- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2354-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06440-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Gerasičkinienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo A. V. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė teismo nepilnametės dukros E. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja - vaiko motina, terminuotai dvejiems metams apriboti atsakovo A. V. tėvo valdžią dukters atžvilgiu, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai turtu ir vienkartine pinigine išmoka: pripažinti E. G. asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 179 000 Lt, iš atsakovo priteisti dukrai vienkartinę piniginę išmoką – 242800,00 Lt, paskirti ieškovę E. G. turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susituokusi nebuvo, tačiau kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. G.. Supratus, kad atsakovas yra konfliktiško ir nesugyvenamo būdo, atsakovui naudojant psichologinį ir fizinį smurtą, jos ir atsakovo santykiai nutrūko 2011 m. rugpjūčio 15 d. Dukters tėvystę atsakovas pripažino 2012-02-23. Nurodė, kad su dukra ją sieja artimas vaiko ir motinos ryšys. Nuo pat mergaitės gimimo ji ja rūpinasi ir prižiūri. Dukters auginimui skiria visą savo laiką. Todėl dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo. Nuo dukros gimimo jis teikė tokią materialinę paramą: 2011 m. lapkričio 2 d. – 1200 Lt, 2012-01-02 – 3000 Lt, yra davęs 3000 Lt „Kotrynos“ parduotuvės dovanų čekį. Šiuo metu ji viena išlaiko dukrą. Ieškovė nurodė, kad visaverčiam vaiko maitinimui ji per mėnesį skiria 600 Lt, sveikatos poreikiams tenkinti reikia apie 200 Lt per mėnesį. Aprangai vidutiniškai skiria apie 500 Lt per mėnesį, vertinant atsakovo finansines galimybes mergaitei galima būtų skirti ir 900 Lt aprangai per mėnesį. 400 Lt per mėnesį skiriama higienos priemonėms. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu sudaro vidutiniškai 300 Lt per mėnesį. Tenka naudotis taksi paslaugomis, vidutiniškai per mėnesį turi 150 Lt transporto išlaidų. Lavinamieji žaidimai, dėlionės, žaislai lopšelis darželis, auklė kainuoja vidutiniškai apie 700 Lt per mėnesį. Taigi, iš viso vaiko poreikiams išleidžia 2850 Lt per mėnesį. Tėvai turi prisidėti prie vaikų išlaikymo proporcingai savo gaunamoms pajamoms ir vaikų poreikiams. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir dukrą išlaiko iš savo santaupų ir tėvų teikiamos materialinės paramos. Atsakovas turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaiko poreikiai būtų užtikrinti aukščiausiu lygiu. Išlaikymas dukrai turi būti priteistas nekilnojamuoju turtu ir vienkartine pinigine išmoka. Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje vaiko tėvo dalis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, turi būti didesnė nei ieškovės, vaiko motinos. Atsakovui tenkanti prievolė sudarytų apie 70 procentų. Dukrai reikalinga per mėnesį 2850 Lt suma, taigi, atsakovas turėtų mokėti 2000 Lt per mėnesį. Kadangi išlaikymas yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai iki dukros pilnametystės yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) mėnesiai, todėl susidaro 414 000 Lt suma. Kadangi po bylos iškėlimo teisme atsakovas yra sumokėjęs 3000 Lt, išlaikymas iki pilnametystės turi būti mažinamas šia suma ir sudaro 411 000 Lt. Taip pat iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėnesius, kuomet atsakovas neteikė jokios finansinės paramos (9 mėn. x 2000 Lt – 7200 Lt= 10 800 Lt). Taigi, dukrai nuosavybės teise turi būti priteistas butas (duomenys neskelbtini), 179 000 Lt vertės. Bendra priteistino išlaikymo turtu nepilnametei dukrai vertė yra 179 000 Lt, t.y. 242 800 Lt mažesnė negu priskaičiuota suma vaiko išlaikymui iki pilnametystės (421 800 Lt – 179 000 Lt). Todėl likusi 242 800 Lt turi būti priteista vienkartine pinigine išmoka. Šiuo metu atsakovas niekur nedirba, todėl negalėtų mokėti išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas itin grubiai pažeidinėja nepilnametės dukters interesus savo priešingu teisei, amoraliu elgesiu. Atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys psichologinio ir fizinio smurto naudojimu, pažeidžia dukros teisę augti saugioje, jos amžiaus tarpsnį atitinkančioje aplinkoje. Dėl grasinimo nužudyti, fizinio smurto ir asmens terorizavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas piktybiškai drumsčia ramybę, sukeldamas ieškovei ir dukrai stresą. Teisėsaugos institucijos yra uždraudusios atsakovui artintis prie ieškovės. Todėl jam turi būti apribota tėvo valdžia dukros atžvilgiu. Skyriumi gyvenantis atsakovas nė karto nerodė visiškai jokio noro pasimatyti su dukra, nesistengė užmegzti tėviško ryšio.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, priešieškiniu prašė teismo nustatyti dukros E. G. gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš ieškovės E. G. 400 Lt dydžio išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad išlaikymo vaikui suma 2850 Lt per mėnesį yra nepagrįsta. Nėra pateiktų įrodymų šiam reikalavimui pagrįsti. Nurodė, kad jis sutinka mokėti tiek, kiek yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pusę minimalios mėnesinės algos. Šiai dienai ieškovė augina vaiką, tačiau yra darbingo amžiaus moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialybę. Jeigu šiuo metu ieškovė gali skirti vaiko išlaikymui per mėnesį 2850 Lt, pagrįstai galima teigti, kad ateityje dėl to negali kilti problemų. Ieškovė turi nekilnojamojo turto, galima teigti, kad abu tėvai lygiai gali prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas iš viso yra sumokėjęs vaiko išlaikymui 12000,00 Lt. Reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo nepagrįstas. Nurodė, kad apriboti tėvo valdžią galima tik išimtiniais atvejais. Dukrai jis nedaro jokio poveikio, nesmurtauja prieš dukrą, deda visas pastangas, kad galėtų matytis su dukra. Todėl ieškovės reikalavimas dėl jo, kaip tėvo, valdžios apribojimo dukros atžvilgiu visiškai nepagrįstas. Atsakovas nurodė, kad prieš gimstant dukrai jis paruošė jai kambarį, pilnai jį įrengė, rado pediatrą, susitarė dėl mergaitės medicininės priežiūros. Šiai dienai visa, kas yra būtina dukros gyvenimui, tinkamam ir visaverčiam vystymuisi yra būtent jo namuose. Ieškovė neleidžia jam matytis su dukra, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtų užkirstas kelias jam matytis su vaiku. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko vaiko išlaikymui mokėti po 800 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo turtu ir vienkartinės išmokos priteisimo prašė atmesti. Prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu, priteisiant iš ieškovės vaiko išlaikymui po 500 litų per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad su atsakovo reikalavimais ji nesutinka. Vaiko gyvenamoji vieta su tėvu negali būti nustatyta vien dėl to, kad mergaitė yra labai maža. Iki šiol maitinama motinos pienu. Tėvo vaikas nepažįsta, kadangi nuo pat gimimo nėra su juo bendravusi. Tarp dukros ir tėvo nėra susiformavęs vaiko ir tėvo ryšys. Tokią situaciją savo netinkamu elgesiu nulėmė pats atsakovas. Atsakovas yra naudojęs prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, net ir nėštumo metu, dar negimusios dukros jis yra daugybę kartų išsižadėjęs. Atsakovas jai grasino ir gąsdino pagrobti dukrą, susidoroti su ja. Dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakovui pareikšti įtarimai. Taip pat atsakovas du kartus melagingai iškvietė greitosios medicinos pagalbos psichiatrijos brigadą, siekdamas jai pakenkti. Dėl šių melagingų iškvietimų taip pat vyksta ikiteisminiai tyrimai.
Institucija, teikianti išvadą byloje – Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. Vadovaujantis vaiko interesais, įvertinus pateiktą medžiagą, vaiko amžių, išvadą teikianti institucija neprieštaravo, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, o iš tėvo priteistas išlaikymas, įvertinus vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Nurodė, kad yra pagrindas terminuotai apriboti tėvo valdžią, kadangi tėvas vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką bei žiauriai elgiasi ir smurtauja vaiko motinos atžvilgiu. Vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesirūpina vaiko kasdieninių poreikių užtikrinimu, vaiko vystymusi. Atsakovas perveda lėšas vaiko išlaikymui, bet to negalima vertinti kaip tinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo, nes net ir apribojus tėvams valdžią išlieka tėvų prigimtinė pareiga teikti vaikams išlaikymą. Nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinio reikalavimus ir mano, kad jų tenkinimas šiai dienai labiau atitinka nepilnametės interesus. Atsakovo priešieškinio reikalavimai turėtų būti atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina, ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai iki pilnametystės turtu ir vienkartine pinigine išmoka, priteisiant nepilnametei asmeninės nuosavybės teise 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 179000 Lt vertės ir vienkartinę 113200,00 Lt piniginę išmoką. Nepilnamečio vaiko turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną. Terminuotai, dvejiems metams, apribojo atsakovo tėvo valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu.
Teismas nustatė, kad atsakovas, teigdamas, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, teismui nepateikė įrodymų apie savo galimybes tinkamai auginti vaiką. Išvadą teikiančios institucijos specialistams nepavyko ištirti atsakovo buities sąlygų ir nustatyti, kokioje aplinkoje ir kokiomis sąlygomis augtų mažametis vaikas, jeigu būtų tenkintas atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti dukros gyvenamąją vietą su vaiko tėvu. Ieškovė su dukra gyvena ieškovės tėvams priklausančiame trijų kambarių bute. Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad ieškovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motina tinkamai rūpinasi mažametės priežiūra, jai sudarytos sąlygos augti ir vystytis, todėl esama vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus. Teismas nustatė, kad ieškovės turtinė padėtis leis užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir nepažeis vaiko interesų. Teismas atsižvelgė į byloje esančius duomenis apie atsakovui pradėtus ikiteisminius tyrimus, (duomenys neskelbtini), ir įvertino, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ne tik neprieštarauja, bet ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismas pažymėjo ir tai, kad vaikas su mama ir tėvu kaip faktinė šeima gyveno labai neilgai, dėl atsakovo vartotos prievartos ieškovės atžvilgiu, ieškovė buvo priversta palikti atsakovo namus ir su kūdikiu persikelti pas tėvus bei kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jos atžvilgiu pavartotos prievartos. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių dukra dar yra kūdikis, labai prisirišęs prie motinos, jai yra tik vieni metai, todėl jai reikalinga atidesnė priežiūra, kurią tokio amžiau vaikui geriau suteikti gali motina. Pažymėjo, kad vaikas nuo pat gimimo yra auginamas ir prižiūrimas mamos, maitinamas motinos pienu. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Taigi vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau nei vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, - aplinkos pakeitimas pateisinimas, tik tada, kai aplinka neatitinka vaiko poreikių, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustačius ją su kitu iš jo tėvų.
Teismas nustatė, kad šalių vaikas specialiųjų poreikių neturi. Nurodė, kad ieškovės pateiktoje vaiko poreikių patenkinimo išlaidų paskaičiavimo lentelėje vaiko poreikiai yra nepagrįstai padidinti ir nepagrįsti rašytiniais įrodymais. Todėl padarė išvadą, kad vaikui, neturinčiam specialių poreikių, pakankama ir protinga išlaikymo suma būtų 2000 Lt, iš kurios 70 procentų, tai yra 1400 Lt turėtų skirti atsakovas bei 600 Lt ieškovė. Tokia teismo išvada padaryta įvertinus šalių turtinę padėtį. Teismas iš byloje esančių įrodymų taip pat padarė išvadą, kad atsakovas gali vengti teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis ir taip pažeidinėti vaiko interesus, todėl pripažino, kad ieškovės prašoma išlaikymo forma labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tuo labiau, kad pati ieškovė dirbdama gauna pakankamas pajamas, kurios galės užtikrinti vaiko poreikius. Išlaikymas nepilnamečiui priteisiamas nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, tai yra, iki (duomenys neskelbtini) už (duomenys neskelbtini) mėnesių. Skaičiuojant po 1400 Lt kas mėnesį atsakovas turi išmokėti vaikui 302400 Lt išlaikymą. Paskaičiuota išlaikymo suma mažinama atsakovo sumokėto išlaikymo suma, tai yra 10200 Lt, viso atsakovas dukros išlaikymui turi sumokėti 292200 Lt. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 179000 Lt vertės. Kadangi nepilnametei išlaikymui priteistino turto vertė yra mažesnė nei nustatyta išlaikymo suma, jai išlaikymas priteistinas ir vienkartine pinigine išmoka, kuri atitinka 113200 Lt.
Teismas, atsižvelgdamas į CK 3.180 str. 1 d. nustatytus kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, nusprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys psichologinio ir fizinio smurto naudojimu motinos atžvilgiu, pažeidžia nepilnametės interesus augti saugioje, jos amžių atitinkančioje aplinkoje. Toks atsakovo elgesys neatitinka rūpestingo tėvo standarto, nesuderinamas su tėvo teisėmis ir pareigomis vaiko atžvilgiu. Atsakovas žiauriai elgdamasis smurtaudamas motinos atžvilgiu, pažeidžia vaiko interesus. Iš šalių bei išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų, teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir jo mažametės dukters nėra susiformavusio emocinio vaiko ir tėvo ryšio, atsakovas nedėjo pastangų tokį ryšį sukurti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė trukdė jam bendrauti su vaiku, tačiau nepateikė įrodymų, kad jis dėjo pastangas bendrauti su vaiku, kad būtų kreipęsis į Vaiko teisių apsaugos institucijas dėl jo pažeidžiamos teisės bendrauti su vaiku. Teismas konstatavo, kad atsakovo netinkamas elgesys sudarė sąlygas, kad jo ir dukters ryšys nėra susiformavęs. Teismas įvertinęs bylos medžiagą nutarė taikyti atsakovui terminuotą – dviejų metų terminui, tėvo valdžios apribojimą, kaip prevencinę priemonę, kad atsakovas įvertintų ir pakeistų savo žalingą amoralų elgesį, darantį žalą jo mažametei dukrai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo dvejiems metams nepilnametės dukros atžvilgiu, panaikinti sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio ir formos, nepilnametei dukrai priteisiant vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vienkartinę 113200,00 Lt išmoką, bei nepilnametės dukros išlaikymu iš atsakovo priteisti po 600,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
1) Pagal CK 3.192 straipsnį teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Pirmos instancijos teismas nenustatė vaiko poreikių turinio ir nemotyvavo, kodėl nustatytas išlaikymo dydis yra 2000,00 Lt, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas ne tik už didelę sumą pardavė turtą, bet ir į tai, kad turi didelių skolų. Atsakovas negalėjo jų teismui pateikti, nes bylos nagrinėjimo metu buvo suimtas. Apie tai teismui pranešė atsakovo atstovas. Teismas motyvuotai turėjo pagrįsti nepilnametės dukters 2000,00 Lt per mėnesį poreikį (kiek ir kokių prekių, daiktų, maisto ir kt. reikia pirkti už šią sumą). Teismas nenustatė, kad yra padidėjusių būtinųjų vaiko poreikių, nenurodė, kokie protingi pusantrų metų vaiko poreikiai lemia tokio dydžio išlaikymo sumos priteisimą. Teismas tik formaliai vertino atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį. Nepagrįstai nevertino ieškovės turtinės padėties, formaliai apsiribodamas, kad ji šiuo metu nedirba ir išlaiko vaiką. Teismo išvada, kad atsakovas nesistemingai teikė vaikui išlaikymą yra nepagrįsta, nes atsakovas mokėjo kas keli mėnesiai dideles sumas ir vykdė nutartį dėl laikino išlaikymo. Priteisus dukrai 1 kambario butą, iš priteisto turto gauti pajamų vaikui išlaikyti šiuo metu nėra galimybės, nes butas palėpėje, penktame aukšte, nešildomas, todėl netikslinga priteisti išlaikymą tokia forma. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad, nukrypstant nuo išlaikymo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant kokią dalį išlaikymo turi teikti kiekvienas iš tėvų, o nukrypimas nuo lygių dalių principo būtinas apginti kito tėvo ir nepilnamečių vaikų interesus. Šias nuostatas teismas pažeidė priteisdamas ir vienkartinę 113200,00 Lt piniginę išmoką. Toks teismo sprendimas yra neįvykdomas ir akivaizdžiai pažeidžia vaiko interesus kas mėnesį gauti tinkamą išlaikymą, nes atsakovas neturi priteistos sumos. Atsakovas šiuo metu gali skirti dukters išlaikymui 600,00 Lt sumą, mokamą kas mėnesį.
2) Teismas, priimdamas sprendimą dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo dvejiems metams, vadovavosi tik ieškovės paaiškinimais ir Vilniaus apylinkės prokuratūros pateikta informacija. Ikiteisminis tyrimas Vilniaus miesto 6 Policijos komisariate vyksta jau metai, o ieškovė rašo vis naujus pareiškimus, kai atsakovas nori pamatyti dukrą. Nė vienas jos pareiškimas nepasitvirtino, nes tyrimas jau vyksta ilgą laiką. Pagal BK 97 straipsnį teistumą turinčiais laikomi asmenys, kurių atžvilgiu įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atsakovo atžvilgiu nėra priimta jokio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Yra tik ieškovės pareiškimai policijai, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą ir grasino. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, turi turėti nenuginčijamus įrodymus, kad tėvo bendravimas su vaiku daro vaikui nepataisomą žalą. Tokių įrodymų byloje nėra. Nurodo, jog laikinai atsisako savo reikalavimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką mažamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina. Tačiau reikalavimą dukters gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu atsakovas reikš ateityje, kai dukra sulauks tinkamo amžiaus.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai iki pilnametystės turtu ir vienkartine pinigine išmoka taip: pripažinti nepilnametei dukrai asmeninės nuosavybės teisę į patalpą butą, esantį (duomenys neskelbtini), 179000,00 Lt vertės, iš atsakovo priteisti nepilnametei vienkartinę piniginę išmoką – 242800,00 Lt. Paskirti nepilnamečio vaiko motiną, ieškovę, nepilnametės turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais. Perskaičiuoti iš atsakovo priteistinas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.
1) Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su nepilnametės dukros poreikiais ir vaiko tėvo objektyviomis galimybėmis teikti išlaikymą. Visos abejonės, nustatant priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad šiuo metu nepilnametė dukra specialių poreikių bei sveikatos problemų neturi, neturėtų įtakoti vaikui priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei galimybes teikti gerokai didesnį išlaikymą, nei yra teikiamas užtikrinant minimalius arba vidutinius vaiko poreikius. Atsakovas visada siekė, jog dukros poreikiai būtų tenkinami aukščiausiu lygiu, siūlydamas mokėti vaiko išlaikymui apie 3450,00 Lt. Negalima nepaminėti ir atsakovo ketinimų samdyti dukteriai auklę, prabangaus kambario įrengimo gimus vaikui, rūpinimosi, kad naujagimei būtų teikiamos brangiai kainuojančios privačios medicinos paslaugos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas perleido trečiųjų asmenų nuosavybėn 2012-10-04 pirkimo-pardavimo sutartimi jam nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamojo turto objektus už 2893440,00 Lt. Po teismo sprendimo priėmimo atsakovas perleido tretiesiems asmenims dar vieną jam nuosavybės teise priklausiusį, daugiau nei 200000,00 Lt vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo įsipareigojimų dydis yra daugiau nei 2000000,00 Lt. Oficialiai egzistuojančias skolas bankams atsakovas galėjo sumokėti, pardavęs aukščiau nurodytą turtą.
2) Teismas padarė neteisingą išvadą, kad vaiko poreikiai yra nepagrįstai padidinti, ir nustatė, kad pakankama vaiko išlaikymui suma yra 2000,00 Lt, kurios 70 %, tai yra 1400,00 Lt turėtų skirti atsakovas, o 600,00 Lt ieškovė. Ieškovės ir atsakovo dukra yra dviejų metų amžiaus. Ieškovė ją ketina vesti į privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą (duomenys neskelbtini), kurios paslaugos vidutiniškai per mėnesį kainuoja 1500,00 Lt. Atsakovas niekada nepritarė, kad jo dukra lankytų valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lankytųsi valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsakovas nupirkęs 3000,00 Lt vertės UAB „Kotryna“ dovanų kuponų, pareiškė, jog vaiko rūbai turi būti perkami tik prestižiniuose prekybos taškuose, taip išreikšdamas savo norą, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami aukščiausiu lygiu. Ieškovė taip pat dedanti visas pastangas, kad dukters poreikiai būtų tenkinami aukščiausiu lygiu. Nepilnametė šiuo metu vežiojama plaukioti į modernaus gydymo bei profilaktikos klinikai (duomenys neskelbtini) priklausantį baseiną. Atsakovas su šia įstaiga ketino sudaryti metinę sveikatos sutartį, kurios kaina 2000,00 Lt. Atsakovas yra pajėgus teikti dukrai didesnį nei yra priteistas išlaikymą. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiui vaikui teiktino vieno mėnesio išlaikymo dydžio nustatymo, būtina įvertinti ir atsakovo propaguojamą gyvenimo būdą, susijusį su prabangių namų ir butų nuoma. Šiuo metu atsakovas nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), anksčiau nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), namą (duomenys neskelbtini). Atsakovas taip pat (duomenys neskelbtini) nuomojasi transporto priemonę, kurios vienos paros nuomos kaina yra 1500,00 Lt. Atsakovas daug keliauja, vyksta į brangiai kainuojančias keliones po egzotiškas šalis, jo gyvenimas ir verslas nesiejamas su Lietuva.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo A. V. apeliacinį skundą atmesti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, jog procesas byloje vyksta nuo 2012 m. gegužės mėnesio ir didesnę laiko dalį atsakovas nebuvo suimtas, naudojosi net dviejų atstovų teisine pagalba, todėl galėjo rinkti ir teikti įrodymus byloje. Atsakovas, gavęs dideles pajamas už parduotą nekilnojamąjį turtą, turėjo visas galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Prieš vaiko gimimą ir po jo atsakovas pripažino ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet ir akcentavo dukters individualius poreikius, kurių patenkinimą visada siekė užtikrinti aukščiausiu lygiu (privati medicininė priežiūra, kvalifikuota, užsienio kalba kalbanti auklė, prabangiai įrengtas vaiko kambarys ir kt.). Todėl negalima sutikti su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, jog teismas vaiko poreikius nustatė be jokių objektyvių duomenų. Atsakovo turtinė padėtis pradėjo blogėti tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą. Atsakovas pradėjo realizuoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, nutraukė įsipareigojimų bankui vykdymą. Byloje yra duomenys, kad dėl atsakovo fizinio smurto vartojimo skundėsi ne tik ieškovė, tačiau ir buvusi atsakovo sutuoktinė, sesuo, buvęs darbuotojas. Atsakovas jau daugiau nei vienerius metus nėra matęs savo dukters, nedalyvavo jos auklėjime. Aplinkybė, kad nėra jokio įsiteisėjusio nuosprendžio atsakovo atžvilgiu, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad jis nėra padaręs nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu.
Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustato bendrą taisyklę, jog apeliacinis procesas vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nustatytas išimtis. Pastarasis straipsnis nurodo, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl proceso formos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raštinius įrodymus, pirmos instancijos teisme vykusių keturių parengiamųjų teismo posėdžių ir 2013-01-25 teismo posėdžio protokolą, daro išvadą, kad pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pateiktų įrodymų vertinimo bei įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, visos pagrindinės apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės yra grindžiamos byloje esančiais dokumentais, todėl atsakovo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Bylos šalys apeliaciniuose skunduose ginčija pirmos instancijos teismo nustatytą vaiko išlaikymui reikalingą sumą – po 2000,00 Lt per mėnesį. Ieškovė skunde nurodo, jog ši suma yra per maža, vaiko išlaikymui reikalinga 2850,00 Lt per mėnesį. Atsakovas teigia, jog ši suma yra per didelė, tačiau nenurodo tikslios vaikui reikalingo išlaikymo sumos, bet prašo sprendimu priteisti iš jo 600,00 Lt per mėnesį išlaikymą vaikui.
Pagal CK 3.192 str. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).
Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna vidutiniškai apie 400,00 Lt per mėnesį socialinę pašalpą ir išmoką vaikui (t. I, b.l. 22). Ieškovė yra (duomenys neskelbtini), iki vaiko gimimo buvo įsteigusi individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (t. I, b.l. 23), dirbdama savo įmonėje uždirbdavo apie 5000-7000 Lt per mėnesį (t. IV, b.l. 34). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 55300,00 Lt vertės butas (t. I, b.l. 24), kuris yra nuomojamas už 400 Lt (t. IV, b.l. 34). Ieškovė gyvena jos motinai priklausančiame bute kartu su nepilnamete dukra (t. I, b.l. 20; 25). Kreditorinių įsipareigojimų ar skolų ieškovė neturi (t. IV, b.l. 34).
Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, valdo 100 proc. bendrovės akcijų (t. I, b.l. 176). VSDFV nurodo, jog atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra 850 Lt (t. III, b.l. 71-72). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 8110,00 Lt vertės žemės sklypas, kuriam registruota hipoteka (t. I, b.l. 29), 4839,00 Lt vertės žemės sklypas (t. I, b.l. 30), 350000,00 Lt vertės butas, kuriam registruota hipoteka ir areštas (t. I, b.l. 34; t. II, b.l. 68-69), 204000,00 Lt vertės negyvenamoji patalpa, kuriai registruotas areštas (t. I, b.l. 36), 469000,00 Lt vertės butas, kuriam registruota hipoteka (t. I, b.l. 37; t. II, b.l. 70-71), 76500,00 Lt vertės butas, kuriam registruotas areštas (t. I, b.l. 38; t. II, b.l. 74-75), 281000,00 Lt vertės butas, kuriam registruota hipoteka (t. I, b.l. 41; t. II, b.l. 76-77). Atsakovas pagal kredito sutartis privalo grąžinti AB „(duomenys neskelbtini)“ 380000 Lt ir 204728 EUR (t. II, b.l. 9-65; 85-141). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas 2012-10-04 pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nuosavybės teise priklausantį, aukščiau nenurodytą, nekilnojamąjį turtą už 2893440 Lt (t. IV, b.l. 2-18). Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas per mėnesį uždirba 5000-6000 Lt, turi kreditorinių įsipareigojimų daugiau nei už 2000000 Lt (t. IV, b.l. 35), tačiau byloje nėra šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.
Skundžiamo sprendimo priėmimo metu vaikui buvo vieneri metai su puse, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu jam suėjo dveji metai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime konstatuota aplinkybe, jog vaikas neturi specialių poreikių, nes byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į jų gaunamas pajamas ir nuosavybės teise turimą turtą, leidžia nukrypti nuo teismų praktikoje įtvirtinto priteistino išlaikymo dydžio kriterijaus – vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio, kuris nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, ir nustatyti didesnę išlaikymo sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta 2000,00 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui skirtina suma. Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovas visada siekė, kad dukros poreikiai būtų tenkinami aukščiausiu lygiu, nėra pagrindas pripažinti, jog visos ieškovės nurodomos išlaidos, skirtos vaikui, yra būtinos. Vaikui išlaikymas skiriamas toks, kokį leidžia tuo metu egzistuojančios faktinės tėvų galimybės. Todėl pripažintina, kad 2000,00 Lt suma yra maksimali galima priteisti bylos šalių vaikui išlaikymo suma.
Tačiau sprendime nustatytas vaikui skirto išlaikymo paskirstymas tėvams, atsakovą įpareigojant teikti 70 % nustatytos sumos, o ieškovei paliekant tik 30 %, yra nepagrįstas byloje esančiais įrodymais apie šalių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamas nėra didelės. Bet pati ieškovė 2013-01-25 teismo posėdžio metu pripažino, jog dirbdama gaudavo apie 5000-7000 Lt per mėnesį, šiuo metu gyvenanti iš santaupų. Taigi, ieškovė neturi jokių finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, turi santaupų, nekilnojamojo turto, iš kurio gauna pajamas, yra įgijusi paklausią ir gerai apmokamą specialybė, turi darbo patirties. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio didžioji dalis yra areštuota arba registruota hipoteka. Atsakovo skola kredito įstaigai yra didelė, gaunamos pastovios periodinės pajamos nėra didelės. Byloje nėra jokių dokumentų ar kitų duomenų, galinčių patvirtinti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes apie ieškovo išsinuomotus butus, namus ir transporto priemonę kitose valstybėse. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos šalių turtinė padėtis yra lygi, todėl vaikui nustatytą išlaikymo dydį jie turi teikti lygiomis dalimis, tai yra po 50 %, arba po 1000,00 Lt.
CK 3.196 str. 1 d. nustato, jog išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą. Pirmos instancijos teismas priteisė išlaikymą vaikui nekilnojamuoju turtu ir vienkartine pinigine išmoka. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija priteistą išlaikymą turtu ir nustatyta vienkartine išmoka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išlaikymo priteisimas nekilnojamuoju turtu nagrinėjamoje byloje visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir paties atsakovo galimybes. Pirmos instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog išlaikymą vaikui atsakovas teikė nesistemingai, neturi (duomenys neskelbtini), todėl priteisė išlaikymą konkrečiu nekilnojamuoju turtu. Atsakovo argumentai, jog iš priteisto turto nėra galimybių gauti pajamų, nes butas yra palėpėje, penktame, aukšte ir nešildomas, yra nepagrįsti, kadangi nekilnojamasis turtas yra ilgalaikis, į jo remontą investuojami pinigai gali būti susigrąžinami išnuomojant, iš šio turto gaunamos pajamos būna gana pastovios, taip pat tokį turtą galima realizuoti, jį parduodant.
Sprendimu priteisto vaikui nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 179000 Lt (II t., b.l. 166). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis vaikui yra 1000,00 Lt per mėnesį, kuris yra mokamas iki vaikui sueina 18 metų, taigi iš viso (duomenys neskelbtini) mėnesius. Visas priteisto vaikui išlaikymo dydis per (duomenys neskelbtini) mėnesius sudarytų 216000,00 Lt. Iš nurodytos sumos atėmus dabartinę priteisto nekilnojamojo turto vertę, lieka 37000,00 Lt. Iš nurodytos sumos taip pat atimtina pirmos instancijos teismo nustatyta 10200,00 Lt išlaikymo suma, kurią atsakovas yra sumokėjęs iki bylos nagrinėjimo teisme. Todėl likusi priteistina išlaikymo suma yra 26800,00 Lt. Pripažintina, kad nurodyta suma, atsižvelgiant į atsakovo nepastovias pajamas bei turimus įsipareigojimus, yra gana didelė, kad ją būtų galima sumokėti iš karto.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą nuo 2000-03-20 yra deklaravęs (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 21), Lietuvos Respublikoje yra jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, čia registruota jo valdoma įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendžia, kad likusi 26800,00 Lt išlaikymo suma priteistina periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-08 iki vaiko pilnametystės, tai yra po 143,32 Lt per mėnesį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame sprendime buvo tinkamai įvertintos aplinkybės, pagal CK 3.180 str. 1 d. sudarančios pagrindą terminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią. Ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal CPK 177 str. ir 197 str. yra viena iš įrodinėjimo priemonių civiliniame procese, joje užfiksuoti duomenys yra vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiamas atsakovo kaltės pagal jam pradėtus ikiteisminius tyrimus klausimas. Pirmos instancijos teismas tik atsižvelgė, kokią įtaką minėtuose dokumentuose užfiksuoti atsakovo veiksmai gali turėti jo nepilnamečiam vaikui, kiek jie atitinka ar prieštarauja vaiko interesams. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir sprendime nurodytų motyvų matyti, jog buvo atsižvelgta ne tik į ieškovės paaiškinimus ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pateiktą medžiagą, bet ir į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kitų specialistų išvadas (t. I, b.l. 194). Todėl atsakovo prašymas panaikinti pirmos instancijos sprendimo dalį, kuria buvo terminuotai apribota jo tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, atmestinas.
Aukščiau nurodyti motyvai sudaro pagrindą vertinimui, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, susijusias su šalių turtine padėtimi, todėl neteisingai paskirstė vaikui teiktino išlaikymo dydį bei iš dalies neteisingai nustatė priteisto išlaikymo formą. Netinkamas materialinės teisės normų taikymas sudaro pagrindą iš dalies tenkinti atsakovo skundą ir pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Ieškovė ir atsakovas pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pagal CPK 93 str. 1 d. taisykles jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl pagal CPK 93 str. 2 d. ir 5 d. taisykles jam bylinėjimosi išlaidos atlyginamos proporcingais patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 587,00 Lt (t. IV, b.l. 94) žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas patenkino 50 % atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, todėl jam grąžintina 252,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio suma, kurią grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės turtu ir periodinėmis išmokomis, priteisiant nepilnametei E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise 1 kambario 48,12 kv.m. bendro ploto butą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 143,32 Lt (vieno šimto keturiasdešimt trijų litų 32 ct) dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo 2014-01-08 iki vaiko pilnametystės.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 252,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą 2013-03-14 AB „Swedbank“, mokėjimo kvito op. archyvo kodas: (duomenys neskelbtini).
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.