Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, neteistas, 2020 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsniu, susitaikius su nukentėjusiuoju; baudžiamoji byla nutraukta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. M. 2023 m. lapkričio 15 d., apie 13.34 val., (duomenys neskelbtini)panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo L. E. atžvilgiu, tai yra, M. T. M., priėjus prie automobilio vairuotojo sėdynėje sėdinčio L. E. ir kilus tarpusavio konfliktui, jis tyčia rankos kumščiu sudavė ir pataikė vieną kartą L. E. į veido kairės pusės smilkinio sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam L. E. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) veide.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. T. M. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo L. E. išsamiais parodymais. Kaltinamasis nors kaltę neigia, tačiau pripažino, kad priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjusysis L. E., atidarė automobilio dureles ir traukė nukentėjusįjį iš automobilio, norėjo atsegti saugos diržą. Be to, kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis turėjo guzą. Nukentėjusįjį pažįsta, kadangi šiuo metu kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) pirmininkas, o nukentėjusysis jo pavaduotojas. Šiuos parodymus patvirtino ir nukentėjusysis L. E. nurodydamas, kad bendrijos susirinkimo metu nurodė kelias priežastis, dėl kurių kaltinamasis neturėtų būti pirmininku. Vėliau, t. y. įvykio dieną, nukentėjusysis atvyko prie garažų apie 14.00 val., sustojo, išjungė automobilio variklį ir staiga, iš aklos zonos pamatė įniršusį M. T. M., kuris atidarė duris ir pradėjo smūgiuoti, kiek iš viso buvo smūgių pasakyti negali, tačiau jų buvo daug. Tokiu būdu nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs ekchimozėmis – poodinėmis kraujosruvomis, veide. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis pastebėjo, kad svaigsta galva, kyla guzas smilkinio srityje, todėl nuvažiavo į klinikas, ten padarė tomografiją, kraujo išsiliejimo nerado. Tą patį vakarą buvo iškviesta policija. Po įvykio nukentėjusysis jautėsi blogai, jautėsi ir morališkai blogai, nežinojo, kaip viską reikėtų spręsti. Nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 2480/2023 (02), kurioje nurodyta, kad L. E. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinius sužalojimų požymius, kraujosruvos padarytos praėjus daugiau nei 18 valandų iki apžiūros. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų L. E. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konflikto buvimą patvirtina įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), garažų masyve esančios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti garažų masyvo, esančio (duomenys neskelbtini), pravažiavimas. 33 min. 31-ąją įrašo sek. matyti, kaip į minėtą vietą atvažiuoja mėlynos spalvos mikroautobusas, pasistato greta garažų įėjimų. 34 min. 22-ąją sek. matyti, kaip link minėto automobilio ateina vyriškis, mūvintis raudonos ir juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos džinsines kelnes, pliktelėjęs, stambesnio sudėjimo. Vyriškis apsidairo ir atidaro vairuotojo pusės dureles. Atsidaręs automobilio dureles pradeda grumtis, smūgiuoti, skaičiaus nurodyti neįmanoma. Tada daugybę kartų atsitraukia ir vėl grįžta prie automobilio, bendrauja su vairuotoju, vėl daugybę kartų smūgiuoja. 37 min. 48-ąją sek. matyti, kaip minėtas vyriškis šalinasi ta kryptimi, iš kurios atėjo. Kaltinamasis M. T. M. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo L. E. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai atlikti sąmoningai – tyčia rankos kumščiu sudavė ir pataikė vieną kartą L. E. į veido kairės pusės smilkinio sritį, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) veide ir kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą nukentėjusiuoju. Kaltinamasis M. T. M. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo M. T. M. veikoje nustatyti visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, kaltinamojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo visiškai įrodyta.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 13 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nukentėjusiojo L. E. ir kaltinamojo M. T. M. prašymas dėl bylos nutraukimo susitaikius, kuriame nurodyta, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, prašo nutraukti baudžiamąją bylą abiem pusėms susitaikius, kadangi nukentėjusysis L. E. pretenzijų neturi, o kaltinamasis M. T. M. sutinka padengti teismo išlaidas, jeigu tokių bus.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms.

Šiuo konkrečiu atveju, nors ir buvo gautas kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą asmenims susitaikius, tačiau kaltinamasis M. T. M. nei apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Nesant visų būtinų sąlygų, nurodytų BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, taikyti nėra įstatyminio pagrindo.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam M. T. M. atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris yra baigtas, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Nusikaltimas padarytas kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. T. M. neteistas, administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 116–120), psichiatrinis gydymas – nesigydė/nesilankė (1 t., b. l. 115), priklausomybės ligų gydymas – per paskutinius 5 metus dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (1 t., b. l. 113). Kaltinamasis M. T. M. yra išsituokęs, vykdantis individualią veiklą.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo M. T. M. už nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje skirti šio straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad laisvės apribojimo bausmės rūšis neteistam kaltinamajam M. T. M. yra ne tik adekvati, bet ir būtina sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, kadangi paminėtos aplinkybės rodo kaltinamojo pavojingumą be to, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas su įpareigojimu užtikrins bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo M. T. M. kaltės nepripažinimas ir parodymų davimas teisiamojo posėdžio metu nesudarė galimybės teismui baudžiamąją bylą išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kaltinamajam paskirta bausmė vienu trečdaliu nemažintina (BK 64¹ straipsnis).

BK 71 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri pilnamečiam asmeniui gali būti skiriama nuo 10 iki 250 MGL dydžio. Šia įmoka, visų pirma, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam M. T. M. skirtina kaip galinti paveikti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusikalstų ir padarytų išvadas dėl savo veiksmų realaus pavojingumo, dėl to, kokią žalą patiria nuo tokių nusikalstamų veikų nukentėję asmenys ar jų artimieji. M. T. M. nustatytinas minimalus įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis – 10 MGL (500 Eur), nurodant ją sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teisme gauta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. APD-2024-05874 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad valstybės patirta nukentėjusiajam L. E. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 333,33 Eur. Šios išlaidos susidarė už advokatės E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai reiškia, jog teismas turi teisę išieškoti iš kaltinamojo ne valstybės, bet nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl valstybės patirtos proceso išlaidos už advokatės E. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. E. iš kaltinamojo negali būti išieškotos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikomasi ir aukštesniųjų teismų šiuo klausimu formuojamoje praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-449/2022).

Kaltinamajam M. T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 138-151), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, BK 71 straipsniu, skirti kaltinamajam M. T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam M. T. M., kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo.

Neišieškoti iš kaltinamojo M. T. M. valstybės naudai 333,33 Eur valstybės patirtų proceso išlaidų už advokatės E. G. nukentėjusiajam L. E. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam M. T. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.