Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Z. (A. Z.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad 2021 m. vasario 23 d., 18.00 val., jis būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kieme, buvo keturių asmenų grupėje, tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. papunktyje nustatytą reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo surašant protokolą ir pasirašė jame, todėl laikytina, jog jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Administracinio nusižengimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

2021 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokole A. Z. nurodė, kad sutinka su administraciniu nusižengimu ir dėl jo gailisi.

2021 m. vasario 23 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuojant su vyr. patruliu E. K. ir LPM kursantu T. K., buvo gautas iš AVPK OVS budėtojo pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, 5-6 jaunuoliai vartoja alkoholį, nedėvi veido apsauginių kaukių, buriuojasi. Visi apsirengę tamsiai, su treningais, apie 25-30 metų amžiaus. Atvykus nurodytu adresu, vidiniame kieme pastebėjo 5 asmenų grupę, kurie buvo iš skirtingų namų ūkių, aplink kuriuos buvo pridėta daug alkoholinių gėrimų. Jiems einant arčiau, asmenys pradėjo bėgti nuo jų, keturi asmenys buvo sulaikyti, vienas asmuo pasišalino. Sulaikytiems asmenims už karantino taisyklių pažeidimus surašyti AN protokolai. Įvykis filmuotas vaizdo ir garso registratoriumi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Kaip numato ANK 44 straipsnis, nepilnamečiams už administracinius nusižengimus gali būti skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos šiame kodekse.

Pažymėtina, kad ANK 45 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus.

Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad karantino metu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu. Tokia priemonė buvo numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šio nutarimo 2.1.5.1. papunktis numato, kad viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėse; 2.1.5.2. papunktis numato, jog vyresni nei 6 metų, privalo viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną; pagal šio nutarimo 2.1.8.1. papunktį draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis.

A. Z. kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta 2021 m. vasario 23 d. administracinio nusižengimo protokolu, 2021 m. tarnybiniu pranešimu dėl įvairių viešosios tvarkos pažeidimų, vaizdo įrašu, kurio turiniu teismas neturi pagrindo abejoti, nes jo turinį patvirtina kiti byloje esantys duomenys, administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus, taip pat kitais byloje surinktais įrodymais.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Z. 2021 m. vasario 23 d., 18.00 val., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kieme, buvo keturių asmenų grupėje, tokiu būdu sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai. Tokiais veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.5.1. papunktyje nustatytą reikalavimą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

A. Z. padarė vieną tyčinį nusižengimą, nukreiptą prieš visuomenės sveikatą, t.y. žinodamas, kad draudžiami daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, pažeidė šią karantino metu nustatytą sąlygą ir taip sukėlė pavojų išplisti pavojingai užkrečiamajai ligai - COVID-19. A. Z. skirtina administracinė nuobauda.

A. Z. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs administracinį nusižengimą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinės nutartys Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015, 2AT-38-895/2019).

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas vienas tyčinis administracinis nusižengimas, nukreiptas prieš visuomenės sveikatą. A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Z. yra nepilnametis, tai yra nebrandi asmenybė, todėl ne visada pati gali įvertinti savo elgesio pasekmes, jo veiksmai sukėlė pavojų, bet realios žalos nepadarė, kadangi byloje nėra duomenų, kad iš nusižengime dalyvavusių asmenų iš tiesų kas būtų užsikrėtę COVID-19 virusu. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jis administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau už kitokio pobūdžio nusižengimą.

Esant tokioms aplinkybėms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. Z. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 44 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti administracinio nusižengimo byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.