- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-22
- Bylos Nr.
- e2A-628-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40912-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- UAB „Office management system“
- Ieškovas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 2.5.8.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Neringos Švedienės ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Office management system“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovui UAB „Office management system“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas nutraukti 2016-10-06 sudarytą transporto priemonės Škoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovui 3 600 EUR, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteisto sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigoti ieškovą grąžinti nurodytą transporto priemonę ir priteisti iš atsakovo 90,87 EUR nuotolių bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2016-10-06 tarp šalių buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas už 3600 EUR iš atsakovo įsigijo automobilį Škoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, apie parduodamą automobilį jis sužinojo iš informacijos skelbimų portale www.autoplius.lt, pardavėjas skelbė, kad parduodamas tvarkingas automobilis, pirktas Lietuvoje naujas, rida tikra, viskas veikia, geros komplektacijos, naujos kartos variklis 66 kw“, kad parduodamame automobilyje yra sumontuota „ABS, SRS oro pagalvės“. 2016-10-05 susitikimo metu buvo atliktas bandomasis važiavimas, automobilis atidžiai apžiūrėtas, atsakovo atstovas patikino, kad automobilis pirktas Lietuvoje naujas ir kruopščiai prižiūrėtas. Kadangi bandomojo važiavimo metu trūkumų nebuvo pastebėta, buvo sutarta automobilį pirkti. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta sekančią dieną atsakovo buveinės patalpose. Esą po poros dienų ieškovas pastebėjo prastai pritvirtintas priekinės plastikinės stogo konstrukcijos detales, dar po kelių dienų ieškovui paleidus oro pūtimą į priekinį langą, pasigirdo keisti garsai, pradėjo kristi stiklo šukių gabaliukai. Atidžiau apžiūrėjus priekinę panelę bei atsukus varžtelius, esančius daiktadėžės skyriuje, atsivėrė tuščia ertmė, kurioje turėjo būti oro pagalvė, tačiau toje vietoje styrojo tik nupjautas laidas. Ieškovas nurodo informavęs atsakovo vadovę, kuri tikino apie tai nežinojusi, prasitarė turėjusi autoįvykių, apie kuriuos ieškovas pardavimo metu nebuvo informuotas, vadovė pažadėjusi, kad oro pagalvės bus nupirktos. Pažadas nebuvo įvykdytas, atsakovas atsisakė taikiai spręsti ginčą, todėl ieškovas 2016-10-26 Škodos servise atliko automobilio patikrą, kurios metu buvo nustatyta, kad priekinių oro pagalvių nėra, pakaba tvarkinga, remontuota ir dažyta : galinis kairys sparnas, variklio dangtis, galinės pusės durys, dešinės pusės slenkstis, automobiliui buvo deformuotas kėbulas - pažeista geometrija. Ieškovas teigia, jog nustatyti trūkumai leidžia pirkėjui pasinaudoti teise atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ( CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad automobilis pardavimo metu buvo su galiojančia technine apžiūra, ieškovas, prieš įsigydamas automobilį, jį išbandė ir jokių pretenzijų dėl galimų defektų nenurodė, o prietaisų skydelyje indikacijos apie kokius nors transporto priemonės gedimus nebuvo. Esą ieškovui buvo siūlyta nuvykti į autorizuotą Škoda centrą ir atlikti automobilio patikrą, tačiau pastarasis tai atlikti atsisakė, teigdamas, kad pats yra patyręs automobilių specialistas. Atsakovo teigimu, viešai prieinami duomenys apie ieškovą patvirtina, kad jis yra dirbęs bendrovėse, prekiaujančiose naujais bei naudotais automobiliais, jų detalėmis, teikiančiose remonto paslaugas. Be to, atsakovas pažymėjo, kad per laikotarpį nuo automobilio pardavimo iki jo atliktos patikros ieškovas intensyviai naudojosi transporto priemone ir ja nuvažiavo net 1 564 km. Atsakovo teigimu, į bylą nėra pateiktų duomenų, kada ir kur buvo automobilis taisytas ir ar šis įvykis ar įvykiai įvyko atsakovui valdant automobilį. Todėl atsakovas prašė ieškinį atmesti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė 2016-10-06 sudarytą transporto priemonės Škoda Fabia, v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo UAB „Office management system“ ieškovo Ž. K. naudai 3 600 EUR už automobilį sumokėtos sumos bei įpareigojo ieškovą Ž. K. nurodytą transporto priemonę grąžinti atsakovui UAB „Office management system“; priteisė iš atsakovo UAB „Office management system“ 90,87 EUR nuostolių atlyginimui, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo (2016-11-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 583 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo Ž. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Likusią ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo teismas atmetė.
6. Teismas sprendė, kad priekinių oro pagalvių trūkumas transporto priemonės įsigijimo metu nebuvo nustatytas, skelbime nurodyta, kad automobilyje SRS oro pagalvės yra sumontuotos ir ginčo šalys patvirtino, kad automobilio prietaisų skydelyje indikacijos apie kokius nors transporto priemonės gedimus nebuvo. Todėl teismas vertino, kad net ir atidus pirkėjas tokio automobilio trūkumo iš karto pastebėti negalėjo, o pardavėjo elgesys rodo, kad jis apie automobilio saugos reikalavimų trūkumus žinojo, tačiau apie juos pirkėjo neinformavo. Teismas nustatė, kad Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties skiltyje apie automobilio trūkumus jokios žymos nėra, kaip ir informacijos apie eismo įvykius ir trūkumus, nors šių duomenų nurodymas pirkimo pardavimo sutartyje yra privalomas (CK 6.431¹ straipsnis). Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pardavėjas - bendrovės vadovė M. M. ir jos įgaliotas asmuo E. E., pats būdamas 2016-06-14 autoįvykio dalyviu, nuo pirkėjo tokią informaciją nuslėpė. Teismas vertino, kad techninės apžiūros metu aplinkybė, kad nėra oro pagalvių, galėjo būti neužfiksuota, o automobilio kokybės pažeidimas (priekinių oro pagalvių trūkumas) yra esminis, nulėmęs tai, kad pirkėjas negavo didžiąja dalimi to, ko tikėjosi. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teisminio proceso metu neigia savo kaltę dėl daikto trūkumų atsiradimo ir nebendradarbiauja su pirkėju, teismas sprendė, jog ieškovas negali protingai tikėtis automobilio trūkumų pašalinimo, todėl ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą – atsisakyti sutarties, taikant restituciją, vertino pagrįstu. Teismas konstatavo, kad duomenų, jog daikto kokybės trūkumas atsirado dėl paties pirkėjo kaltės, atsakovas nepateikė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas UAB „Office management system“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas iš dalies, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.
8. Apelianto teigimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes esą ieškovas automobilį įsigijo niekieno neverčiamas, automobilis buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra, ieškovas prieš 2016-10-06 automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą automobilį kelis kartus išbandė, ir jokių pretenzijų nepareiškė, juolab, kad prietaisų skydelyje indikacijos apie kokius nors transporto priemonės gedimus nebuvo. Esą ieškovui ne kartą buvo siūloma nuvykti į autorizuotą Škodos centrą ir atlikti automobilio patikrą, tačiau jis tokios galimybės atsisakė, teigdamas, kad yra patyręs automobilių specialistas. Apeliantas nurodė, kad ieškovas įsigytu automobiliu nuvažiavo net 1 564 km., galimai tuo laikotarpiu automobilis buvo sugadintas autoįvykyje. Apeliantas taip pat nesutinka ir su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, motyvuodamas tuo, kad jos sudaro beveik pusę ginčo automobilio vertės.
9. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad apeliantas skunde pateikia vienintelį argumentą, kuriuo grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y., kad ieškovas esą intensyviai naudojosi transporto priemone ir su ja nuvažiavo net 1564 km. ir galimai transporto priemonės naudojimo terminu automobilis Škoda Fabia buvo sugadintas autoįvykyje. Ieškovo teigimu, atsakovas savo pozicijos pagrindimui tik kritikuoja ieškovo pateiktus įrodymus, bet pats į bylą nepateikė jokių savarankiškų kitų specialistų ar institucijų kompetentingų išvadų. Pagal rungimosi civiliniame procese principą, atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovas netinkamai naudojo transporto priemonę ir dėl jo kaltės atsirado transporto priemonės trūkumas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikta 2016-06-14 eismo įvykio deklaracija bei eismo įvykio fiksacija tik patvirtina pardavėjo nesąžiningumą sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, nes pardavėjas, žinodamas apie 2016-06-14 autoįvykį, sutarties sudarymo metu tokią informaciją nuslėpė. Esą apelianto argumentas dėl to, kad automobilio trūkumai galėjo atsirasti dėl ieškovo kaltės, yra paneigti, nes teismo posėdžio metu atsakovo direktorė nurodė nežinojusi, jog nėra oro pagalvių, tačiau ieškovui nurodžius šį trūkumą sutiko jas nupirkti. Pardavėjo sutikimas ištaisyti paaiškėjusį trūkumą negali būti vertinamas kitaip, nei pripažinimas faktinės aplinkybės apie tai, kad jam buvo žinomas šis trūkumas ir dėl to kaltas pardavėjas. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad jis perdavė tinkamos kokybės transporto priemonę ieškovui bei tai, kad ieškovas netinkamai šiuo daiktu naudojosi. Atsakovas tokios pareigos neįvykdė, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
11. Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą – atsisakyti sutarties, taikant restituciją, vertino pagrįstu.
15. Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, tokiems teiginiams patvirtinti nurodo tas pačias aplinkybes, kuriomis atsikirtinėjo į ieškinį ir kurias tyrė bei vertino pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą. Apeliantas nenurodo jokių teisės pažeidimų, kuriuos priimant sprendimą galimai padarė pirmosios instancijos teismas, kokios bylos aplinkybės patvirtina skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos tokios aplinkybės – apeliantas iš esmės siekia kitokio aplinkybių vertinimo, nenurodydamas jokio teisiškai reikšmingo pagrindo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nekartodamas pirmosios instancijos teismo argumentų, susijusių su išnagrinėtomis ir įvertintomis aplinkybėmis, sprendžia, kad byloje buvo tinkamai ištirti ir įvertinti visi įrodymai bei padarytos pagrįstos išvados dėl pardavėjo elgesio, neatskleidžiant visos privalomos informacijos apie parduodamą automobilį, ir dėl pagrindo ieškovui atsisakyti sutarties, taikant restituciją, ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Apelianto deklaratyvus teiginys, kad galimai automobilis buvo sugadintas autoįvykyje paties ieškovo, nėra pagrįstas jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir jas pagrindžiančiais įrodymais, todėl neįtakoja pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010 ir kt.).
17. Apeliantas nesutinka ir su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdamas, kad jis sudaro beveik pusę įsigyto automobilio vertės. Pagal CPK 93 straipsnio pirmąją dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovo naudai pastarojo patirtas 83 EUR žyminio mokesčio bei 1 500 EUR atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, ir sprendžia kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir protinga.
18. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
19. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti jų atlyginimo klausimo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
20. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę, patvirtinančią, kad ginčo automobilis neatitinka techninių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujai pateiktas įrodymas neįtakoja nagrinėjamos bylos procesinio sprendimo, ir, siekdamas proceso koncentracijos principo užtikrinimo, atsisako priimti pateiktą įrodymą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti tenkinti atsakovo UAB „Office management system“ apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.