Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienų) metų 1 (vieno) mėnesio ir 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. M. paskirta 9 (devynių) mėnesių ir 4 (keturių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2013 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, kuriuo buvo pakeistas 2013 m. liepos 10 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 8 (aštuonerių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 24 (dvidešimt keturių) dienų – iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 8 mėnesius laisvės atėmimo, G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams ir 24 (dvidešimt keturioms) dienoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku parašė ir 2016 m. birželio 6 d. išsiuntė grasinančio turinio laišką (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokurorei V. B., kuriame išdėstė duomenis su grasinimais sunkiai sutrikdyti jai sveikatą, nurodė, kad "V. B. laimė virs pragaru, didelėmis kančiomis, ji bus tik gyva, bet nebematys pasaulio, nebegirdės garsų, nebegalės kalbėti, bus apipilta azoto ir druskos rūgšties mišiniu, todėl taps mumija ir pan.", tokiu būdu grasino nukentėjusiajai V. B. sunkiai sutrikdyti sveikatą ir pagal laiško turinį nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, jog bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti skyrus griežtesnę, negu BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę.Apeliaciniame skunde nuteistasis G. M. prašo peržiūrėti bylą ir sušvelninti bausmę.Skunde nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jas skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta. Buvo paskirta didesnė, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis, bausmė.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas skundą palaikė, prašė tenkinti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Prokurorė nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.Nuteistojo G. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme teigiant, kad ji yra per griežta. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo G. M. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.Skirdamas bausmę teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, paskirta bausmė turi atitikti teisingumo principo reikalavimus ir padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę G. M., minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją skirdamas bausmę atsižvelgė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė.Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kad G. M. anksčiau teistas trylika kartų, ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau nepasimokė, nuo 1994 metų nusikaltimus daro sistemingai, paskutinė nusikalstama veika padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę, G. M. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, pataisos namuose charakterizuojamas neigiamai. Iš paminėtų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, jo antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios, kriminalinis elgesys yra tapęs jo gyvenimo būdu, taikytos bausmės jokio poveikio jo elgesio korekcijai neturi, o tai rodo didesnį G. M. pavojingumą visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms. Šių aplinkybių kontekste laisvės atėmimo bausmė buvo parinkta tinkamai. Taip pat pagrįstai jos dydis nustatytas didesnis, negu straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Nors su tokiu bausmės dydžio nustatymu nuteistasis nesutinka, skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima spręsti, kad apylinkės teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kaip minėta, G. M. yra pripažintas pavojingu recidyvistu, o pagal BK 56 straipsnio nuostatas pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė gali būti skiriama tik esant BK 62 straipsnyje numatytiems pagrindams, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių pagrindų nėra nustatyta. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra nežymiai didesnė, negu BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu, teisingai subendrinta, todėl nėra pagrindo nuteistajam G. M. paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip per griežtą ar neteisingą.Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas teisines ir faktines aplinkybes, daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė individualizuota tinkamai, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo nuosprendį keisti ir nuteistajam G. M. paskirtą bausmę švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.