Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ž. M., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, autošaltkalviu, teistas:

1. 2018 m. rugsėjo 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, kuriuo paskirta galutinė bausmė - bauda (48 MGL) – 2400 Eur, nustatant ją sumokėti iki 2019 m. vasario 3 d. Baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje 2018 m. spalio 4 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise – teisė vairuoti kelių transporto priemones). 2023 m. birželio 2 d. bauda išieškota.

2. 2020 m. vasario 14 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį (dvi veikos) ir 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir paskirtas įpareigojimas – be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, Ž. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti 5 (penkiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –Ž. M. priklausančio automobilio Seat Ibiza, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Nutraukus probacijos priežiūrą prieš terminą, iš probacijos išregistruotas 2022 m. balandžio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. Ž. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gegužės 1 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę SKODA FABIA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2024 m. gegužės 1 d. 18.12 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0733 (patikrinimo Nr. 206) nustatytas 2,10 promilės neblaivumas. Šioje Ž. M. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 243 straipsnyje šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 5 d., Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gegužės 1 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę SKODA FABIA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,10 ‰ (promilės) neblaivumas) ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Ž. M. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

3.8. 2024 m. gegužės 2 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių skyrius informavo, kad Ž. M. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 straipsnyje (du epizodai) ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones ar ją įgyti 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2021 m. sausio 5 d. Ž. M. 2021 m. sausio 12 d. pasirašytinai supažindintas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu vairuoti transporto priemones.

4. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

5. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad Ž. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. gegužės 1 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo kelių transporto priemonę SKODA FABIA, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2024 m. gegužės 1 d. 18.12 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0733 (patikrinimo Nr. 206) nustatytas 2,10 promilės neblaivumas. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

6. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo Ž. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino, patvirtino, kad jis buvo supažindintas su probacijos sąlygomis, taip pat, kad žinojo, jog penkerius metus negali vairuoti ir įgyti teisės vairuoti transporto priemones. Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, suprato, kad negali vairuoti transporto priemonės, patvirtina ir byloje surinkti rašytinai įrodymai. Tačiau nepaisydamas to, jis vairavo transporto priemonę, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis privalo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir žinojo, kokios pasekmės gresia už jos pažeidimą, taigi yra visi šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad Ž. M. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

III. Bausmės skyrimo motyvai

8. BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

9. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

10. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas (bauda už nesunkų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 7 dalį) sumokėta 2023 m. birželio 2 d) (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį (2020 m. gruodžio 14 d. nuosprendis), bausmę atlikęs.

11. Skiriant bausmę atsižvelgtina į Ž. M. asmenį charakterizuojančius duomenis: turi pastovią gyvenamąją vietą, dirbantis, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baustas administracine tvarka - paskutinį kartą 2020 m. rugsėjo 17 d. už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs. Automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Kaltinamasis paskirtą baudą yra sumokėjęs. Nustatyti duomenys patvirtina, kad Ž. M. yra linkęs nusikalsti, daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam parenkant bausmę, susijusią su laisvės atėmimu – laisvės atėmimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir areštą (BK 243 straipsnis), nustatant trukmes, artimas maksimaliam. Teismo nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieštaraus BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams, švelnesnėmis bausmėmis negalima pasiekti BK numatytų bausmės tikslų. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

12. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo ir nesunkaus nusikaltimo ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

13. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis Ž. M. ne kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat teistas ir pagal BK 243 straipsnį, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Taip pat jam buvo taikyta ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tokie duomenys sudarytų pagrindą netaikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau teismas įvertina ir tai, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu elgėsi tinkamai, todėl probacijos vykdymas buvo nutrauktas prieš terminą - Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Ž. M. prieš terminą nutrauktas vykdoma probuojamojo priežiūra jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos Be to, kaltinamasis yra jauno amžiaus asmuo, dirbantis, baudas visas yra sumokėjęs, anksčiau tinkamai vykdė jam priskirtus įsipareigojimus, gailisi dėl savo poelgio, ketina spręsti problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, todėl yra pagrindas dar kartą patikėti kaltinamuoju, jog bausmės vykdymo atidėjimas padės įgyvendinti bausmės tikslus. Tačiau įvertinus prieš tai nurodytas aplinkybes, nustatytinas žymiai ilgesnis bausmės vykdymo atidėjimo terminas – artimas maksimaliam, t. y. 2 metai ir 6 mėnesiai, netaikant intensyvios priežiūros bei įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Dėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones

15. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

16. Nustatyta, jog kaltinamasis Ž. M. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 2,10 prom., todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams.

Dėl turto konfiskavimo

17. BK 72 straipsnyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė - automobilis SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl pripažįstant Ž. M. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas spręsti klausimą dėl automobilio konfiskavimo.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, t. y. kaltinamojo broliui M. M., kuriam nebuvo žinoma ir kuris nenumatė, kad Ž. M. gali vairuoti transporto priemonę neblaivus ir padaryti šią nusikalstamą veiką, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. M. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti suma.

19. Analizuojamu atveju VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio SKODA FABIA vidutinė rinkos vertė 1 200 Eur. Ginčo dėl VšĮ „Emprekis“ pateiktos automobilio vidutinės rinkos vertės, nėra. Kitų reikšmingų duomenų dėl konfiskuotino turto tikrosios vertės, taikant individualų vertinimą, ar tokios vertės pasikeitimo (pvz., sumažėjimo (dėl turto nusidėvėjimo ar pan.) ar padidėjimo (dėl turto būklės pagerinimo ar pan.)) byloje nenustatyta, todėl iš Ž. M. konfiskuotina transporto priemonės vertė, t. y. 1 200 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų).

20. Teismo posėdžio metu kaltinamojo Ž. M. gynėja advokatė J. Kareivė prašė išdėstyti iš kaltinamojo priteistinas sumas 1-2metams atsižvelgus į sunkią kaltinamojo materialinę padėtį. Nurodė, kad nors yra dirbantis, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės, kito turto neturi.

21. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Matydamas, jog neturi galimybės iš karto sumokėti visos išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, Ž. M. turi galimybę kreiptis į antstolį dėl skolos mokėjimo išdėstymo vykdomojoje byloje.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gegužės 9 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-05076, kurioje nurodė, kad už antrinės teisinės pagalbos teikimą Ž. M. valstybė patyrė 123,20 Eur išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo, iš jo valstybės naudai priteistinos išlaidos, kurias valstybės patyrė už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

23. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – transporto priemonė SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 1 d. nuvežta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k., priklausančią UAB „Autobastionas“, grąžintinas savininkui M. M.

24. 2024 m. gegužės 2 d. Ž. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 50, 63, 64, 64¹, 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais bei 243 straipsniu ir 281¹ straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. M. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti jas apimant, ir Ž. M. paskirti subendrintą – 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, Ž. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

- pradėti dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, Ž. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams.

Baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu bei 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto, t. y. transporto priemonės SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančios sumos, t. y. 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų), konfiskavimą.

Įpareigoti Ž. M. per 3 (tris) darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrių.

Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones Ž. M. atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Priteisti iš Ž. M. 123,20 Eur (vieną šimtą dvidešimt tris eurus 20 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Išaiškinti, kad šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoką už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

„Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300;

AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151;

„Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763;

AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175;

AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038;

UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

2024 m. gegužės 2 d. nutarimu Ž. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, t. y. transporto priemonę SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri 2024 m. gegužės 1 d. nuvežta į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Mažeikių r., Krucių k., priklausančią UAB „Autobastionas“, grąžinti savininkui M. M.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.