- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-31
- Bylos Nr.
- 2-950-514/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Atsakovas
- I. A., M. Ž.
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Advokatai
- Jovyta Piekienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams I. A. ir M. Ž. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų I. A. ir M. Ž. 16214,48 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-07-04 Plungės rajone dėl atsakovo M. Ž., vairavusio I. A. priklausančią transporto priemonę Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „InterAssista“ („BTA Insurance Company“ SE filialo subrangovė), veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 16214,48 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo UAB „InterAssista“ išmokėtą 16214,48 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, atsižvelgdamas į minėtame įstatyme įtvirtintą teisę reikalauti, kad padarytą žalą atlygintų už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, nevykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, prašo iš atsakovų solidariai priteisti 16214,48 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.
Ieškovo atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, pateikė prašymą civilinę bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko ieškinyje išdėstytus teiginius ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas I. A. atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad pripažįsta, jog jis kaip automobilio savininkas solidariai atsako su avarijos kaltininku, tačiau dėl savo sunkios turtinės padėties (neturi jokio turto, mokosi, gauna apie 10 Eur stipendiją, yra išlaikomas tėvų), todėl neturi galimybės sumokėti ieškovo prašomos sumos. Atsakovo žiniomis, M. Ž. turtas įkainotas 1220 Eur yra areštuotas, kito turto neturi, nesimoko ir nedirba, todėl ieškinio patenkinimas sukeltų labai sunkias pasekmes, taip pat prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Prašė ieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į turtinę padėtį sumažinti atlygintinos žalos dydį bei išdėstyti sprendimo vykdymą 5 metams. Prie atsiliepimo pateikė duomenis apie gaunamą stipendiją, duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto neturi.
Teismo posėdžio metu atsakovas I. A. nurodė, jog automobilį buvo pirkęs pagal pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau automobilio savo vardu nebuvo įregistravęs. Perduodant automobilį vairuoti atsakovui M. Ž., jokia sutartis nebuvo sudaryta, autoįvykio metu automobilis privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu nebuvo draustas. Atsakovas nekilnojamojo turo nėra įgijęs, kol kas jokių pajamų neturi, todėl atlyginti žalos iš karto galimybės neturėtų. Tačiau baigė Plungės technologijų ir verslo mokyklą, ieškosi darbo, todėl prašo priteistinos žalos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Atsakovas M. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio metu vairavo atsakovui I. A. priklausantį automobilį. Mano, kad dėl įvykio yra ir nukentėjusiojo vairuotojo kaltė. Šiuo metu nedirba, pajamų neturi, todėl prašomos žalos atlyginti negalėtų. Atlygintinos žalos mokėjimą išdėsčius dalimis, siektų ją atlyginti.
Atsiliepimas
Ieškovo atstovas su atsakovo atsiliepime nurodytu prašymu dėl žalos sumažinimo nesutiko, nurodė, jog CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato išimtis, kai visiško nuostolių atlyginimo principas taikomas ne visa apimtimi ir nuostolių dydis gali būti mažinamas, tačiau tokių išimčių taikymas ribotas draudimo suma, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta, t.y. tokiu atveju mažintinas atlygintų nuostolių dydis negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė turėjo būti privalomai apdrausta. Taip pat nesutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu 5 metams, nes neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Nurodė, jog žalos išdėstymas yra išimtinė galimybė, suteikiama, kai sprendimo įvykdyti iš karto neįmanom dėl itin sunkios atsakovo turtinės padėties žalos priteisimo momentu bei turi turėti ilgalaikį pobūdį. Mano, jog atsakovo I. A. pateikti įrodymai nepagrindžia jo sunkios materialinės padėties, jos nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio, nes atsakovas yra darbingas, turi visas galimybes dirbti, gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą, o tai, kad skolininkas delsia atsiskaityti su kreditoriumi, vertintinas kaip piktybiškas vengimas atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-04 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas M. Ž., vairavęs atsakovui I. A. priklausantį ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos dydį nustatė ir nukentėjusiajam atlygino UAB „InterAssista“, kuriam ieškovas, remdamasis Paslaugų teikimo sutarties Nr.6 2.1.3 p., kompensavo išmokėtą 16 214,48 Eur draudimo išmoką. Kadangi nei transporto priemonės Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, atsakovas I. A., nei įvykio metu automobilį vairavęs atsakovas M. Ž. neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę, ieškovas kreipėsi į atsakovus, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau šie ieškovo reikalavimo neįvykdė.
Dėl atsakovų prievolės atlyginti žalą ir žalos dydžio
Išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui, ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją ar jos savininką (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 23 str.
Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 str. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tol, kol yra įregistruotos. 2015-07-04 įvykusio eismo įvykio metu galiojusi šio įstatymo redakcija numatė, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas, kuris negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę (4 str. 2–3 d.). Pagal byloje esančią 2015-06-20 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nustatyta, kad atsakovas I. A. įsigijo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į automobilį ir yra šio automobilio savininkas (CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d.), todėl jam teko pareiga jį apdrausti. Atsakovas I. A. neįvykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu nustatytos pareigos, leido naudoti atsakovui M. Ž. neapdraustą transporto priemonę, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo atsakovas I. Ž. asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, – nagrinėjamu atveju atsakovas I. A. atlygintų žalą – grąžintų išmokėtą sumą.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtinta solidari atsakingo už žalos padarymą asmens (vairuotojo) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį (transporto priemonės savininko), atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad šie asmenys Draudikų biurui atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008).
Atsakovas M. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl eismo įvykio 2015-07-04 yra abiejų eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltė, tačiau iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK informacijos paie eismo įvykį matyti, kad 2015-07-04 apie 21.13 val. eismo įvykis kilo dėl to, kad automobilio Renault Laguna vairuotojas, vairuodamas automobilį, važiuodamas kelio vingyje, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šie oficialūs rašytiniai įrodymai atsakovo M. Ž. leistinomis priemonėmis nebuvo nuginčyti, dėl ko teismas neturi pagrindo manyti, kad dėl įvykio galimai buvo ir kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo kaltė.
Atsakovas M. Ž. išreiškė abejonę dėl nustatyto žalos dydžio.
Teismo vertinimu padaryta žala apskaičiuota tinkamai, nes buvo atsižvelgta į 2015-07-09 transporto priemonės techninės apžiūros protokolą, apgadinto automobilio fotonuotraukas, transporto priemonės remonto vertės sąmatas bei realiai atliktus remonto darbus pagrindžiančias PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo pateiktose remonto sąmatose nurodyti būtini remonto darbai bei remontuojamos keičiamos detalės yra analogiški nurodytiems transporto priemonės techninės apžiūros protokoluose. Teismas sprendžia, kad atliktų darbų kaina, įvertinus tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas 2012 m. gamybos automobilis, visiškai atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, neprieštarauja teisės aktų nuostatoms. Atlygintinos žalos dydžio nepagrįstumą turi įrodinėti žalos dydį ginčijantis asmuo, tačiau atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių žalos apskaičiavimus, nepateikė. Nustatytas žalos dydis 16 214,48 Eur, ši suma išieškotina iš atsakovų solidariai.
Dėl atlygintinos žalos sumažinimo
Atsakovas I. A. prašė sumažinti atlygintiną žalą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.
LR CK 6.251 straipsnio 2 dalis numato, kad sumažintas nuostolių atlyginimas negali būti mažesnis už draudimo sumą, kuria skolininko civilinė atsakomybė buvo ar turėjo būti privalomai apdrausta. Atsižvelgiantį 2015-07-04 įvykusio eismo įvykio metu galiojusio TPVCAPDĮ 11 straipsnio nuostatas, atsakovo turimos transporto priemonės Renault Laguna kaip valdytojo civilinė atsakomybė privalėjo būti apdrausta 1 000 000 EUR dėl žalos turtui ir 5 000 000 EUR dėl žalos asmeniui, tačiau to atsakovas nebuvo padaręs. Ieškovo reikalavimas yra 16 214,48 Eur, t.y. mažesnis, dėl ko, remiantis minėto civilinio kodekso nuostatomis, nėra pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
(duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo svarbu atsižvelgti į CK1.2 str. 1 d. įtvirtintus civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus. Šių principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus arba išdėsčius dalimis teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo bei tvarkos pakeitimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovas I. A., prašydamas išdėstyti sprendimo vykdymą, pateikė duoemnsi, patvirtinančius, jog nekilnojamojo turto nėra įgijęs, nedirba, pajamų neturi. Atsakoavs M. Ž. įrodymų apie turtinę padėtį nepateikė, paaiškinęs, jog turi ir kitų kreditorinių įsipareigojimų.
Bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas I. A. eismo įvykio metu mokėsi Plungės Plungės technologijų ir verslo mokykloje, kurią baigė tik šiais metais, nekilnojamojo ar kito vertingo turto nėra įgijęs, kol kas jokių pajamų neturi.
Atsakovas M. Ž. šiuo metu nedirba, pajamų neturi, pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatyta, kad jam nuosavybės teise priklauso ¾ gyvenamojo namo su priklausiniais, es. Sėlenių k., Plungės r., kuriam 2016-04-22 turto arešto aktu disponavimas apribotas, kas patvirtina, kad atsakovas turi ir kitų įsipareigojimų.
Įvertinus padarytos žalos dydį, kuri bet kokiam fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovų turtinę padėtį, tai, kad ieškovas yra juridinis asmuo, kurio finansinei padėčiai teismo sprendimu priteistos draudimo išmokos mokėjimo išdėstymas neturės esminės įtakos, yra pagrindas priteistos sumos mokėjimą išdėstyti. Tačiau abu atsakovai yra jauni, darbingo amžiaus, jų galimybės įsidarbinti ir gauti pajamas nėra apribotos, todėl atsakovai turėtų siekti pakeisti finansinę padėtį ir tokiu būdu teismo sprendimą įvykdyti per įmanomai trumpesnį laiką. Tenkinus atsakovo I. A. prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 5 metams, nuostolių atlyginio mokėjimas užsitęstų penkerius metus, o tokiu atveju, teismo vertinimu būtų pažeisti kreditoriaus interesai bei lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas I. A. įgijo specialybę, abu ieškosi darbo, stengiasi gauti papildomų pajamų, kas leidžia vertinti atsakovų turtinės padėties pagerėjimą ateityje, atsižvelgiant į atlygintinos žalos dydį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymą atsakovų atžvilgiu būtų teisinga išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, Toks laiko tarpas teismo vertinimu atitiktų protingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo kriterijus, taip pat šalių interesų pusiausvyros principą.
Dėl palūkanų
Atsakovams neatlyginus žalus, ieškovas patiria nuostolių, kurių atlyginimui pagal CK 6.210 str. 1 d. priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų ieškovui priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas 486 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš I. A. ir M. Ž. 16 214,48 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus keturiolika eurų 48ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 486 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai.
Priteistos 16 214,48 Eur žalos atlyginimui sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimis 36 mėnesiams, nustatant, jog iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos atsakovai solidariai sumoka įmokas kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas, pradedant mokėti einamąjį mėnesį po sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.