Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-630-554/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
II-630-554/2010
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00496-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Nukentėjusysis
V. V.
Advokatai
Ramūnas Gudašius
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. IIv-630-554/2010.Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00496-2010-7.Procesinio sprendimo kategorija: 39.1, 39.4, 50.2, 52.2, 52.4, 78.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T ARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 15 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - K. G. ,

nedalyvaujant Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos, įgaliotam atstovui,

pareiškėjai – nukentėjusiai V. V. ,nukentėjusios įgaliotam atstovui – advokatui Ramūnui Gudašiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos – nukentėjusios V. V. skundą dėl 2010-05-20 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, administracinės nuobaudos paskyrimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2010-05-20 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51 K. G. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymo, remiantis ATPK 250 str. 1 p., kaip nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2010-04-16 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Garliavos policijos nuovados vyresnysis tyrėjas R. Č. K. G. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2010-02-17 Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, Šlienavos kaime, savo namų valdoje, esančioje J. B. g. 98, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, iš savo namų valdos nedavė pasiimti nukentėjusiai V. V. jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Audi A6. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. G. veiksmus kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str..

Šalies argumentai

Pareiškėja – nukentėjusioji skunde prašė teismo panaikinti 2010-05-20 Administracinės komisijos nutarimą ir K. G. paskirti administracinę nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymą.

Pareiškėja – nukentėjusioji skunde (b.l. 3-5, 11) nurodė, kad 2010-02-17 iš R. R. už 4000 Lt nusipirko automobilį Audi A6. Tą pačią dieną savo vardu automobilį įregistravo VĮ Regitra. Transporto priemonės registracijos liudijimas jai buvo išduotas 2010-02-18. 2010-02-18 apie 9 val. (vėliau patikslino, jog tai buvo 2010-02-19) atvyko į R. R. motinos K. G. namus, norėdama pasiimti jai priklausantį automobilį. D. G. (R. R. brolis) jai automobilio neatidavė. Netrukus pasirodė pati K. G. , kuri pareiškė, jog automobilio neatiduos. Tą pačią dieną apie 16 val. ji vėl atvyko į R. R. motinos namus, norėdama pasiimti jai priklausantį automobilį. K. G. automobilio vėl neatidavė ir išvarė pareiškėją iš kiemo. Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė nepagrįstą išvadą, jog K. G. kaltė neįrodyta ir jos veiksmuose nėra pažeidimo sudėties. Policijos įstaigos pareigūnas per klaidą netiksliai nurodė įvykio datą – 2010-02-17. Registracijos liudijimas buvo išduotas 2010-02-18, todėl ir Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą, atstovai nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neturėjo teisės reikalauti jai priklausančio automobilio. Institucijos atstovai nepilnai ištyrė visas įvykio aplinkybes, todėl ir nesurinko kaltės įrodymų, nenustatė atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, neapklausė visų liudytojų. Dėl šių aplinkybių nutarimas turi būti panaikintas ir K. G. paskirta administracinė nuobauda sankcijos už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., ribose.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti ir nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą paliktą nepakeistą.

Asmuo, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusioji neturėjo jokios teisės reikalauti perduoti jai automobilį Audi A6. Automobilį savo dukrai nupirko ji pati. Dukra automobilį pardavė V. V. , tačiau dukros sutuoktinis tuo atveju negalės gauti nei dalies pinigų, nors santuoka tuo metu tarp jų nebuvo nutraukta. K. G. tqaip pat paaiškino, kad. kai ji grįžo iš darbo, prie vartų stovėjo V. V. ir jos sūnūs. Automobilis Audi A6 tuo metu buvo jai priklausančiame garaže. Ši transporto priemonė įgyta jos dukros ir D. R. santuokos metu. Automobilis buvo nupirktas 2008 metais dukrai ir dukros sutuoktiniui. Už automobilį buvo sumokėti 24000 Lt. Dukros R. R. sutuoktinis nedavė sutikimo parduoti automobilį. Kokių dokumentų pagrindu V. V. reikalavo perduoti automobilį ji nematė. VĮ Regitra apžiūrai automobilis nebuvo pateiktas, nes nuo 2009 metų lapkričio mėnesio iki 2010 metų vasario mėnesio automobilis stovėjo jos garaže.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.

Liudytojų parodymais, administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 51 (b.l. 13-29), prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-631-353/2010, medžiagos, kurioje priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, VĮ Regitra dokumentų (b.l. 54-58), Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo duomenimis (b.l. 61-64) nustatyta, kad 2010-04-16 K. G. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2010-02-17 Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, Šlienavos kaime, namų valdoje, esančioje J. B. g. 98, nesilaikydama įstatymo nustatytos tvarkos, iš namų valdos nedavė pasiimti nukentėjusiai automobilio Audi A6. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, K. G. veiksmus kvalifikavo kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybes, kad 2010-02-17 15 val. 40 min. R. R. ir V. V. pasirašė transporto priemonės Audi A6 pirkimo - pardavimo sutartį. 2010-02-18 15 val. 41 min. VĮ Regitra buvo pateiktas šių asmenų bendras prašymas dėl paminėtos transporto priemonės įregistravimo naujojo valdytojo (V. V. ) vardu. 2010-02-18 V. V. vardu buvo išduotas transporto priemonės registracijos liudijimas (b.l. 10). 2010-05-20 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51 K. G. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymo, remiantis ATPK 250 str. 1 p., kaip nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. 2010-07-28 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimu D. G. pagal ATPK 188 str. buvo paskirta administracinė nuobauda įspėjimas už administracinio teisės pažeidimo 2010-02-19 padarymą (nutarimas įsiteisėjęs - b.l. 47-48).

ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Taigi, savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Paminėtos teisės normos turinio analizė duoda pagrindą išvadai, kad ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą ATPK 188 str. pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė. ATPK 260 str. 1 d. nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 31 str. – 33 str. 4 d.) ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai - t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (LVAT 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ATPK 260 str. 1 d., kur reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, nuostatos reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą - t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu. ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Teismas pabrėžia, kad ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT 2008-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Administracinio teisės pažeidimo protokolo, esančio prijungtoje administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 51, turinys patvirtina išvadą, jog jame nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimus savo veiksmais pažeidė traukiamas administracinėn asmuo, kokių konkrečiai įrodymų pagrindu buvo konstatuota nukentėjusios teisė reikalauti automobilio Audi A6, taip pat kokius teisės aktus pažeidė asmuo, neleidęs nukentėjusiai pasiimti automobilio. To nėra ir skundžiamame Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, taip pat yra konstatavęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų būtina, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (LVAT 2007-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Iš to seka, kad tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (ABTĮ 13 str., 20 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog šioje byloje nustatyto esminio administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumo teisme ištaisyti nėra galimybės. Protokole suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus (abstraktus), nes nenurodytos konkretaus įstatymo ar poįstatyminio teisės akto normos, kurias, Institucijos nuomone pažeidė K. G. (ATPK 188 str. – blanketinė teisės norma) ir tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio, jo ribų. Teismui savarankiškai papildžius įtarimo turinį bei ribas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas bei teisinių staigmenų negalimumo administraciniame procese principas. Teismas pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole visiškai nenurodytos nei įstatymo normos, nei poįstatyminiai aktai, kurių reikalavimus ar principines nuostatas galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo santykius duotoje situacijoje iš esmės reglamentuoja Civilinio kodekso normos (ABTĮ 10 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad išvardintų trūkumų pašalinti neturėjo galimybės ir Administracinė komisija, kadangi jos priimamų nutarimų rūšys yra numatytos ATPK 287 str.

Teismas taip pat pažymi, kad ATPK 35 str. 1 d. numatyti terminai per kuriuos galimas administracinės nuobaudos paskyrimas. 6 mėnesių nuobaudos paskyrimo terminas jau padarytam (baigtam) teisės pažeidimui turi būti skaičiuojamas šiuo atveju nuo jo padarymo dienos ir termino pratęsimas galimas tik išimtinais atvejais, kurių šioje byloje nebuvo nustatyta. 2010-04-16 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nustatyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Dėl šių aplinkybių nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas dėl pažeidimo juridinės kvalifikacijos, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo, nuobaudos skyrimo terminų taip pat formuoja analogišką praktiką (ABTĮ 13 str., LVAT 2003-01-21 nutarimas byloje Nr. 112/2003, 2004-02-02 nutarimas byloje Nr. N9-114/2004, 2007-12-22 nutartis byloje N20-2098/2007, 2008-02-22 nutarimas byloje Nr. N444-222/2008, 2008-12-01 nutarimas byloje Nr. N502-765/2008 ir t.t.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., teismas

n utaria:

2010-05-20 Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51, kuriuo K. G. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymo, remiantis ATPK 250 str. 1 p., kaip nesant jos veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą ir V. V. skundo nepatenkinti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius