- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-320-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-06440-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovo priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė E. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja – vaiko motina, priteisti iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimą, taip pat prašė terminuotai dvejiems metams apriboti atsakovo tėvo valdžią dukros atžvilgiu. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamąją vietą su ieškove, uždrausti atsakovui bendrauti su dukra ir lankytis bute, kuriame ji gyvena kartu su mažamete dukra, adresu (duomenys neskelbtini) . Prašymą grindė tuo, kad vaikas nuo gimimo gyvena su motina, mergaitė maitinama motinos pienu, todėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra reikšmingas, nes atsakovas ne kartą ieškovei grasino pagrobti vaiką ir išvežti už Lietuvos Respublikos ribų. Be to, laikinas uždraudimas atsakovui lankytis bute, kuriame gyvena ieškovė su mažamete dukra grindžiamas tuo, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, du iš kurių susiję su smurtu, pavartotu ieškovės atžvilgiu, taip pat atsakovo įmonės buhalterio atžvilgiu.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. priešieškiniu prašė teismo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš ieškovės dukrai išlaikymą. Atsiliepime į ieškovės E. G. reikalavimus atsakovas A. V. nurodė, kad jis sutinka mokėti dukros išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį, kitoje dalyje prašo ieškinio netenkinti. Atsakovas pateikė prašymą taikyti byloje laikinąją apsaugos priemonę bei nustatyti pasimatymų su dukra E. G. tvarką: įpareigoti E. G. suteikti jam galimybę tris kartus per savaitę - antradienį, ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir šeštadienį nuo 14.00 val. iki 18.00 val. lankyti mažametę dukrą E. G. jos dabartinėje gyvenamojoje vietoje iki ginčo šioje byloje išsprendimo pabaigos. Nurodė, kad šiai dienai E. G. neleidžia jam bendrauti su dukra, dėl ko yra užkertamas kelias jam, kaip tėvui, įgyvendinti jo teises ir teisėtus lūkesčius. Jis siekia pasimatyti su dukra, prisidėti prie jos lavinimo, matyti, kaip ji auga. Laikina bendravimo tvarka turi būti nustatyta siekiant apginti nepilnametės dukros interesus.
Ieškovė E. G. atsiliepime į atsakovo prašymą nurodė, kad su šiuo atsakovo prašymu ji nesutinka. Atsakovo A. V. teisės dukros E. G. atžvilgiu turi būti laikinai apribotos. Bendravimo su vaiku sąvoka siejama su visaverčiu skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimu vaiko auklėjime, gyvenime, nedarant žalos vaikui ir aplinkiniams (vaiko motinai, kitiems asmenims), o ne vien tik trumpalaikiais pasimatymais. Atsakovas šiuo metu negali bendrauti su dukra, kuri dar neturi net vienų metų. Vaikas, o tuo labiau kūdikis, turi būti maksimaliai apsaugotas nuo žalingos agresyvaus ir smurtaujančio tėvo įtakos. Tėvo bendravimas su vaiku būtų įmanomas tik tuo atveju, jei jis atsisakytų savo žalingų įpročių, pakoreguotų savo elgesį, susijusį su agresija, fiziniu ir psichologiniu smurtu. Nurodė, kad jos su atsakovu santykiai yra įtempti ir konfliktiški. 2012-01-25 ji savo namuose buvo jo sumušta dukrelės akivaizdoje. Dėl šios priežasties neįmanomas atsakovo pasiūlytos bendravimo tvarkos įgyvendinimas.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės E. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė nepilnamečio vaiko E. G. laikinąją gyvenamąją vietą su motina E. G., jos gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos. Atsakovo A. V. prašymą dėl laikinos bendravimo su dukra tvarkos nustatymo netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina atsižvelgiant į siekį visais įmanomais būdais apsaugoti mažamečio vaiko interesus, kadangi mergaitė yra mažametė, ieškovės maitinama, nuo pat gimimo gyvenanti su motina, tarp motinos ir dukros yra artimas ryšys.
Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra naudojęs prieš ją dukrelės akivaizdoje smurtą, yra ją sumušęs, ieškovė bijo atsakovo agresijos, yra jai grasinęs, kad pagrobs dukrą ir išsiveš į užsienį, byloje esančius duomenis, kad E. G. kelis kartus atsakovo buvo sumušta, atsakovo A. V. atžvilgiu yra pradėti ikiteisminiai tyrimai pagal BK 145 str. 1 d., bei 140 str. 1 d., 2012-03-26 A. V. yra paskirtos kardomosios priemonės: periodiška registracija policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei draudimas lankytis E. G. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) , bei neieškoti ryšių ir nebendrauti su E. G., nusprendė netenkinti ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę uždraudžiant atsakovui A. V. lankytis ieškovės E. G. ir mažametės E. G. gyvenamojoje vietoje, - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CK 3.65 str. 2 d. 7 punktas).
Esant pritaikytai kardomajai priemonei - atsakovui A. V. uždraudus lankytis ieškovės E. G. ir jo mažametės dukros E. G. gyvenamojoje vietoje dėl atsakovo agresyvaus elgesio, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais (b.l. 161-165), teismas nurodė, kad atsakovo A. V. prašoma patvirtinti laikina bendravimo su dukra tvarka negali būti patvirtinta, kadangi ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nustatymas pažeistų pritaikytą kardomąją priemonę.
Šalies argumentai
Atsakovas A. V. atskiruoju skundu prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria būtų tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti pasimatymų su nepilnamečiu vaiku tvarką, kol bus išspręstas ginčas.
Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovo atžvilgiu yra pradėti keli ikiteisminiai tyrimai dėl smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu ir kada pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę vaiko interesams. Nutartyje nėra nurodyta, kokiais objektyviais duomenimis arba įrodymais teismas vadovaujasi atmesdamas atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teismas buvo informuotas apie tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ieškovės pareiškimu ir dar nėra baigtas, byla nėra perduota į teismą. Teismo nurodyta specialisto išvada tik patvirtina, kad ant ieškovės kūno buvo nustatytos sumušimo žymės, tačiau specialistai nenurodė, koks asmuo juos padarė. Todėl vadovaujantis šiuo įrodymu negalima teigti, koks asmuo padarė sumušimus ir jis negali būti laikomas objektyviu teigiant, kad atsakovo elgesys kelia grėsmę atsakovo dukrai.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad išskyrus ieškovės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kitų pagrįstų rašytinių įrodymų teismas nenurodo, dėl nurodyto teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį joje išdėstytais motyvais parodo, kad jis nebuvo objektyvus ir pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad atsakovo bendravimas, lankymasis pas dukterį darytų jai žalos. Priešingai, bet kokie veiksmai, kliudantys vaikui įgyvendinti jo teises į šeimą, visavertį tiek moraliniu, tiek materialiniu aspektais, gyvenimą, būtų prieštaringi tarptautinių teisės aktų ir nacionalinio reglamentavimo atžvilgiu, todėl ieškovės reikalavimas drausti matytis ir lankyti dukrą yra nepagrįstas ir prieštarauja vaiko interesams.
Be to, vadovaudamasis teismų praktika apeliantas pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo vaiko atžvilgiu, privalo remtis jo kalte. Šiuo konkrečiu atveju atsakovas nėra padaręs nieko, kas pakenktų vaikui, nėra jo kaltės ar neteisėtų veiksmų. Ieškovės reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo yra labiau jos pykčio išraiška atsakovo atžvilgiu nei siekis apginti vaiko interesus. Ieškovė neturi trukdyti tėvui matytis su dukra, nes jis nedaro jokios žalos, o siekia įgyvendinti tiek savo, tiek vaiko įstatymu sulygtas teises į tarpusavio santykius.
Atsiliepimas
Ieškovė E. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad šiuo atveju į bylą pateikti duomenys apie atsakovo piktybišką, konfliktišką ir smurtauti linkusį elgesį, apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, smurto naudojimą ieškovės atžvilgiu nepilnametės dukros akivaizdoje, charakterizuoja atsakovą neigiamai ir kelia pagrįstą baimę, kad atsakovas, bendraudamas su nepilnamete dukra ieškovės namuose gali netinkamai elgtis tiek su ieškove, tiek su jų vaiku.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su apeliantu, kad teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, kadangi šalių dukra yra mažametė, ji savo tėvo visiškai nepažįsta, nuo gimimo nėra su juo bendravusi, tarp jos ir tėvo nėra užsimezgusio ryšio, atsakovas yra linkęs smurtauti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdamas į bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra priimta tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, jos atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl keisti ar naikinti jos nėra pagrindo.
Atskiruoju skundu apeliantas iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų, nenustatęs, kad šioje byloje būtų viešas interesas (CPK 320 str., 338 str.).
Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip terminuotas ar neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, bendravimo tvarkos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko bendravimo su vienu iš tėvų tvarkos nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Kaip matyti iš byloje pareikštų reikalavimų, ieškovė ieškiniu prašo nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai iki vaiko pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, terminuotai 2 metams apriboti atsakovo tėvo valdžią dukters atžvilgiu, tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, priteisti išlaikymą vaikui iš ieškovės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškiniu pareikštų reikalavimų pobūdį, siekį kuo labiau apsaugoti prioritetinius mažamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu esant ieškovės nurodomoms aplinkybėms, kad šalių dukra gyvena su motina, ji tėvo praktiškai nepažįsta, atsakovo elgesys yra agresyvus, jis naudoja fizinį ir psichinį smurtą ieškovės atžvilgiu, šio asmens atžvilgiu pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tarp jų - susiję su fizinio ir psichinio smurto ieškovės atžvilgiu naudojimu, ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nes tokios aplinkybės leido įsitikinti teismui galimos grėsmės mažamečio vaiko interesams buvimu.
Tai, kad pasak apelianto, nepritaikius jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, yra pažeidžiama tėvo teisė bendrauti su dukterimi ir atitinkamai dukters teisės matytis ir bendrauti su tėvu, nesudaro pagrindo pripažinti laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumą, kadangi laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsaugą. Nagrinėjamu atveju šalių vaikas yra mažametis, jam šiuo metu yra apie pusantrų metukų, ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prioritetiškai svarbiau užtikrinti tokio vaiko saugią aplinką, jam įprastą maitinimo ir poilsio režimą, psichinę ir fizinę sveikatą bei gerovę negu vaiko teisę bendrauti su tėvu, o tėvo teisę bendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienokios laikinosios apsaugos priemonės taikymas ar netaikymas nereiškia tarp šalių kilusio ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nes jų paskirtis, kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamu atveju yra prioritetinių nepilnamečio vaiko interesų apsauga, kol nebus teismo galutinai išspręsti šalims reikšmingi klausimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tėvo valdžios laikino apribojimo bei išlaikymo.
Apeliantas teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pakanka objektyvių duomenų apie realią grėsmę vaiko interesams, tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Dar kartą pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pagal byloje esančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali daryti neigiamą įtaką mažamečio vaiko interesams, todėl pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl nurodytos laikinosios apsaugos priemonės.
Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant pirmosios instancijos teismo nustatytai aplinkybei, kad atsakovo atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą viena iš pritaikytų kardomųjų priemonių yra draudimas atsakovui lankytis E. G. gyvenamojoje vietoje, esančioje Taikos g. 17-20, Vilniuje, bei neieškoti ryšių ir nebendrauti su E. G., atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas prieštarautų kardomajai priemonei ir tokiu būdu jai prieštarautų, ką teisingai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Nesant atskirojo skundo nagrinėjimo dienai duomenų apie kardomosios priemonės panaikinimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados.
Be to, pažymėtina, kad į bylą yra pateikta informacija apie tai, kad atsakovas šiuo metu yra suimtas, todėl šiuo metu atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė pripažintina netgi netikslinga.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama teismo paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.