Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-445-1020/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-102-927/2017Nutartis · 2017-06-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-195-1036/2017Nutartis · 2017-10-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-27
Bylos Nr.
1S-445-1020/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00384-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-445-1020/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00384-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo R. R. (toliau - R. R. arba nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties, kuria R. R. atžvilgiu panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) 2017 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė teikimą dėl R. R. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Teikime nurodyta, kad 2017 m. vasario 2 d. R. R. buvo sudarytas individualus priežiūros planas, išaiškintos skirtų įsipareigojimų nevykdymo teisinės pasekmės. Probacijos tarnyba nurodo, kad R. R. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 10 d. iki 2017 m. vasario 7 d. dukart baustas administracine tvarka, dėl ko jis pakartotinai įspėtas apie įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Visgi, 2017 m. kovo 15 d. jo gyvenamojoje vietoje atlikus patikrinimą, jam nustatytas 0,87 promilių girtumas, po ko, jis darkart įspėtas, tačiau jau 2017 m. balandžio 11 d. gautas pranešimas, kad R. R. patikrinimo metu jam nustatytas 0,77 promilių girtumas, o 2017 m. gegužės 24 d. Probacijos tarnybos pareigūnams atvykus į jo gyvenamąją vietą, jam vėl nustatytas girtumas (0,31 promilės). Kad jis būtų lankęs anoniminių alkoholikų draugiją, dokumentais nepatvirtino. Šių aplinkybių pagrindu, Probacijos tarnyba 2017 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo jo atžvilgiu panaikinimo, tačiau teikimas buvo netenkintas. 2017 m. spalio 10 d. Probacijos tarnybos pareigūnams apsilankius pas R. R., jam nustatytas 0,21 promilės girtumas, po ko R. R. įsipareigojo iki 2017 m. spalio 20 d. nuvykti užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo. 2017 m. rugsėjo 21 d. jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei. Probacijos tarnyba nurodo, kad atlikus R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą – ji išliko vidutinė, tačiau rimtos žalos rizika padidėjo nuo vidutinės iki aukštos pažįstamiems suaugusiems, kurią didina alkoholio vartojimas. Dėl šių aplinkybių, Probacijos tarnyba siūlė teismui panaikinti R. R. atžvilgiu taikytą bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi tenkino Probacijos tarnybos teikimą. Teismas konstatavo, jog R. R. probacijos laikotarpiu nesilaikė jam skirto draudimo neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio – net 4 kartus gyvenamojoje vietoje jis rastas neblaivus, nors po pažeidimų būdavo įspėtas apie galimas tolesnio tokio veikimo pasekmes. Nors R. R. pasižadėjo kreiptis į specialistus dėl pagalbos suteikimo, duomenų apie tai teismui nepateikė. Teismo vertinimu, minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad R. R. nedėjo jokių pastangų vykdyti teismo nustatytą draudimą, be to, probacijos laikotarpiu būdamas apsvaigęs nuo alkoholio galimai padarė naują nusikalstamą veiką (apklausta R. R. sugyventinė nurodė, kad šią veiką jis padarė dėl per didelio alkoholio kiekio). Minėtos aplinkybės, teismo įsitikinimu, sudaro pagrindą pripažinti, kad probacijos tikslai R. R. būnant laisvėje negali būti įgyvendinti, nes jis sistemingai smurtauja artimoje aplinkoje, rodo nenorą keisti savo gyvenimo būdo, todėl tik realus bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Šalies argumentai

R. R. skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį, kaip nepagrįstą ir neteisingą. Skunde teigiama, kad jis pripažįsta turintis priklausomybę alkoholiui. Jis dirba pagal verslo liudijimą, stengiasi spręsti savo sveikatos problemas, dėl to lankė anoniminių alkoholikų draugiją, keletą kartų kreipėsi į medikus. Pasak nuteistojo, Probacijos tarnybos nustatyti pažeidimai – alkoholio vartojimas neviršijo 0,7 promilių. Dėl neužsikodavimo, R. R. nurodo objektyviai nespėjęs, nes turėjo praeiti 10 dienų nuo vaistų ar alkoholio vartojimo, o skirtas dienų skaičius buvo per trumpas. Nuteistojo tvirtinimu, gydymo įstaiga jam paskyrė vaistus, kuriuos jis įsigijo vaistinėje, tačiau receptas liko ten, dėl to, jis negalėjo Probacijos tarnybai įrodyti šios aplinkybės. R. R. nurodo, kad savanoriškai kreipėsi į medikus ir 2017 m. spalio 29 d. jam buvo suleistas vaistas nuo priklausomybės. Taip pat nuteistas nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas tik probacijos pradžioje, priešingai nei nurodo Probacijos tarnyba. R. R. teigia, kad teismo išvada, jog jis padarė naują nusikaltimą yra nepagrįsta, jis tvirtina jo nepadaręs, o galimas variantas, kad tyrimas dėl to bus nutrauktas. Nuteistasis tikina, kad labai gailisi dėl padarytų pažeidimų, apmąstė savo gyvenimą, elgesį ir padarė atitinkamas išvadas, o šiuo metu bando pasitaisyti, gyventi pagal visuomenėje priimtas normas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į skundą negauta.

R. R. skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus ir susipažinęs su baudžiamosios bylos, R. R. asmens bylos bei teikimo medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas iš esmės teisingai vertino teikime nurodytus argumentus ir pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl R. R. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kai probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir/ar pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, Probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad teismas nuteistajam R. R. atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pastarąjį įpareigojo per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį 1) neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholio; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 3) dalyvauti elgesio pataisos programose (baudžiamosios bylos l. 135-137). Visgi, remiantis R. R. asmens bylos bei teikimo medžiagose esančiais duomenimis, probacijos laikotarpiu nuteistasis net 2 iš minėtų 3 įpareigojimų nevykdė, o kalbant apie disponavimą alkoholiu – šio įpareigojimo iš esmės nesilaikė visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nors turėjo ne vieną progą pakeisti savo elgesio modelį – todėl, dėl žemiau išvardintų aplinkybių, apylinkės pagrįstai panaikino bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiuntė R. R. atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Kaip matyti iš turimų duomenų, jau probacijos laikotarpio pradžioje - 2017 m. vasario mėnesį, R. R. padarė 2 administracinius nusižengimus, dėl ko jis susilaukė tik įspėjimo apie galimas tolesnio tokio veikimo pasekmes. Tačiau nuteistasis atitinkamų išvadų nepadarė ir per kitus 3 mėnesius – laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 15 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. – net triskart pažeidė teismo skirtą įsipareigojimą nedisponuoti alkoholiu bei jo nevartoti – 2 atvejais jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, o vienu atveju - šio laipsnio nesiekęs (0,31 promilių) neblaivumo laipsnis. Nors kaip matyti iš asmens bylos medžiagos, R. R. tuo metu teigė, kad alkoholio nevartoja, vėliau skunde aukštesniajam teismui jis neblaivumo atvejus iš esmės pripažino (teikimo medžiagos l. 19). Šiame kontekste pažymėtina, jog pateiktoje medžiagoje išties nėra duomenų apie tai, kad R. R. probacijos laikotarpiu būtų lankęs anoniminių alkoholikų draugiją – jis, net su skundu aukštesniajam teismui nepateikė tam tikros pažymos apie dalyvavimą joje, nors kitus dokumentus, kuriais grindžia bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netikslingumą, pridėjo. Todėl konstatuotina, jog R. R. iki 2017 m. gegužės 25 d. Probacijos teikimo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą jo atžvilgiu (pirminis teikimas) jau buvo pažeidęs net 2 jam teismo skirtus įsipareigojimus, taip pat padaręs administracinių nusižengimų ir potencialiai egzistavo pagrindas minėtai tarnybai kreiptis į teismą, kaip tai numatyto Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas.

Visgi, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Probacijos tarnybos teikimo netenkino. Teismas konstatavo, jog formalus pagrindas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą R. R. egzistuoja, tačiau pabrėžė, kad probacijos laikotarpiu pastarasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, probacijos sąlygas vykdė, todėl nors jis 2 kartus baustas administracine tvarka bei galimai vartojo alkoholį ir taip pažeidė probacijos sąlygas, tai nerodo jo nenoro pasitaisyti – nuteistasis neneigė, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir stengiasi jas spręsti, priklauso anoniminių alkoholikų klubui, dirba, ketina užsikoduoti (baudžiamosios bylos l. 142-143). Šių aplinkybių kontekste apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, net esant pagrindui R. R. atžvilgiu taikyti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, patikėjo jo galimybėmis bei motyvacija spręsti savo sveikatos problemas, ir jo atžvilgiu nepanaikino bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau, kaip matyti iš žemiau nurodytų aplinkybių, šio teismo pasitikėjimo R. R. nepateisino, o jo argumentai, kurie lėmė tokį teismo vidinį įsitikinimą, pasitvirtino kaip deklaratyvūs ir nerealistiški.

Kaip matyti iš turimos medžiagos, R. R. 2017 m. spalio 10 d. vėl buvo neblaivus – taigi, darkart pažeidė jam teismo skirtą įsipareigojimą nevartoti ir neturėti alkoholio. Nors R. R. dar 2017 m. vasaros pradžioje teismui išdėstė ketinimus gydytis, tačiau tam turėdamas pakankamai laiko, jis to realiai nepadarė, todėl Probacijos tarnybai vėl garantavo, kad užsikoduos, pažymint, kad ir po šio įvykio jis negalėjo patvirtinti aplinkybių dėl dalyvavimo anoniminių alkoholikų klubo veikloje. Šioje apimtyje apygardos teismas pažymi, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. išimtinai patikėjo R. R. galimybėmis atsisakyti alkoholio, nes jau minėta Probacijos įstatymo nuostata, esant nustatytoms normoje įvardijamoms sąlygoms, iš esmės taikoma visais atvejais („probacijos tarnybos teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę“), tačiau R. R. šia suteikta galimybe nepasinaudojo. Dėl to, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi, remdamasis iki 2017 m. birželio 15 d. nutarties ir po jos priėmimo susiklosčiusiomis aplinkybėmis, pagrįstai, esant pagrindui panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, dar vienos galimybės R. R. nesuteikė. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės išreikštas pasitikėjimas nebuvo rezultatyvus, darytina pagrįsta išvada, jog R. R., nepaisant jo galimos motyvacijos ir norų, yra nepajėgus pakeisti jam būdingo elgesio modelio, kuris būtent ir lėmė jo ankstesnius teistumus (nuteistasis abu kartus teistas už tai, kad vartojo smurtą prieš artimuosius būdamas neblaivus), todėl šioje situacijoje tik realus bausmės atlikimas gali užtikrinti BK 41 straipsnio paskirties įgyvendinimą.

Aukštesnysis teismas teigiamai vertina R. R. nuoširdumą (pripažinimą, kad jis nesilaikė probacijos sąlygų bei teismo paskirto įsipareigojimo nevartoti alkoholio, jog jis turi priklausomybę alkoholiui ir bando ją spręsti), tačiau šios aplinkybės egzistavo ir priimant 2017 m. birželio 15 d. sprendimą, todėl jas pakartotinai sureikšminant, nuteistasis, kuris ir toliau pažeidinėjo probacijos sąlygas, sulauktų nepagrįstos malonės. Kita vertus aukštesnysis teismas sutinka su Probacijos tarnybos pozicija, kad R. R. teiginiai dėl dalyvavimo anoniminių alkoholikų programoje, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti; taip pat kritiškai vertintinos R. R. niekuo nepagrįstos versijos dėl vaistų čekių palikimo. Dėl to, jog jis nespėjo užsikoduoti Probacijos tarnybai nedavus jam pakankamai laiko, apygardos teismas pažymi, kad R. R. turėjo beveik 4 mėnesius (iki 2017 m. spalio 10 d.) tam padaryti, tuo tarpu į gydymo įstaigas, remiantis jo pateikiamu išrašu (teikimo medžiagos l. 23), jis kreipėsi tik tada, kai Vilniaus rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą jo atžvilgiu panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Šiame kontekste, apygardos teismas pažymi ir tai, jog nuteistojo argumentas, kad jo neblaivumas siekdavo tik iki 0,7 promilės, iš esmės parodo ir tai, kad R. R. savo veiksmų negeba vertinti kritiškai ir taip siekia sušvelninti savo padėtį, kas aptartų argumentų visumoje, teismui neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu R. R. yra padaręs atitinkamas išvadas ir pasirengęs integruotis į visuomenę.

Atsižvelgus į visa tai, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes šioje byloje egzistuoja Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindai, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 358 straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ernestas Rimšelis