- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- N1-23-959/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00669-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Kaltinamasis
- D. L.
- Advokatai
- Ričardas Ralys
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.4.7Nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.11.9Bausmių ir jų skyrimo ypatumai nepilnamečiams (BK 90-91 str.)
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
- 1.2.14.3.2.2Plėšimas panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą (BK 180 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui, kaltinamajam D. L., jo atstovui pagal įstatymą V. L., gynėjui advokatui Ričardui Raliui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. 2014-07-31, apie 11.00 val., Danutei A. S. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, į šią gyvenamąją patalpą įsibrovė, bute pareikalavo atiduoti pinigus ir aukso dirbinius, kelis kartus pagrasino ,,su juo nejuokauti”, taip grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, panaudojo D. A. S. atžvilgiu fizinį smurtą – sudavė jai ranka į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir pagrobė D. A. S. turtą – raktą, 5 litų vertės bei raktų pakabuką, 10 litų vertės, viso 15 litų vertės svetimo turto.
Be to, D. L. 2014-11-01, apie 19.15 val., išėmęs lango stiklą įsibrovė į patalpą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo viduje panaudojo fizinį smurtą S. Ž. atžvilgiu – pastūmė jį ir nuvertė ant lovos, smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, įrėmė peilį S. Ž. į krūtinę, grasino ,,papjauti“, demonstravo rankoje laikomą peilį, grasino, kad ,,bus blogai“, taip grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, reikalavo atiduoti pinigus ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 113”, 200 litų vertės su SIM kortele, 10 litų vertės ir pinigus – 6 litus, viso 216 litų vertės svetimo turto.
Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai.
Dėl pirmojo epizodo paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2014-07-31, apie pietus, buvo netoli to namo, jis atsitiktinai sėdėjo ant prie to namo esančio suoliuko, ir pamatė, kaip senyva moteriškė nuėjo prie pašto dėžučių ir iš ten pasiėmė laiškus arba spaudą. Laiptinė buvo su kodine spyna, kurios kodą jis atsitiktinai atspėjo. Jis tą moteriškę pasekė iš paskos, nepaskambinęs į buto duris įsibrovė į jos butą ir reikalavo iš jos aukso dirbinių ir pinigų. Moteriškė pareiškė, kad neturi nei pinigų, nei aukso, todėl jis pagrasino jai ir sudavė vieną smūgį. Grasino tokiais žodžiais, kurie yra nurodyti kaltinime. Išeidamas iš buto pasiėmė raktą, kurį vėliau išmetė. Jis taip pasielgė, nes tuo metu buvo pabėgęs iš namų ir reikėjo pinigų pragyvenimui. Kai jis įeidinėjo į laiptinę, jau buvo sugalvojęs apiplėšti tą moteriškę. Įvykio metu buvo blaivus.
Dėl antrojo epizodo paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku, t. y. 2014-11-01, apie 19.15 val., jis ėjo pas senelius ir prisiminė, kad kažkada yra buvęs pas nukentėjusįjį, pas kurį yra dirbęs jo tėvas, kuris nukentėjusiajam padėjo suremontuoti katilą, o jis padėjo tėvui. Pagalvojo, kad jam dar reikia pinigų. Jis išėmė lango stiklą, įėjo į namo vidų. Įlindęs į namo vidų netyčia užkliudė elektros išjungėjus. Nuėjęs į kitą namo patalpą, pamatė nukentėjusįjį S. Ž., pergriovė pastarąjį ant lovos, šiek tiek nukentėjusįjį pasmaugė ir, grasindamas peiliu, liepė nukentėjusiajam atiduoti visus pinigus. Peilį pasiėmė nuo stalo, buvusio pas nukentėjusįjį. Pamatęs mobiliojo ryšio telefoną, pasiėmė jį, dar pamatė 6 litus, kuriuos taip pat pasiėmė ir išėjo. Paimtas mobilaus ryšio telefonas buvo su SIM kortele. J. M., jo paprašytas, pagrobtą mobilaus ryšio telefoną užstatė lombarde. Kiek gavo pinigų, neprisimena, lyg 20 Lt. Už gautus pinigus pirko ir vartojo alkoholinius gėrimus. SIM kortelę išmetė. Šios veikos padarymo metu buvo blaivus. Taip pasielgė, nes reikėjo pinigų. Žalą nukentėjusiajam atlygino. Jam buvo 16 metų, kai padarė abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio vieną mėnesį lankė mokyklą, tačiau vėliau nebelankė. Iš namų pabėgo, nes sužinojo, kad yra įvaikintas, jam buvo šokas. Jis mano, kad nusikalstamas veikas pradėjo daryti, nes susidėjo su ne tais draugais. Šeimoje gyveno su tėvu, mama yra mirusi. Tuo metu, kai mokėsi mokykloje, mokėsi vidutiniškai, santykiai su mokytojais buvo geri, o su kitais mokiniais konfliktuodavo, nes kiti jį apstodavo. Tokį savo elgesį vertina blogai.
Kaltinamojo įstatyminis atstovas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su mokslais kaltinamajam nebuvo labai gerai, nuo 2014 metų vasario mėnesio kaltinamasis dažnai praleidinėdavo pamokas. Kaltinamasis sunkiai baigė 10 klasę. 2014-06-11 kaltinamajam buvo matematikos egzaminas, kaltinamasis išėjo iš namų ir nuo to laiko jis dingo. Jie bandė kaltinamojo ieškoti, buvo kartą jį pagavę mieste ir parsivedę į namus, tačiau tuo metu kaltinamasis jau buvo įvykdęs vagystes. Vėliau D. L. ir vėl buvo pabėgęs iš namų. Šiaip, kaltinamasis nėra blogas, dėl nusikalstamų veikų darymo gal kalta paauglystė, gal netinkami draugai. D. L. nuo birželio mėnesio labai pasikeitė, iki tol jis nebuvo toks, nebuvo linkęs daryti nusikalstamas veikas. D. L. buvo auklėjamas teisingai, namuose nėra girtaujama, šeima yra normali, jokių problemų. 2010-05-06 mirė jo sutuoktinė, D. L. mama. Nepastebėjo, kad D. L. bendraujant su kitais asmenimis, jis būtų agresyvus. Pas juos namuose muštynių nebūna. Jam pačiam yra didelis šokas, dėl tokio D. L. elgesio, t. y. smurto prieš senyvo amžiaus žmones. Jis mano, kad tokiam D. L. elgesiui turi įtakos netinkami jo draugai. Ilgą laiką jie su D. L. vaikščiojo pas psichologus, turėjo siuntimą gultis į ligoninę, tačiau D. L. pabėgus, į ligoninę nebeatsigulė.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.
Dėl nukentėjusiosios D. A. S. plėšimo (BK 180 str. 2 d.)
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė 2014-07-31 įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:
nukentėjusiosios D. A. S. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad 2014-07-31, apie 11 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji išgirdo skambutį į duris. Atidariusi duris pastebėjo stovintį nepažįstamą vaikiną, kuris, nieko nesakęs, prasibrovė pro ją, įsiveržė į butą. Pastarasis, rankoje laikydamas kažkokį daiktą, kas tai buvo, ji nesuprato, grasindamas, kad „su juo nejuokautų“, ne vieną kartą pareikalavo iš jos pinigų ir aukso papuošalų, vieną kartą ranka smogė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jai paaiškinus, kad neturi nei pinigų, nei aukso dirbinių, vaikinas iš buto pasišalino, pagrobęs tik buto raktą su pakabuku, kurių bendra vertė 15 litų (19, 20-22 b. l.);
liudytojo S. Š. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-07-31, apie 10.30 val., jis iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išėjo į lauką ir pastebėjo prie laiptinės lauke stovintį nepažįstamą, jauną vaikiną, vilkintį sportine apranga, su kapišonu ant galvos, kuris rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną. Po 5 min. grįžęs į laiptinę jis joje pastebėjo tą patį vaikiną, kuris buvo nusisukęs į laiptinės langą ir kažko laukė. Grįžus į namus, už 10 min. į juos kreipėsi kaimynė D. A. S., kuri pasakė, kad nepažįstamas jaunuolis įsibrovė į jos butą, reikalavo pinigų ir aukso dirbinių. Apie įvykį jo motina pranešė policijai. Minėto vaikino, kuris buvo laiptinėje ir galimai galėjo apiplėšti kaimynę, veido bruožų neįsidėmėjo, jo atpažinti negalėtų (27 b. l.);
2014-07-31 nukentėjusiosios D. A. S. pareiškimu, kuriuo ji pranešė, kad 2014-07-31, apie 11 val., įsiveržęs nepažįstamas jaunuolis į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), reikalavo pinigų ir aukso, taip pat vieną kartą sudavė į veidą. Išeidamas pasiėmė duryse buvusį buto raktą su pakabuku (2 b. l.);
2014-07-31 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (13-18 b. l.);
2014-11-14 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Brazauskienės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) teritoriją aptarnaujantį „Tele2“ bokštą, D. L. naudojamas telefono Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas 2014-07-31, 10.44 val., ir 10.51 val., t. y. apytikriai tuo laikotarpiu, kai buvo įvykdytas D. A. S. apiplėšimas (39, 40-42 b. l.);
Motyvuojamoji dalis
2014-11-14 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis D. L. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino įvykio vietoje (160-168 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog D. L. kaltė 2014-07-31 įvykdžius nukentėjusiosios D. A. S. apiplėšimą visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis D. L., įsibraudamas į patalpą, t. y. nukentėjusiosios D. A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), grasindamas ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. A. S., pagrobė iš nukentėjusiosios jos turtą – durų raktą su pakabuku. Kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, jo parodymus patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios D. A. S., liudytojo S. Š. parodymai, nukentėjusiosios pareiškime, įvykio vietos apžiūros, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokoluose užfiksuoti duomenys bei telekomunikacijų tinklais perduodama informacija.
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, be to, savo noru nukentėjusiajai D. A. S. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. D. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Dėl nukentėjusiojo S. Ž. apiplėšimo (BK 180 str. 2 d.)
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė 2014-11-01 įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais:
nukentėjusiojo S. Ž. apklausos protokolais, kuriuose užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-11-01, apie 19.15 val., jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai netikėtai kambaryje užgeso šviesa ir į kambarį įėjo vaikinas. Pastarasis jį pastūmė ant lovos, smaugė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, įrėmęs peilį į krūtinę, grasino ,,papjauti“, bei reikalavo atiduoti pinigus. Paaiškinus, kad jis pinigų neturi, vaikinas jį paleido, apieškojo jo namus, pagrobė ant lovos buvusį jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 113”, kurio vertė 200 Lt, su SIM kortele „Ežys“, kurios vertė 10 Lt bei ant stalo buvusius 6 litus. Iš namo išėjo atsirakinęs duris. Iš viso jam padaryta 216 Lt turtinė žala. Kaip pastebėjo, į namą minėtas vaikinas įsibrovė išėmęs iš vieno lango stiklą. Vaikinas jam buvo pažįstamas, kadangi anksčiau su tėvu jam krosnį remontavo (53-54, 55-57 b. l.);
liudytojo J. M. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2014-11-01, vakare, tiksliai laiko nepamena, pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo draugas R. M. su nepažįstamu vaikinu. Visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Po to vaikinas jo paprašė užstatyti lombarde su savimi turėtą telefoną „Nokia“, sakydamas, kad neturi pasiėmęs asmens dokumento, minėjo, kad yra pilnametis ir telefonas priklauso jam. Telefoną jis užstatė dar tą pačią naktį viename iš lombardų, esančių Vilniaus g., Šiauliuose, pavadinimo nepamena, už 20 litų. Minėtus pinigus kartu išleido alkoholiui įsigyti. Apie tai, kad minėtas telefonas buvo pagrobtas, jis sužinojo tik iš policijos pareigūnų (64-65 b. l.);
atstovo pagal įstatymą V. L. apklausos protokolu, kuriame užfiksuoti jo parodymai, kad 2010 m., kai mirė jo žmona, jis su įsūniu D. L. gyvena vieni. Paskutinius du metus dėl pastarojo kyla daug problemų, nes jis pradėjo vogti, nuolat bėga iš namų, neaišku su kuo bendrauja ir kur leidžia laiką. Įsūnis yra kaltinamas daugelio vagysčių padarymu, kai kurios baudžiamosios bylos jau yra perduotos į teismą, kitose dar vyksta ikiteisminiai tyrimai. D. L. yra užsisklendęs, mažai jam ką pasakoja. 2013 m. pavasarį, jis su D. L. vienam senyvo amžiaus neįgaliam vyriškiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tvarkė krosnį ir po to iš policijos pareigūnų sužinojo, kad 2014-11-01 D. L. minėtą vyriškį apiplėšė. Dėl kokių priežasčių sūnus taip elgiasi, jis negali paaiškinti (66-67 b. l.);
2014-11-02 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimti: peilis, popierinė dėžutė, nuimtos 3 daktiloskopinės plokštelės su rankų atspaudais (45-52 b. l.);
2014-11-07 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis S. Ž. atpažino D. L., kaip asmenį, kuris 2014-11-01 reikalavo iš jo pinigų ir apiplėšė įsibrovęs į jo namus (68-70 b. l.);
2014-11-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis S. Ž. pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją ir sprendimo dėl asmens specialiųjų poreikių lygio prilyginimo ir tenkinimo kopiją, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam S. Ž. neterminuotai yra nustatyta pirma invalidumo grupė (reikalinga nuolatinė slauga „visiška negalia“), kuri prilyginama didelių specialiųjų poreikių lygiui (71-72, 73, 74 b. l.);
2014-11-21 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko V. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad tikrinant latentinius rankų pėdsakus Daktiloskopinių duomenų registre nustatyta, kad rankos delno pėdsakas baudžiamojoje byloje Nr. 62-1-00669-14, dėl plėšimo įvykdyto 2014-11-01, adresu (duomenys neskelbtini), sutampa su rankos delno antspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti šie anketiniai duomenys: D. L. (79 b. l.);
2014-11-28 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota peilio, paimto iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (92-96 b. l.);
2014-11-06 UAB „Adverto“ pranešimu, kuriame nurodyta, kad J. M. į lombardą, esantį Vilniaus g. 154-14m pristatė mobilųjį telefoną „Nokia 113“ (98, 99 b. l.);
2014-11-07 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad UAB „Adverto“ direktorius J. V. pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 113“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (100 b. l.);
2014-11-11 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobilaus ryšio telefono „Nokia 113“ apžiūra (101-106 b. l.);
2014-11-10 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. R. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atlikus IMEI (duomenys neskelbtini) kontrolę, nustatyta, kad 2014-11-01, 19:54:40 buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso D. L. (114 b. l.).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko, jog D. L. kaltė 2014-11-01 įvykdžius nukentėjusiojo S. Ž. apiplėšimą visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis D. L., išimdamas lango stiklą ir įsibraudamas į patalpą, t. y. nukentėjusiojo S. Ž. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), grasindamas peiliu ir panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. Ž., t. y. perversdamas nukentėjusįjį ant lovos ir smaugdamas jį, pagrobė iš nukentėjusiojo jo turtą – mobilaus ryšio telefoną ir 6 Lt. Kaltinamasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių neneigia, jo parodymus patvirtina neprieštaringi ir vieni kitus papildantys ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo S. Ž., liudytojo J. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, daiktų, dokumentų pateikimo, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, IMEI kontrolės analizė bei Daktiloskopinių duomenų registro duomenys.
Kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, be to, savo noru nukentėjusiajam S. Ž. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą. D. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje bei 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du sunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę – nepilnametis, neteistas (123-126 b. l.); Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-07-23 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo; 2014-07-23 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių nevykdė, dėl ko 2014-10-24 nutartimi jos buvo pakeistos kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis (129-130 b. l.); nebaustas administracine tvarka (131 b. l.), nedirbantis (132 b. l.), yra registruotas VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro pacientų registre, 2013 metais diagnozuoti kiti elgesio sutrikimai (135 b. l.); nuo 2014-09-01 mokėsi Joniškio žemės ūkio mokykloje, tačiau nuo 2014-09-18 mokykloje nėra buvęs, todėl 2014-11-04 nutraukta mokymosi sutartis; mokyklos charakterizuojamas neigiamai (138 b. l.); Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, D. L. šeima nėra ir niekada nebuvo įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (140 b. l.); 2013-09-13 D. L. buvo įrašytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato policiją dominančių vaikų apskaitą; D. L. įstatyminis atstovas V. L. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už D. L. padarytus teisės pažeidimus; D. L. dažnai bėga ir vagia iš namų, neturi motyvacijos mokytis ir lankyti mokyklą, elgiasi neadekvačiai, norėdamas atkreipti į save dėmesį (141 b. l.); 2014-12-23 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu D. L. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (13 epizodų), tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs; D. L. yra patrauktas kaltinamuoju kitoje baudžiamojoje byloje Nr. N1-37-959/2015, nagrinėjamoje Joniškio rajono apylinkės teisme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai); nagrinėjamoje byloje abi nusikalstamas veikas D. L. įvykdė prieš senyvo amžiaus, neįgalius asmenis, kuriems yra nustatytas didelių specialių poreikių lygis. Įvertindamas D. L. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsniu ir siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. L. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas žymiai mažesnis už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kitos rūšies bausmių D. L. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), už kiekvieną D. L. padarytą nusikaltimą paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Už atskirų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą paskirtos ir trečdaliu sumažintos bausmės yra subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, t. y. prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant dalį paskirtos švelnesnės bausmės (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
D. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) popierinė dėžutė (87 b. l.), mobilaus ryšio telefonas „Nokia 113“ (108 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui S. Ž. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);
2) peilis, paimtas įvykio vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);
3) daktiloskopinės plokštelės, kompaktinis diskas su D. L. telefono celės išklotine, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
2014-12-22 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kaltinamajam D. L. buvo paskirtas gynėjas advokatas Ričardas Ralys. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš D. L. nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), ir skirti jam:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (D. A. S. apiplėšimas) – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį (S. Ž. apiplėšimas) – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. L. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, į D. L. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-11-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2015 m. sausio 22 d.
Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) popierinę dėžutę, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 113“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui S. Ž.;
2) peilį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
3) daktiloskopines plokšteles, kompaktinį diską su D. L. telefono celės išklotine, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.