- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 1A-770-361-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00069-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- V. K.
- Kategorijos
Teisėja E. Lapinskienė Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00069-2011-2
2012 m. spalio 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. balandžio 29 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010 m. gruodžio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 28 d. pareiškime Policijos departamento prie LR VRM generaliniam komisarui, 2011 m. balandžio 26 d. skunde Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui, 2011 m. kovo 28 d. pareiškime ir 2011 m. gegužės 2 d. skunde Lietuvos generaliniam prokurorui, turintiems teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, 2011 m. rugpjūčio 18 d. protokole – pareiškime kaltinamasis V. K. tyčia nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, tai yra, kad:
1. 2009 m. vasario 20 d., nuo 13.30 val. iki 21.30 val., Klaipėdos m., esant sulaikytam už kito nusikaltimo padarymą ikiteisminiame tyrime Nr. 30-9-00049-08 ir būnant bejėgiškos būklės (komos būsenos), Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai jam į burną įdėjo polietileninį maišelį su narkotine medžiaga – 1,3801 g aguonų ir jų dalių koncentratu, ir taip jį siekė nužudyti. Taigi kaltinamasis V. K. pranešė apie nebūtus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
2. Klaipėdos apskrities VPK ONTB vyriausioji tyrėja R. B. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijant leistinus įgaliojimus, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00049-08, sąmoningai dangstė šiuos Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų veiksmus ir leido savo kolegoms Klaipėdos apskrities VPK ONTB vyriausiajam tyrėjui T. N., viršininkui R. S. klastoti prieš jį kaltinimus minėtame ikiteisminiame tyrime; be to, nurodė, kad šiuos visus Klaipėdos apskrities VPK ONTB pareigūnų veiksmus dangstė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras D. M., kuris kontroliavo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje bei surašė kaltinamąjį aktą. Taigi kaltinamasis V. K. pranešė apie nebūtus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis, naudodamasis žodžio laisve, tik išreiškė nuomonę, kurios viešai net neskelbė, tai jis patvirtino ir apylinkės teisme. Jį saugant dviem pareigūnams, jo burnoje buvo aptiktas maišelis su narkotine medžiaga, kai buvo išteisintas, kreipėsi į generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti galimą „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų nusikalstamą veiką, kuri, nepaisydama generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu patvirtinto asmenų aptarnavimo aprašo 29 p., persiuntė skundą tirti Klaipėdos prokuratūrai. Analogišku skundu kreipėsi ir į generalinį komisarą, kuris taip pat persiuntė skundą dėl Klaipėdos VPK „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų aiškintis Klaipėdos VPK. Nors institucijos turėjo išsamiai ištirti jo nurodytus argumentus, patvirtinti arba paneigti įtarimus, tačiau siekdamos jį „pažaboti“ surašė pareiškimą dėl šmeižto. Apeliantas remiasi Europos žmogaus teisių konvencijoje numatytomis minties, sąžinės, religijos, saviraiškos laisvėmis, teigia, kad kaltinimus jam inicijavo grupė asmenų, susijusių su jėgos struktūra. Be to, jis negali būti baudžiamas dėl advokato teisme išreikštos pozicijos apie tai, kad pareigūnai jam, V. K., į burną įdėjo narkotines medžiagas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vienas iš esminių melagingo pranešimo apie aiškiai nebūtą nusikaltimą nusikaltimo požymių yra tai, kad pranešama aiškiai neteisinga informacija apie nusikalstamą veiką. Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie aiškiai nebūtą nusikaltimą. Sąvoka „melagingas“ suponuoja tik tiesioginę tyčią: asmuo supranta, kad įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia aiškiai tikrovės neatitinkančias žinias apie tariamai padarytą nusikalstamą veiką. Suvokdamas, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą, kaltininkas siekia tai daryti.
Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad V. K. 2011 m. kovo 28 d. pareiškime generaliniam komisarui, 2011 m. balandžio 26 d. skunde vidaus reikalų ministrui, 2011 m. kovo 28 d. pareiškime ir 2011 m. gegužės 2 d. skunde generaliniam prokurorui, galiausiai 2011 m. rugpjūčio 18 d. protokole–pareiškime, kuriame prašė remtis ankstesniais jo pareiškimais (skundais), skundėsi dėl to, kad jam būnant bejėgiškos būklės (komos būsenos) Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai jam į burną įdėjo polietileninį maišelį su narkotine medžiaga – 1,3801 g aguonų ir jų dalių koncentratu, ir taip jį siekė nužudyti, o tyrėja R. B. bei prokuroras D. M. dangstė tokius veiksmus ir leido klastoti kaltinimus. Taigi pranešama apie BK 259 str. 1 d., 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p., 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. nusikalstamas veikas.
Kaip pripažįstama ir teismų praktikoje, bylose dėl BK 236 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo teismas turi pareigą kruopščiai patikrinti visas informacijos apie padarytą nusikalstamą veiką pateikimo atitinkamoms institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, aplinkybes ir sutelkti dėmesį tokios informacijos melagingumo požymio, kaltininko subjektiškumo ir jo tiesioginės tyčios išaiškinimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-336/2010).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą V. K. pagal BK 236 str. 1 d., jo skunduose generaliniam prokurorui, generaliniam komisarui bei vidaus reikalų ministrui paminėtos aplinkybės apie galimas nusikalstamas veikas buvo atidžiai tikrinamos, ne kartą pratęstas pareiškimo (skundo) patikslinimo terminas (b. l. 103, 119, t. 1), atlikta įvairių veiksmų, apklausti net keletas asmenų, apžiūrėta kita baudžiamoji byla, gauti medicininiai dokumentai ir tik po to priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. K. pareiškimus (skundus), o pačiam V. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 236 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis baudžiamosios bylos medžiaga, teisingai nustatė ir detaliai paaiškino, kada ir kaip buvo aptiktos narkotinės medžiagos V. K. organizme. Apygardos teismas su šiais motyvais sutinka. Iš tikrųjų iš bylos medžiagos (sulaikymo protokolo, liudytojų parodymų) matyti, kad V. K. 2009-02-20 10 val. 30 min., nors ir besipriešinantis, buvo sulaikytas „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų, surakintas antrankiais pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK, perduotas ONTB pareigūnui A. B., kuriam pildant asmens kratos protokolą, nuo 13 val. 10 min. iki 13 val. 30 min., V. K. prarado sąmonę, todėl netrukus iškviesta greitoji pagalba, kurios medikai diagnozavo V. K. ūmų sunkaus laipsnio peroralinį apsinuodijimą narkotikais (b. l. 127–128, t. 1) ir jis, lydimas „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų, pristatomas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Vakare 20 val. 45 min. medicinos personalas burnos higienos procedūrų metu V. K. burnoje aptiko maišelį su narkotinėmis medžiagomis, kaip vėliau paaiškėjo, aguonomis ir jų dalių koncentratu.
Apylinkės teismas teisingai pripažino, jog loginė įvykių seka rodo, kad narkotinės medžiagos į V. K. organizmą galėjo patekti tik tam tikru laiku, t. y. nuo jo sulaikymo iki pristatant jį į A. B. kabinetą, kadangi dar sulaikant V. K. pastarasis priešinosi, o tai leidžia spręsti, jog buvo pakankamai sąmoningas, taigi dar ne sunkiai apsinuodijęs narkotikais, tik po to, kai buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK pareigūnui A. B., atliekant proceso veiksmus, V. K. prarado sąmonę. Nors V. K. savo parodymuose apylinkės teisme aiškino, jog prarado sąmonę dėl suduotų smūgių, tačiau tokią jo versiją paneigia gydytojų diagnozė apie ūmų ir sunkų apsinuodijimą narkotikais, abejoti medikų komepetencija nėra jokio pagrindo. Vėliau atlikti tyrimai medicinos įstaigoje, tarp jų šlapimo toksikologinis tyrimas, kurio laboratorinis bandinys, paimtas 2012-02-20 14 val. 50 min. (b. l. 139, t. 1), parodė, jog V. K. šlapime iš tikrųjų rasta opiatų ir morfino. Iš pirmosios instancijos teisme apklaustų asmenų (G. J., R. B., V. P.), kurie dalyvavo V. K. sulaikymo operacijoje, parodymų apie sulaikymo aplinkybes matyti, kad nėra jokio pagrindo įtarti, jog kažkuriuo momentu kuris nors iš pareigūnų galėjo į V. K. burną įdėti maišelį su aguonų ir jų dalių koncentratu. Priešingai, pirmasis pareigūnas, tiesiogiai susidūręs su V. K. sulaikymo metu, V. P. atkreipė dėmesį į ant V. K. lūpų buvusias putas. Be kita ko, ir pats V. K. nenurodo, jog iki prarandant sąmonę kas nors būtų jam į burną įdėjęs narkotikų, o, kaip matyti iš bylos duomenų, sąmonę jis prarado būtent dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis. Aplinkybė, jog maišelis su narkotikais buvo rastas tik vėliau vakare, irgi nepatvirtina V. K. teiginių, jog šį maišelį jam į burną įdėjo „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai jam jau esant komos būsenos. Į ligoninę jis pateko praradęs sąmonę dėl apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis, ir, kaip matyti iš medicininių dokumentų, staigių ir žymių jo būklės pasikeitimų iki pat maišelio su narkotinėmis medžiagomis suradimo nenustatyta. Kita vertus, objektyviai nustatyta (daiktų, dokumentų pateikimo protokolu), jog V. K. burnoje rastas maišelis prakramtytas, vadinasi, turėjo ten būti pakankamai ilgą laiką, o tai taip pat verčia rimtai abejoti, ar šis maišelis galėjo būti į V. K. burną įdėtas ligoninėje, jam esant jau komos būsenos. Nors iš tikrųjų iš priimtų procesinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutarties) matyti, jog buvo panaikintas V. K. nuteisimas dėl jo burnoje rastų narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai, siekdami jį nužudyti, įdėjo narkotines medžiagas V. K. į burną. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai pastebėta, jog V. K. tiek ankstesnės baudžiamosios bylos, tiek šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu užsiminė, jog ir pats sulaikymo metu kratėsi į burną heroiną, siekdamas apsaugoti žmoną, tačiau akcentuoja tai, jog tai buvo ne vėliau jo burnoje rastas aguonų ir jų dalių koncentratas, o heroinas. Taigi viena vertus, pats V. K. pripažįsta, jog tokiu būdu slėpė narkotines medžiagas, tačiau ginasi, jog jis į burną įsidėjo kitas narkotines medžiagas, nei tos, kurios rastos. Tačiau tokie V. K. teiginiai motyvuotai paneigti skundžiamame nuosprendyje ir apygardos teismas su šiais motyvais sutinka.
Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, nėra jokio realaus pagrindo manyti, jog „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai galėjo siekti nužudyti V. K., todėl V. K. pareiškimuose (skunduose) generaliniam prokurorui, generaliniam komisarui bei vidaus reikalų ministrui, o vėliau ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. protokole–pareiškime kategoriškai teigdamas, jog jį „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai paminėtu būdu bandė nužudyti, pranešė aiškiai neteisingą informaciją apie tariamą nusikaltimą. Be to, nustačius V. K. pranešimo apie tariamą bandymą jį nužudyti melagingumą, akivaizdu, jog visiškai neteisingi jo kategoriški teiginiai ir apie pareigūnų piktnaudžiavimą tarnyba bei bylos klastojimą siekiant pridengti „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų nusikaltimą, kadangi pripažinta, jog „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai nesikėsino nužudyti V. K..
Asmuo pagal BK 236 str. neatsakytų, jeigu sąžiningai klystų dėl pranešime apie nusikaltimą nurodomų tikrovės neatitinkančių aplinkybių, tačiau šiuo atveju galima spręsti apie aiškią V. K. tyčią melagingai pranešti apie nebūtą nusikaltimą. Nuteistasis apie nusikalstamus pareigūnų bandymus nužudyti užsiminė tik po to, kai apeliacinės instancijos teisme jam buvo panaikintas nuteisimas dėl burnoje rasto 1,380 g aguonų ir jų dalių koncentrato įgijimo, gabenimo, laikymo. Iki tol jis pareigūnų nekaltino ir, kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2010-04-29 nuosprendžio (b. l. 13–32, t. 3), teigė negalįs pasakyti, kodėl polietileninio maišelio liekanos buvo rastos jo burnoje (b. l. 19, t. 3). Tiesa, gynėjas baigiamosiose kalbose užsimena, jog narkotines medžiagas V. K. galėjo įdėti „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnai, tačiau pats V. K. pareigūnus pradėjo kaltinti gerokai vėliau. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tik įvertinęs bylos medžiagą, V. K. ėmėsi kaltinti „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnus, tyrėją ir prokurorą. Pabrėžtina, jog V. K. kaltina tyrėją ir prokurorą net piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu, t.y. tyčiniais nusikaltimais, tai reiškia, jog šie pareigūnai anot V. K. turėjo žinoti apie „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų neva nusikalstamus veiksmus - narkotikų įdėjimą į V. K. burną ir tyčia juos nuslėpė. Taigi pastaruoju atveju, žinant, jog minėti pareigūnai net nedalyvavo sulaikant kaltinamąjį, toks aiškiai melagingas kaltinimas nebūtu nusikaltimu yra žymiai akivaizdesnis. Nors V. K. apylinkės teisme užsiminė, jog niekur nesikreipė bijodamas dėl savęs ir žmonos saugumo, tačiau toks paaiškinimas nelogiškas. Apie tariamai nusikalstamus pareigūnų veiksmus V. K. neužsiminė netgi teisme, kur buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-33-282/2010 bei dalyvavo kiti proceso dalyviai, tačiau įsiteisėjus nuosprendžiui nežinia kodėl įgijo drąsos ir vis dėlto nusprendė pranešti apie tariamą nusikaltimą. Tokiu elgesiu V. K. rodo, jog jo pareiškimai (skundai) dėl nebūtų nusikaltimų surašyti ne sąžiningai klystant dėl pareigūnų veiksmų, o buvo kryptingi bei apgalvoti, siekiant sąmoningai pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą nusikaltimą. Net ir pradėjus V. K. ikiteisminį tyrimą pagal BK 236, jis savo kategoriškų kaltinimų neatsisakė, toliau palaikė savo įvairiems atsakingiems asmenims išsiuntinėtus melagingus pareiškimus (skundus) .
Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde remiasi įvairiomis teisės aktų garantuojamomis laisvėmis (žodžio, minties, sąžinės, religijos, saviraiškos), pažymi, jog išreiškė nuomonę, kurios niekam neskelbė. Be abejo, V. K. gali naudotis minėtomis laisvėmis, tačiau jomis negali būti pateisinama nusikalstama veika – neįtikusių pareigūnų kaltinimas nebūtais nusikaltimais. Be to, kvalifikuojant veiką pagal BK 236 str. 1 d., pagal kurią ir nuteistas V. K., nėra būtina informaciją paskelbti viešai, pakanka, jog tokia tikrovės neatitinkanti informacija būtų perduota institucijoms, turinčioms teisę pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, šiuo atveju tai ir buvo padaryta.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad buvo nesilaikoma generalinio prokuroro 2008-01-03 įsakymu patvirtinto asmenų aptarnavimo aprašo 29 p. ir jo pareiškimas bei skundas persiųsti tirti Klaipėdos prokuratūrai. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. pareiškimas buvo perduotas spręsti ne tiems pareigūnams, dėl kurių jis skundžiasi, o kitam Klaipėdos apygardos prokurorui. Šioje byloje dalyvavusiam prokurorui V. Gulenkovui V. K. nušalinimo nereiškė, nėra duomenų, jog prokuroras būtų buvęs kažkaip suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo manyti, jog būtų buvęs neobjektyvus ar šališkas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.