- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-64-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-1-00376-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- A. Š.
Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-64-634/2015
Teisėjas Laimondas Noreika Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00376-2013-3
2015 m. sausio 14 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Sabaliauskaitei, nuteistojo A. Š. gynėjai advokatei R. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (2013-11-18 veika) – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal BK 178 str. 1 d. (2013-12-12 veika) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridėta dalis subendrintos bausmės, nustatytos 2014-07-21 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės laiką visiškai įskaityta atlikta bausmė, nustatyta po subendrinimo 2014-07-21 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d. į bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-02-26 iki 2014-02-27.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – A. Š. palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Iš A. Š. UAB „Baltic Petroleum“ priteistas 1171,45 Lt, UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ – 1047,13 Lt žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nuteistas už tai, kad 2013-11-18 apie 17.05 val. automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs į UAB „Lietuva Statoil“ priklausančią degalinę „Statoil Kalvarija“, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą - į automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką bei plastikines talpas užsipylė 235,31 l dyzelino, priklausančio UAB „Lietuva Statoil“, kurio vertė 1047,13 Lt, ir nesusimokėjęs išvažiavo, tuo padarydamas UAB „Lietuva Statoil“ 1047,13 turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Be to, A. Š. nuteistas už tai, kad 2013-12-12 apie 19.40 val. automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs į UAB „Baltic Petroleum“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą turtą- į automobilio Ford Galaxy“, Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką bei plastikines talpas užsipylė 259,17 l dyzelino, priklausančio UAB „Baltic Petroleum“, kurio vertė 1171,45 Lt, ir nesusimokėjęs išvažiavo, tuo padarydamas UAB „Baltic Petroleum“ 1171,45 Lt turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014-08-04 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl per griežtos bausmės skyrimo ir jo atžvilgiu paskirtą bausmę sumažinti. Skunde nuteistasis nurodo, kad už analogiškas veikas pagal BK 178 str. 1 d. jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas 2014-03-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo – 50 parų arešto bausme (veika 2013-11-04), 2014-04-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo – 40 parų arešto bausme (veika 2013-11-30). Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas už analogiškos veikos padarymą paskyrė laisvės atėmimą 5 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, mano, jog nelogiška už analogiškus nusikaltimus skirti ne vienodas bausmes, nes įstatymai yra visiems vienodi ir juos taikyti teismai privalo analogiškai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį ir paskirdamas už analogiškas nusikalstamas veikas gerokai didesnes bausmes nei kiti Lietuvoje esantys pirmosios instancijos teismai, pažeidė BK 54 straipsnio nuostatas.
Skundo autorius taip pat nurodė, jog teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7, 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. A. Š. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.
Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tinkamai įvertinta ir ta aplinkybė, kad A. Š., neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 str. jis laikytinas recidyvistu. Vadovaujantis BK 27 str., 56 str. 1 d. nuostatomis recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. teisiamas ne pirmą kartą, iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad jam jau buvo taikyta laisvės atėmimo bausmės vykdymą lengvinanti priemonė – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nuteistojo teigiamai nekoregavo. Priešingai, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui padarytos naujos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą asmeniui buvo skirta ne tik bauda, areštas, tačiau ir reali laisvės atėmimo bausmė.
Kaip matyti iš bylos medžiagos A. Š. anksčiau teistas net 8 kartus, išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, skundžiamu nuosprendžiu padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, analogiškos nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, tai patvirtina tiek 2014-03-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo, tiek 2014-04-04 Pasvalio rajono apylinkės teismo priimti procesiniai sprendimai, kuriais A. Š. pripažintas kaltu dėl BK 178 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Be to, A. Š. baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato charakterizuojamas patenkinamai (rašte nurodyta, kad A. Š. policijai žinomas kaip asmuo darantis nusikalstamas veikas). Kolegijos vertinimu, kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, paskyrimas, nepakeis A. Š. teisei priešingo elgesio. Būtent apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kartu pastebėtina, kad skunde nurodyti argumentai, jog kiti pirmosios instancijos teismai (Kėdainių ir Pasvalio rajono) už analogiškas nusikalstamas veikas apeliantui skyrė ne laisvės atėmimo bausmę, o areštą, atmestini kaip nepagrįsti. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, kiekvienu atveju bylos aplinkybės yra vertinamos individualiai. Apelianto paminėti kiti pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi precedentu tokio pobūdžio bylose. Šiuo atveju nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Š. už kiekvieną iš BK 178 str. 1 d. numatytų veikų padarymą paskirta iš esmės minimali laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl tikrai nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.). Be to, visiškai pagrįstai nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ str. nuostatas, todėl paskirtosios galutinės 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. nuostatas ir prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį subendrintos bausmės, nustatytos 2014-07-21 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartimi, todėl galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė laikytina proporcinga nuteistojo asmenybei, jo padarytų veikų skaičiui bei pavojingumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bausmę A. Š. individualizavo tinkamai, subendrindamas bausmes tinkamai taikė BK 63 str. nuostatas, įstatyme nėra numatyta jokių pagrindų, galinčių kaip nors palengvinti jo teisinę padėtį.
Niekuo nepagrįsti ir apeliaciniame skunde iš esmės nemotyvuoti yra nuteistojo A. Š. argumentai, kad jo atžvilgiu pažeistas principas non bis in idem. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. už tą pačią veiką būtų nubaustas antrą kartą, o situacija, kuomet asmuo atskirais etapais daro analogiškas nusikalstamas veikas negali sąlygoti nebaudžiamumo už paskesniąją.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apelianto skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų jo teisinę padėtį ir būtų pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Dėl gynėjo dalyvavimo išlaidų priteisimo
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 51 str. 3 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 4 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4620, patvirtinančią 60 Lt (17,38 Eur) dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. Š. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 dalyje nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Šio įstatymo nuostata reiškia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Be to, BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo A. Š. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, sprendžia, jog išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.