam smarkiai skaudėjo ir kraujavo, tačiau į medikus nesikreipęs dėl vėlaus meto (neturėjo nei kuo nuvažiuoti, nei kaip grįžti), ryte jis surinko ir išmetė į atliekų konteinerį veidrodžio šukes bei paprašė kažką iš pažįstamų pavėžėti jį į Vilkaviškio ligoninę, čia jam buvo susiūta žaizda, uždėtas įtvaras. Kaip jo kraujas galėjo atsirasti kavinės patalpose (tiek prie jų lauke, tiek ir vidaus patalpose), neįsivaizduojantis ir paaiškinti negalįs.

I.2. Kiti duomenys dėl 1-ojo nusikaltimo įvykio (viešos tvarkos pažeidimo).

4. Nukentėjusysis A. M., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo ištirti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 4 dalies taisykles, byloje paaiškino, kad 1-ojo nusikaltimo įvykio dienos vakarą apie 22 val., vienas, būdamas neblaivus, ėjo pasiimti prie prekybos centro palikto savo dviračio, ėjo Kybartų m. J. Basanavičiaus gatve, maždaug ties autobusų stoties teritorija prie jo priėjo du iš matymo žinomi vaikai vardais (duomenys neskelbtini), kurie prašė cigarečių, tačiau jis nedavė, kiek paėjęs pakėlė nuo žemės iš kišenės jam iškritusią savo nosinaitę ir įsidėjo kišenėn, o pribėgę tie patys vaikai ėmė kalbėti, kad jie pametė 20 Eur, o jis rado ir pasisavino, tačiau tikrovėje to tikrai nebuvo, jis taip vaikams ir paaiškino bei, perėjęs į kitą J. Basanavičiaus gatvės pusę, šaligatviu ėjo tolyn. Jam taip einant, gatve atvažiavo ir prie jo sustojo tamsus automobilis, iš priekinės keleivio sėdynės išlipęs jam lig tol nepažįstamas kaltinamasis L. K., priėjo prie jo ir liepė atiduoti vaikams jų pamestus bei jo neva tai rastus ir pasisavintus pinigus, tačiau jis tai paneigė bei išvertė ir pademonstravo tuščias savo kišenes bei turėtą rankinę, jo veidas buvęs sveikas. Tuomet kaltinamasis jam smogė vieną kartą ranka į veidą, nuo ko jis nugriuvo, kurį laiką jautė skausmą sumuštoje vietoje, vėliau išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri jam buvo suteikta vietoje, kaltinamasis daugiau nieko nesakęs pasišalino, vėliau jį atsiprašė ir jiedu susitaikė, pretenzijų jokių kaltinamajam neturintis (1 t., b. l. 557-60, 62-63).

5. Liudytojas nepilnametis T. K. patvirtino, jog pažįstantis tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusįjį, jokių asmeninių santykių, konfliktų ar kt. nė su vienu iš jų neturėjęs, betarpiškai prieš nusikaltimo įvykį su buvusiu draugu D. E. buvo susitikę Kybartų m., J. Basanavičiaus gatvėje, ten buvo ir nukentėjusysis L. M., kuris pasak D. E. rado ir pasisavino jo, D. E., pamestus gatvėje 20 Eur, jis pats, T. K., to nematęs. Nukentėjusysis L. M., jam girdint, atsakė, kad nerado ir nepasisavino jokių pinigų, parodė išverstas tuščias savo kišenes. Ar įvykio vietoje buvo D. E. sesuo A. E. bei kaip (kokiu būdu) ten atsirado kaltinamasis L. K., teigia nebeprisimenantis. Jis matė, kad kaltinamasis prie nukentėjusiojo priėjo ir su juo bendravo vienas, kaltinamojo smūgio nukentėjusiajam teigia nematęs, ką apie tai pasakojęs policijos pareigūnams iškart po įvykio sako jau neprisimenantis, pareigūnams nemelavęs.

6. 2022 m. birželio 22 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog jis įvykęs ant betoninėmis plytelėmis grįsto šaligatvio prie gyvenamojo namo Nr. 48, Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., vietovė atvira, apšviesta gatvės žibintais, stebima viešomis vaizdo stebėjimo kameromis. Žiūrint Vilkaviškio m. kryptimi kairėje gatvės pusėje tik arčiau valstybės sienos su Rusija yra miesto autobusų stoties teritorija, pati įvykio vieta yra gatvės dešinėje, paėjus kiek į priekį Vilkaviškio m. kryptimi, šaligatvį nuo važiuojamosios dalies skiria vejos gazonas, jame pasodinti pavieniai medžiai, prie šaligatvio įrengtas stacionarus suoliukas poilsiui (1 t., b. l. 47-54).

7. 2022 m. birželio 23 d. 00:05 val. laiku atlikta nukentėjusiojo A. M. asmens (kūno) apžiūra užfiksuotas sumuštas kairysis žandas, ant kurio užklijuotas pakraujavęs tvarstis, kraujo žymės ir prie kairiosios ausies (1 t., b. l. 64-69).

8. 2022 m. birželio 23 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos vyr. patrulio D. D. tarnybiniame pranešime bei šios įstaigos patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, jog nukentėjusiajam A. M. po nusikaltimo įvykio, 2022 m. birželio 22 d. 23:38 val. laiku buvo nustatytas lengvas 0,96 prom. girtumas (1 t., b. l. 88-91).

9. 2022 m. birželio 28 d. kitų objektų (vaizdo įrašo, padaryto nusikaltimo įvykio vietoje gatvės (Kybartų m. autobusų stoties zonoje) vaizdo stebėjimo kamera reikšmingu nagrinėjamai bylai laiku) apžiūra (peržiūra) nustatyta, kad įraše užfiksuota kaip 21:58 val. laiku per J. Basanavičiaus gatvę į kitą nei stotis (dešinę Vilkaviškio m. kryptimi) jos pusę pereina keletas asmenų, kurių dėl prastos įrašo kokybės identifikuoti nėra galimybės (kitais bylos duomenimis tai nukentėjusysis A. M., liudytojas T. K. bei šio draugas D. E.). 22:01 val. laiku įraše užfiksuota kaip J. Basanavičiaus gatve iki įvykio vietos atvažiuoja ir sustoja ties pastatu Nr. 48 juodos spalvos tikėtina „Audi“ markės sedano kėbulu automobilis, iš jo priekinės keleivio sėdynės išlipa vyriškis ir nueina ant šaligatvio prie minėto pastato, kur matomi anksčiau fiksuoti asmenys, kas vyksta tarp jų ir atvykusio automobiliu asmens dėl prastos įrašo kokybės, įvykio vietą iš dalies užstojančių medžių bei santykinai didelio atstumo neįžiūrima. 22:03 val. laiku įraše užfiksuota, kad anksčiau išlipęs vyriškis grįžta, sėdasi atgal į automobilį ir šis nuvažiuoja (1 t., b. l. 92-93, 94-96).

10. 2022 m. birželio 27 d. ikiteisminio tyrimo įstaigos vyr. tyrėjo S. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pastarąją dieną su nukentėjusiuoju A. M. aiškinantis aplinkybes, buvo nustatyta, kad nusikaltimo įvykį matę vaikinai yra T. K. ir D. E. (abu 16 m. amžiaus), nuvykus pasiaiškinti į šių namus, abu jaunuoliai bei ir su jais buvusi pilnametė A. E., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad buvo nusikaltimo įvykio vietoje ir matė, kaip iš sustojusio „Audi“ automobilio priekinės keleivio vietos išlipęs vaikinas sudavė smūgį ranka į veidą nukentėjusiajam A. M.. Liudytojas T. K. papildomai nurodė, kad nukentėjusį sumušęs vaikinas yra vardu (duomenys neskelbtini) pravarde (duomenys neskelbtini), kuris pagal policijos duomenis yra būtent kaltinamasis L. K. (1 t., b. l. 99-101).

I.3. Kiti duomenys dėl 2-ojo nusikaltimo įvykio (svetimo turto sugadinimo).

11. Liudytoja L. R. patvirtino, kad dirba virėja UAB (duomenys neskelbtini) kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), sekantį rytą po nusikaltimo įvykio į darbą atvyko pirmoji apie 7 val., atrakino patalpas – durų užraktai pažeisti nebuvo, taip pat įprastine tvarka atjungė apsauginę signalizaciją – ši iš po nakties suveikusi nebuvo. Pirmiausiai ji aptiko kraują, daugiausiai lašų pavidalų, ant virtuvės grindų, dar daugiau kraujo buvo gretimoje baro-lankytojų salės patalpoje už baro užtvaro – čia kraujo buvo tiek ant grindų, tiek ant pačio baro užtvaro (stalo), šioje baro-lankytojų salės patalpoje rado atidarytą (į vidaus pusę) vienintelį į kiemą plastikinį langą, jo stiklo paketas buvo sveikas – buvo akivaizdu, kad langas atidarytas iš vidaus ir per jį išlipta laukan, taip rodė ir matomi pėdsakai ant palangių bei kieme po langu. Pranešusi įmonės vadovei apie įsibrovimą, ji apžiūrėjo ir kt. patalpas, tame tarpe ir banketinę (pokylių) salę, kurioje rado išdaužtą stiklo paketą plastikiniame lange taip pat vieninteliame į kiemo pusę. Dalis šukių buvo iškritę ir subirę tiek viduje, tiek lauke, dalis buvo likę rėme, matė gausias kraujo dėmės ant rėme likusių šukių, ant abiejų palangių (lauko ir vidaus), taip pat ant viduje prie šio lango sustatytų sulankstomų stalų, avalynės pėdsakų nebeprisimenanti. Kasos aparatas baro patalpoje, taip pat ir prekės vitrinose bei sandėlyje buvo savo vietose - niekas nebuvo pavogta. Buvo akivaizdu, kad išdauždamas stiklo paketą įsibrovėlis susižalojo, per šį pokylių salės langą įlindo vidun, vaikščiojo po įvairias patalpas, lyg ieškodamas išėjimo bei galop išlipo per anksčiau minėtą iš vidaus atidarytą langą baro patalpoje. Be sudaužyto lango stiklo paketo dar buvo nuplėšta ir sugadinta ant to pateis lango buvusi vidaus žaliuzė, sukruvintos kalėdinės dekoracijos, buvę ant lango baro patalpoje, per kurį buvo išlipta laukan, kurias teko išmesti, taip pat buvo nulaužta viršutinė dalis vieno iš medinių tvoros segmentų pastato kieme (per ten buvo patekta į kiemą, perlipant tvorą).

12. Liudytoja I. A. patvirtino, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorė (vadovė), įmonei priklauso kavinė-baras (duomenys neskelbtini), sekantį rytą po nusikaltimo įvykio apie 7 val. jam paskambino kavinės virėja liudytoja L. R., kuri pranešė, kad naktį kažkas buvo įsibrovęs į kavinės-baro patalpas – rado išdaužtą banketinės salės lango į kiemo pusę stiklo paketą, kraujo pėdsakus tiek prie šio lango, tiek vidaus patalpose, taip pat rado atidarytą nesugadintą langą baro patalpoje, per kurį įsibrovėlis turėjo pasišalinti, darbuotoja teigė, jog signalizaciją rado įjungtą (ją išjungė įeidama), kodėl ši nesuveikė įsibrovimo metu, taip ir nesužinojo, to vėliau nenustatė ir apsaugos įmonės atstovai. Pranešusi apie įsibrovimą policijai, ji pati taip pat grįžo į Kybartus iš Kauno, kai atvyko prie kavinės-baro, nusikaltimo įvykio vietoje jau dirbo policijos pareigūnai. Ji pati matė išdaužytą banketinės salės lango stiklo paketą, kraujo dėmes ant likusių rėme šukių, ant abiejų (lauko ir vidaus) palangių, viduje ant po šiuo langu sukrautų sulankstomų stalų, taip pat ant kieme greta lango prie durų esančių laiptelių. Be sudaužyto lango stiklo paketo, kurį teko pakeisti kitu, taip pat buvo nuplėšta ir sugadinta ant to paties lango iš vidaus buvusi žaliuzė (pakeitė kita analogiška), buvo numestos ir suteptos kraujo kalėdinės dekoracijos nuo palangės to lango baro patalpoje, kurį rado atidarytą iš vidaus (dekoracijas turėjo išmesti), kieme buvo nulaužta ir nukritusi į kiemą vieno medinės tvoros segmento viršutinė dalis, nuo šios vietos kieme, prie abiejų langų, ant jų palangių, taip pat ir ant grindų vidaus patalpose matėsi vienos ir tos pačios vyriškos avalynės pėdsakai, jų kryptis ant palangių rodė, kad buvo įlipta per išdaužytą langą, o išlipta per atidarytą iš vidaus baro patalpos langą. Didžiąją dalį įmonei padarytų nuostolių atlygino draudimo kompanija, dėl likusios jų dalies atlyginimo reikalavimo kaltinamajam šioje byloje nereiškia, konfliktų su kaltinamuoju įmonė ir jos administracija nėra turėję.

13. 2022 m. lapkričio 22 d. nuo 9:00 val. atlikta įvykio vietos apžiūra užfiksuota, jog UAB (duomenys neskelbtini) kavinės-baro (duomenys neskelbtini) patalpos yra (duomenys neskelbtini) esančiame pastate, už pastato yra vidaus kiemas, į kurį yra įvažiavimai iš pagrindinės J. Basanavičiaus ir gretutinės (šoninės) T. Daugirdo gatvių, ant įvažiavimų yra varstomi ir rakinami pakabinamomis spynomis vartai, šių užraktai nepažeisti. Pastato kieme rasti keli tos pačios vyriškos avalynės pėdsakų takeliai, pėdsako ilgis iki 30,5 cm, puspadžio ilgis – 15,5 cm, jo plotis – 11 cm, kulnas 9x9 cm, sąsmaukos ilgis 6 cm, plotis – 8 cm. Iš kiemo pusės yra dvejos užrakintos įėjimo durys, jų užraktai nepažeisti. Prie antrųjų nuo įvažiavimo durų yra betoniniai laipteliai, prie kurių gausūs aprašytos avalynės pėdsakai, ant pačių laiptelių rastos į žmogaus kraują panašios medžiagos dėmės ir pavieniai lašai (paimtas ėminys Nr. 1). Dešiniau laiptelių yra plastikinis langas, kurio stiklo paketas sudaužytas, dalis šukių likę rėme, ant šio lango lauko palangės rasta intensyvi į žmogaus kraują panašios medžiagos dėmė (paimtas ėminys Nr. 2). Išdaužtame stiklo pakete rasta apie 71x42,5 cm dydžio kiaurymė. Prie pastarosios ant rėme likusių šukių rasti gausūs ir intensyvūs į žmogaus kraują panašios medžiagos sutepimai su vertikaliais nubėgimais. Prie pirmojo, artimesnio įvažiavimui, įėjimo durų į kiemo pusę yra du plastikiniai langai, kairiau esančio lango dešinės pusės varčia rasta atidaryta, laužimosi žymių nėra. Ant šio lango rėmo, sienos prie jo, taip pat išorinės palangės rasti pavieniai į žmogaus kraują panašios medžiagos lašai, taip pat avalynės pėdsakas savo priekiu į kiemo pusę. Toliau nuo šios vietos į pietų pusę 21,8 m. atstumą veda tos pačios avalynės pėdsakų takelis su į kraują panašios medžiagos lašais jų dugnuose, takelis atveda iki medinių segmentų tvoros, jo pirmojo iš kairės pusės segmento viršutinė dalis nulaužta ir guli nukritusi kiemo pusėje. Ant apgadinto tvoros segmento dešiniojo krašto rasti panašios į kraują medžiagos sutepimai. Iš tos vietos taip pat matomas ir dar vienas pėdsakų takelis priešinga kryptimi (link pastato su kavinės-baro patalpomis). Kavinės-baro viduje virtuvės ir pagalbinėje patalpoje ant grindų rasti pavieniai į žmogaus kraują panašios medžiagos lašai, gausesni tos pačios medžiagos pėdsakai rasti baro patalpoje ant grindų ir ant metalinio padėklo (paimtas ėminys Nr. 4). Šioje patalpoje, bendroje su maitinimo sale, į kiemo pusę yra aukščiau aprašytas iš vidaus atidarytas nesudaužytas langas, ant jo varčios, vidinės palangės bei ant grindų nukritusių kalėdinių dekoracijų rasti į žmogaus kraują panašios medžiagos sutepimai. Toliau praeinama į banketinę salę, joje yra į kiemo pusę išeinantis langas, kurio išdaužytas stiklo paketas, po juo ant grindų pribirę šukių, ant vidinės palangės bei ant po ja sustatytų sulankstomų stalų rasti gausūs į kraują panašios medžiagos sutepimai (paimtas ėminys Nr. 6), ant vidinės palangės taip pat rastas savo priekiu į patalpos vidų tos pačios avalynės pėdsako fragmentas (1 t., b. l. 102-171).

14. 2023 m. sausio 17 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), atlikus mokslinį pateiktų pėdsakų iš nusikaltimo įvykio vietos bei kaltinamojo L. K. kraujo pavyzdžio tyrimą DNR metodu, nustatyta, jog ėminiuose, paimtuose iš nusikaltimo įvykio vietos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 6 (nuoskutos) (nuo lauko laiptelių ir lango, kurio išdaužtas stiklo paketas, išorinės (lauko) bei vidinės palangių), yra tinkamas asmens tapatybei nustatyti žmogaus (vyro) kraujas, kurio genotipas sutampa su būtent kaltinamojo L. K. genotipu. Kituose ėminiuose taip pat rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens identifikavimui (2 t., b. l. 15-19).

15. Kaltinamojo L. K. VšĮ „Vilkaviškio ligoninė“ saugomuose medicininiuose dokumentuose (2022 m. lapkričio 22 d. gydytojo chirurgo padarytame įraše (ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys, kad šią dieną 8.32 val. į šią sveikatos priežiūros įstaigą med. pagalbos kreipėsi bylos kaltinamasis L. K., kuris skundėsi kairiosios plaštakos skausmu, nurodė, kad išvakarėse apie 20 val. buityje susižeidė į stiklo šukes sudužus veidrodžiui. Objektyviai nustatyta kairiosios plaštakos šone apie 2,2x0,5 cm dydžio žaizda, jos dugne matoma nupjauta V piršto lenkiamoji sausgyslė, sausgyslė ir žaizda susiūtos, uždėtas tvarstis bei gipsinė longetė (2 t., b. l. 27, 28).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

16. Dėl kaltinamojo L. K. parodymų. Dėl 1-osios inkriminuotos nusikalstamos veikos (viešos tvarkos pažeidimo) įvykdymo kaltinamasis L. K. byloje visiškai pripažįsta visas faktines nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį byloje kaltinimą, šie jo parodymai iš esmės atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami iš esmės teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos bei nukentėjusiojo asmens (kūno) apžiūrų, kito objekto (gatvės vaizdo stebėjimo kamera padaryto vaizdo įrašo) apžiūros (peržiūros) bei ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys – punktai 6, 8, 9 ir 10), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus. Dėl 2-osios nusikalstamos veikos (svetimo turto sugadinimo) įvykdymo kaltinamasis byloje neigia ją įvykdęs, taip pat pateikė kitokią savo kairiosios rankos sužalojimo artimu pastarojo nusikaltimo įvykio laikui metu aplinkybių versiją, nors jo alibi galinčių būti pripažintomis aplinkybių kaltinamasis negalėjo nurodyti, tokių nenustatė ir teismas. Kadangi visuma aukščiau išdėstytų bylos faktinių duomenų dėl šio 2-ojo nusikaltimo įvykio, teismo vertinimu, visiškai patvirtina kaltinamajam šioje dalyje pareikštąjį kaltinimą, teismas vertina, jog aptariama dalis kaltinamojo parodymų (dėl 2-ojo nusikaltimo įvykio), neatitinka faktinių bylos aplinkybių (punktas 2), ir tiek, kiek jais yra neigiamas šiame kaltinime nurodytų kaltinamojo aktyvių kaltų nagrinėjamo nusikaltimo sudėtį atitinkančių veiksmų atlikimas, atmestini, kaip neatitinkanti tikrovės kaltinamojo gynybinė versija, jam siekiant išvengti atsakomybės už pastarosios nusikalstamos veikos įvykdymą. Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes kaltinamojo kraujas (teismo medicininio (DNR metodu) tyrimo specialisto išvados duomenys ir duomenys kaltinamojo medicininiuose dokumentuose) tiek įsibrovimo į kavinės-baro patalpas vietoje, tiek vidaus patalpose, tiek pasišalinimo iš jų vietoje, liudytojų L. R. ir I. A. parodymai kartu su nusikaltimo įvykio vietos apžiūros duomenimis (punktai 11-15), savo visuma suponuoja išvadą, kad būtent kaltinamasis, o ne joks kitas asmuo buvo įsibrovęs į kavinės-baro patalpas, patekimo į jas ir pasišalinimo iš jų metu kaltai (tyčia) sugadino teismo aukščiau pažymėtą (punktas 2) nukentėjusios įmonės turtą, įsibrovimo metu stipriai susižalojo kairiosios rankos delno apačią ir iš gausiai kraujavusios žaizdos paliko savo kraujo pėdsakus nusikaltimo įvykio vietoje. Kaltinamojo byloje pateikta jo kairiosios rankos susižalojimo versija teismą visiškai neįtikina, pirmiausiai dėl logikos kaltinamojo veiksmams su tariamu veidrodžiu paaiškinti nebuvimo (sprendimas jį valyti vėlyvo vakaro metu, kai ruošiamasis miegui, be to tam jo nukabinimas nuo sienos, o ne valymas kabamoje padėtyje, kaip yra įprastai daroma), visų antra, akivaizdu, jog jeigu kaltinamasis būtų patyręs traumą jo nurodytomis aplinkybėmis, sutrūkusio veidrodžio šukėmis jis būtų susipjaustęs rankų delnus jų viduje veidrodžio laikymo (suspaudimo) vietose, o ne delno apačioje, be to, net ir tikint kokia tai dalimi kaltinamojo versijos, ji niekaip nepaaiškina jo kraujo atsiradimo nusikalstamos veikos įvykdymo vietoje fakto. Teismo vertinimu, kaltinamasis neigdamas 2-uoju kaltinimu (svetimo turto sugadinimas) jam inkriminuotus kaip nusikalstamus veiksmus (punktas 2), siekia išvengti atsakomybės už šios konkrečios nusikalstamos veikos įvykdymą bei visumoje sušvelninti savo teisinę padėtį byloje, todėl ši dalis jo parodymų vertinama neatitinkančia tikrovės, faktinių bylos aplinkybių, nustatyta visų likusių įrodymais pripažįstamų duomenų visuma, ir teismo atmetama (BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalys).

17. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atmestąją dalį kaltinamojo parodymų (dėl 2-osios nusikalstamos veikos – svetimo turto sugadinimo), kurių esminė dalis yra objektyvios prigimties ir (ar) nustatyti moksliniais tyrimais, dėl to objektyvūs ir itin patikimi, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktai 1 ir 2) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis L. K. : pirmojo nusikaltimo įvykio metu iš esmės dėl chuliganiškų paskatų – be aiškios dingsties, pirmas sukėlęs išgalvotu pagrindu tarpusavio ginčą, viešai fiziškai smurtavo prieš nukentėjusįjį A. M., suduodamas jam kumščiu į veidą, tuo jam sukėlė fizinį skausmą, bei tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o antrojo nusikaltimo įvykio metu tyčia, byloje nenustatytais motyvais ir tikslais siekdamas įsibrauti į UAB (duomenys neskelbtini) kavinės-baro (duomenys neskelbtini) patalpas, lipdamas į pastato kiemą per medinę tvorą, nulaužė ir taip sugadino viršutinę dalį vieno medinio segmento, sudaužė lango stiklo paketą, tuo jį sunaikindamas, braudamasis per atsiradusią ertmę lange į patalpų vidų, nuplėšė ir taip sugadino vidinę to paties lango žaliuzę, o per kitą iš vidaus atsidarytą langą pasišalindamas (išlipdamas) iš šių patalpų, sukruvino, numetė ir taip sugadino 60 Eur vertės ant šio lango palangės buvusias kalėdines dekoracijas, taip tyčia sunaikindamas ir sugadindamas bendros 510 Eur vertės UAB (duomenys neskelbtini) įmonės turtą. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

18. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai bylos dalyje dėl nukentėjusiojo A. M. sumušimo (1-oji nusikalstama veika) pagal BK 284 straipsnį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nuketėjusįjį nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti už faktiškai nukentėjusiojo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes (fizinio skausmo sukėlimą). Trečia, viešas fizinis smurtas, neabejotino fizinio skausmo nukentėjusiajam tuo sukėlimas, tai darant dar ir mažiausiai keturių pašalinių konfliktui asmenų (automobilio, kuriuo pats atvyko į įvykio vietą, vairuotojo, liudytojo T. K., A. E. ir D. E.) akivaizdoje, pagrįstai byloje įvertintas įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi ant šaligatvio prie pagrindinės miesto viešos gatvės, atviroje vietoje, girdint ir matant mažiausiai keturiems pašaliniams konfliktui asmenims (vardinta aukščiau), nuo kaltinamojo pavartoto fizinio smurto nukentėjusysis nugriuvo, buvo sukruvintas jo veidas, be to, čia (tiek gatvėje, tiek ant šaligatvio) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis nagrinėjamu atveju nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

19. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai bylos dalyje dėl svetimo UAB (duomenys neskelbtini) turto sunaikinimo ir sugadinimo (2-oji nusikalstama veika) pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti taip pat teisingai. Pirma, šioje bylos dalyje teismas nustatė (plačiau punktai 2 ir 17), jog į nurodytos aukščiau įmonės kavinės-baro (duomenys neskelbtini) patalpas, nulaužęs medinės tvoros segmento dalį bei išdaužęs lango stiklo paketą, įsibrovė bei pasišalino per kitą iš vidaus atsidarytą langą būtent kaltinamasis. Antra, būtent šio įsibrovimo metu buvo tyčia sugadintas vienas medinės tvoros segmentas, sunaikintas plastikinio lango stiklo paketas, sugadinta to paties lango vidinė žaliuzė, taip pat sukruvintos ir taip sugadintos ant vidinės kito lango, per kurį buvo pasišalinta, palangės stovėjusios kalėdinės dekoracijos, ir visa tai padarė į minimas patalpas tyčia brovęsis bei įsibrovimo metu stipriai susižalojęs savo kairiąją ranką kaltinamasis L. K. Trečia, nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos nukentėjusios įmonės (UAB (duomenys neskelbtini) sunaikinti ir sugadinti daiktai (objektai) kaltinamajam buvo visiškai svetimas turtas, į kurį jis neturėjo absoliučiai jokių (nei tiesioginių, nei gretutinių) teisių, šio turto įmonės vadovės pateiktas įvertinimas, teismo vertinimu, yra protingas, sąžiningas, teisingas ir pagrįstų abejonių nekeliantis, ginčo dėl sunaikinto ir sugadinto turto įvertinimo byloje nekėlė ir pats kaltinamasis. Ketvirta, kaltinamojo tyčia sunaikinto ir sugadinto turto vertė viršija 5 MGL/BBND, bet neviršija 250 MGL/BBND dydį, į konkrečią šiuo atveju sunaikinto ir sugadinto turto vertę teismo bus atsižvelgta individualizuojant kaltinamajam bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

20. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį bei kilusias pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastarąjį teismas dėl abiejų byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų kvalifikuoja mažesniu nei rūšinių nagrinėjamų nusikaltimų sudėčių lygmeniu, būtent : a) dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos – kaltinamasis jokių kitų mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių nukentėjusiajam sunkumą, nenaudojo, kaltinamojo tiek smurtinių veiksmų skaičius, tiek šiais veiksmais sukeltos nusikalstamos pasekmės nukentėjusiojo atžvilgiu buvo minimalūs (1 smūgiu sukeltas fizinis skausmas (sunkesni padariniai (pakenkimai) jo sveikatai byloje baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nėra konstatuoti), šios aplinkybės savo visuma persveria reikšmę aplinkybės, jog kaltinamasis šiuo atveju smurtavo iš esmės iš chuliganiškų, o ne jo kaltės laipsnį galinčių mažinti asmeninių, paskatų; b) dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos – kaltinamasis tyčia sunaikino ir sužalojo sąlyginai, atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog jis yra juridinio asmens nuosavybė, nedidelės vertės svetimą turtą, kurio bendra vertė (510 Eur) šiuo atveju santykinai nedaug viršija žemutinę baudžiamojo įstatymo (BK 187 straipsnio 1 dalis) dispozicijos ribą ir yra net 12,5 karto mažesnė nei nagrinėjamo nusikaltimo dispozicija nustatyta vidurkis (6375 Eur). Kaltės forma ir rūšis abiejų nusikaltimų atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis nusikalstamai veikė didžiąja dalimi iš chuliganiškų paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo laipsnį kiek padidina. Abu byloje nagrinėjami tyčiniai nesunkūs nusikaltimai buvo visiškai baigti nuo nusikalstamų pasekmių atitinkamai nukentėjusiojo fizinei sveikatai bei savo sunaikinto ir sužaloto turto nebetekusiai (iš dalies netekusiai) įmonei atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

21. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo L. K. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar iš esmės patenkinama : kaltinamasis aplamai nusikalto ir yra teisiamas antrąjį kartą (2 t., b. l. 69-71), tačiau dėl pirmesnės analogiškos savo pobūdžiu nusikalstamos veikos (BK 284 straipsnis) padarymo jis 2020 m. birželio 16 d. teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 m. 6 mėn. terminu, kas teistumo jam neužtraukė, todėl tyčinių nusikaltimų recidyvo tai nesukelia ir pagal baudžiamojo įstatymo taisykles (BK 97 straipsnio 3 dalis) šioje byloje kaltinamasis turi būti vertinamas kaip nusikaltęs ir teisiamas pirmą kartą, paskutinių 1 m. laikotarpiu įvykdė vieną mažai pavojingą administracinį nusižengimą (2 t., b. l. 72), gyvenamos vietos savivaldos institucija skundų dėl kaltinamojo viešo elgesio nėra gavusi (2 t., b. l. 74), kaltinamasis savo šeimos nesukūręs (gyvena vienas), beveik nuolat nuo 2016 m. dirba, šiuo metu taip pat dirba (duomenys neskelbtini), pajamos mažesnės už vidutinį šalies mėnesinį darbo užmokestį, nekilnojamo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena socialiniame savivaldybės būste (2 t., b. l. 75, 91, 92-93, 94) – turtinė padėtis vertinama sudėtinga.

22. Teismas kaltinamojo L. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) dėl 1-osios nusikalstamos veikos (BK 284 straipsnis) pripažįsta jo prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi, nukentėjusiojo atsiprašymą, susitaikymą su juo bei tam tikra dalimi padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti didžiąją dalį esminių nusikaltimo įvykio aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl 2-osios nusikalstamos veikos kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nei dėl vienos nusikalstamos veikos teismas taip pat nenustatė, dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos tokia atsakomybę sunkinančia pripažinti galimo kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio, kaip turėjusio įtakos jo nusikalstamam elgesiui, aplinkybę, teismo vertinimu, nepakanka faktinių duomenų, - kaltinamasis aplamai neigia dalyvavęs šio nusikaltimo įvykdyme, o jo apsvaigimas nuo alkoholio ir jo mastas jokiais objektyviai duomenimis nėra patvirtintas, nors kaltinamasis ir nurodė gėręs alų stebėdamas per TV sporto rungtynes.

23. Toliau teismas sprendžia, jog esant patenkinama įvertintai nusikaltusiojo asmenybei, nustačius vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos) ir nei dėl vienos veikos nenustačius atsakomybę sunkinančių, abiejų kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį pripažinus mažesniais nei rūšinių lygmens (punktas 20), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo užimtumą nuolatiniu darbu, šeiminę padėtį (šeimos, išlaikytinių nebuvimą), taip pat sudėtinga pripažintą jo turtinę padėtį (punktas 21), byloje teisingumo principas lemia baudžiamojo įstatymo požiūriu pirmą kartą nusikaltusiam ir teisiamam kaltinamajam L. K. paskyrimą mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkių dydžių ir nesusijusios su laisvės jam atėmimu rūšies - laisvės apribojimo, bausmės už kiekvieną iš inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymą (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 1-3 dalys), šiuo atveju : a) už BK 284 straipsnyje numatytą veiką – 6 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros; b) už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – 9 mėn. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Už realiąja sutaptimi įvykdytas atskiras nusikalstamas veikas paskiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 d. d. taisykles, jas iš dalies sudedant - prie griežtesnės 9 mėn. laisvės apribojimo bausmės pridedant minimalią 3 mėn. dalį (atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes – punktai 20-23) nuo švelnesnės ir tokiu būdu nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtį atitinkantys įpareigojimai (draudimas) : a) įpareigojimas toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, b) įpareigojimas pirmus 6 bausmės atlikimo (vykdymo) mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, c) draudimas per visą bausmės atlikimo (vykdymo) laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas ir 6 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis), taip pat nėra faktinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą bausmę jam sumažintina 1/3 dalimi, kadangi teisiamajame posėdyje, kaltinamajam visiškai neigiant vieną iš dviejų kaltinimų, teismui nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Pagrindo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemones nenustatyta, kaltinamasis dėl šios bylos laikinai sulaikytas nebuvo, todėl įskaitymams pagrindo taip pat nėra.

24. Kaltinamajam L. K., atliekant ikiteisminį tyrimą, byloje buvo (yra) tinkamai paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 62-64), kurią keisti ar naikinti šiame baudžiamojo proceso etape pagrindo nenustatyta, todėl ji paliktina galioti, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomoji priemonė panaikintina.

25. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų iš kaltinamojo atlyginti šio baudžiamojo proceso išlaidų taip pat nėra. Reikšmingi bylai daiktai, laikinai saugomi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate – 2 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais, 2 tamponai su nuoplovomis iš įvykio vietos ir tamponas su kaltinamojo L. K. seilių pavyzdžiu (2 t., b. l. 20, 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl A. M. sumušimo) ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

L. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB (duomenys neskelbtini) turto sunaikinimo ir sugadinimo) ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, prie griežtesnės pridedant 3 mėn. dalį nuo švelnesnės ir tokiu būdu nustatyti gautinę subendrintą bausmę – 1 m. (vienerius metus) laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, vietoje kurios nustatyti tokius įpareigojimus ir draudimą : a) įpareigoti per visą bausmės atlikimo (vykdymo) laiką toliau dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, b) įpareigoti pirmus 6 (šešis) bausmės atlikimo (vykdymo) mėnesius nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu, c) uždrausti per visą bausmės atlikimo (vykdymo) laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Reikšmingus bylai daiktus, laikinai saugomus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariate - 2 daktiloskopines plokštelės su avalynės pėdsakų fragmentais ir 2 tamponus su nuoplovomis iš nusikaltimo įvykio vietos, o taip pat tamponą su kaltinamojo L. K. seilių pavyzdžiu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Algis Vieraitis