Utenos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2017-06-01 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu išreiškė norą daryti DNR tyrimą, bet į ekspertizės įstaigą nenuvyko ir teismo posėdyje dėl nežinomų priežasčių nedalyvavo.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pritarė tėvystės nustatymui, išlaikymo po 150 EUR priteisimui ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Nurodė, kad A. K. viena augina dukrą, gyvena tėvų namuose. Gyvenimo sąlygos geros, motina itin rūpestinga ir dėmesinga dukrai, mergaitė prižiūrėta. Ieškovei daug padeda jos tėvai – tiek materialiai išlaikyti vaiką, tiek palaiko morališkai. Ieškovės pajamos minimalios – 28 EUR socialinė pašalpa.

Teismo posėdžio metu Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė poziciją nurodytą išvadoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. gimė dukra D. K., kurios gimimo liudijime tėvas neįrašytas (b. l. 4). Remiantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalimi, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnį pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Teismo 2017-06-01 nutartimi buvo paskirta DNR tyrimų ekspertizė dėl tėvystės nustatymo (b. l. 24-25), bet iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos rašto (b. l. 30) matyti, kad 2017-07-05 11.00 val. į laboratoriją tėvystės nustatymui atvyko tik ieškovė A. K. su dukra D. K., o atsakovas A. D. neatvyko. Todėl laikytina, jog jis vengė vykdyti teismo nutartį, nors pats buvo prašęs minėto tyrimo.

LR CK 3.148 straipsnio 2 dalis numato, kad jei asmuo atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. LR (duomenys neskelbtini) straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, tačiau atsakovas jokių įrodymų savo pozicijai pagrįsti teismui nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas. Tėvystės nustatymas atitinka vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą.

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Teismas sprendžia, jog mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog atsakovas yra ieškovės vaiko tėvas, sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškindami ir taikydami šias teisės normas, reglamentuojančias vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, teismai laikosi vieningos praktikos, kurioje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta 380 EUR minimali mėnesinė alga.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekvienas iš tėvų ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei išlaikytinių skaičių.

Duomenų apie kitus šalių išlaikytinius byloje nėra kaip ir duomenų apie jų vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Į bylą pateikta pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad ieškovė su mažamete dukra gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), t. y. ieškovės tėvų namuose, ji niekur nedirba, jos pajamas sudaro 28,50 EUR gaunama socialinė pašalpa (b. l. 7), ji niekur nedirba (b. l. 51). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas irgi nedirba (b. l. 50). Duomenų apie prastą atsakovo sveikatos būklę ar sumažintą darbingumo lygį byloje nėra.

Kaip jau minėta, tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir atitinkamai paskirsto teiktino išlaikymo proporcijas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovės, auginančios 10 mėnesių dukrą, galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas yra nepalyginamai mažesnės nei atsakovo. Pastarasis, preziumuojama, yra sveikas ir darbingas ir tai, kad jis šiuo metu nedirba, negali būti pateisinama.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad išlaikymą vaikui šalys turi teikti lygiomis dalimis ir priteisia iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 150 EUR per mėnesį.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą priteisti 403,41 EUR išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius ir 11 dienų. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog atsakovas vaikui išlaikymo niekada neteikė, priešingų duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 100 EUR mėnesiui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 8-9). Iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 94 straipsnis, 99 Byloje išspręsti du neturtiniai reikalavimai dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tad žyminis mokestis sudaro 82 EUR, t. y. po 41 EUR už kiekvieną reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas); reikalavimas dėl išlaikymo po 150 EUR kas mėnesį priteisimo, apmokestinamas 45 EUR dydžio žyminiu mokesčiu (150 x 12 = 1500 x 3 proc.). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apmokestinamas 20 EUR dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškinį tenkinus pilnai, pagal CPK 96 straipsnį iš atsakovo A. D. priteisima 147 EUR žyminio mokesčio valstybei (82 + 45 + 20 = 147 EUR). Be to, byloje pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 249,90 EUR (110,94 EUR + 138,96 EUR) (b. l. 34, 40), kurios irgi iš atsakovo priteistinos valstybės naudai.

Be to dar iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos šioje byloje patirtos pašto išlaidos – 3,24 EUR– iš viso priteisiama 400,14 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263 – 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukra.

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą, mokamą po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-21) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 403,41 EUR (keturis šimtus tris eurus 41 centą) išlaikymo įsiskolinimą A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 400,14 EUR (keturis šimtus keturis eurus 14 centų) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Molėtų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio teismui, skundą paduodant per Molėtų rajono apylinkės teismą.