Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovei I. Ž., tretiesiems asmenims K. G., G. G., A. J. Š., AB „Swedbank“ atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovei Ž. Č., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys K. G., G. G., A. J. Š., AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė I. Ž. Kauno apylinkės teisme pareikštu ieškiniu prašo įpareigoti Ž. Č., sudaryti sąlygas, atlikti neįrengtos pastogės, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų darbus; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės patalpas: 1) priteisti I. Ž. ½ dalį neįrengtos pastogės, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpų, esančių toje palėpės dalyje, kuri yra statmenai virš I. Ž., priklausančių pirmajame aukšte esančių patalpų 2-9/17,94 kv. m, 2-3/8,45 kv. m, 2-7/4,01 kv. m., 2-1/9,85 kv. m., 2-2/15,77 kv. m, bei antrame aukšte esančios patalpos 2-8/13,19 kv. m.; 2) priteisti Ž. Č., likusią ½ dalį neįrengtos pastogės, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpų; priteisti iš Ž. Č., I. Ž., jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė ir ieškovės atstovė, ieškinyje, dublike, teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovei, nuosavybės teise priklauso 40/100 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei Ž. Č. priklauso 37/100 dalys pastato. Pastato bendraturčiai naudojasi pastatu vadovaujantis 2008 m. kovo 6 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutartimi, reg. Nr. 1431, patvirtinta Kauno m. 3-ojo notaro biuro notarės V. V., kuria susitarė, jog ieškovė naudosis patalpomis: 2-1/9,85 kv. m., 2-2/15,77 kv. m., 2-3/8,45 kv. m, 2-7/4,01 kv. m., 2-8/13,19 kv. m., 2-9/17,94 kv. m, R-1/32,00 kv. m., ¼ dalimi patalpos a-1/14,55 kv. m. UAB „Tūris“ parengė pastato mansardos rekonstravimo projektą, šio projekto aiškinamajame rašte nurodyti visi rekonstrukcijos tikslai („vietoje esamos pastogės formuojamas antras aukštas su dvišlaičiu stogu“, „butas, priklausantis I. Ž. randasi primame aukšte. Formuojant antrą aukštą, šiam butui įrengiama 12,66 kv. m. gyvenama patalpa, <...> Butas, priklausantis Ž. D. (dab. Č.) ir D. D. randasi pastogėje. Šis butas plečiamas tik antrame aukšte, iškeliant sienas ir suformuojant dvišlaitį stogą virš patalpų“). Rekonstrukcijos tikslus, susijusius su naujai suformuotos pastogės panaudojimu, ieškovė ir atsakovė nurodė prašyme projektavimo sąlygoms gauti, kuriame nurodė, jog „numatoma suformuoti dvišlaitį stogą, įrengiant negyvenamos palėpės dalyje gyvenamas patalpas, dali patalpų numatoma priskirti butui Nr. 2-5 (pagal 1989-11-16 atliktus kadastro matavimus ši patalpa po rekonstrukcijos atitinka patalpą 2-9/17,94 kv. m., priklausančią, ieškovei), o dalį naujai įrengtų patalpų priskirti butui 3-4 ir 4-3 (pagal 1989-11-16 atliktus kadastro matavimus šios patalpos po rekonstukcijos atitinka patalpas 4-3/22,95 kv. m. ir 4-1/21,00 kv. m.), priklausančias atsakovei. 2006 m. kovo 9 d. ieškovei, atsakovei ir jos tuometiniams sutuoktiniui buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 38-3-GR815-98 atlikti Pastato mansardos rekonstrukciją pagal UAB „Tūris“ projektą. Po pastato rekonstrukcijos nauji kadastriniai matavimai buvo užfiksuoti 2007 m. kovo 10 d. 2008 m. sausio 21 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo pripažinta, jog rekonstruota pastato mansarda yra tinkama naudoti.2015 m. lapkričio 30 d. ieškovė pamatė, kad pastato išorėje yra savavališkai, be jos pastato bendrasavininkės sutikimo, padaryti pakeitimai – įrengti stoglangiai (UAB „Tūris“ projekte stogo plane stoglangiai numatyti nebuvo) bei sužinojo, jog Ž. Č. yra šių darbų organizatorius, be to , ieškovės žiniomis pastogės patalpose buvo įrengti laiptai iš patalpos 4-5/25,75 kv. m. į neįrengtą pastogę, iškertant angą lubose bei savavališkai pašalinant įėjimą į neįrengtą pastogę, kuriuo galėjo naudotis visi pastato savininkai, buvusį iš patalpos 4-2/4,89 kv. m. Pažymėtina, kad po 2005-2007 m. atliktos rekonstrukcijos pastogės patalpose nebuvo suformuotos gyvenamosios patalpos, pastogės kadastriniai matavimai nėra atlikti - ji nesuformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, taigi pastato bendraturčiams ši patalpa priklauso bendrąją daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa.Ieškovė, matydama, kad atsakovė viena siekia užvaldyti patalpas, kurios bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovei, 2016 m. sausio 11 d. su VĮ „Registrų centras“ Kauno filialu sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį Nr. KSG-39, kurios pagrindu buvo siekiama atlikti neįrengtos pastogės, esančios gyvenamajame name, adresu Puodžių g. 27, Kaune, kadastrinių matavimų darbus, parengiant neįrengtos pastogės planą, tačiau atsakovė nesudarė sąlygų minėtiems darbams atlikti, nes kategoriškai atsisakė įsileisti VĮ „Registrų centras“ darbuotojus dėl kadastrinių matavimų atlikimo, ką patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2016 m. sausio 20 d. susitarimas dėl 2016 m. sausio 11 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. KSG-39 nutraukimo, kurios 1 punkte be kita ko nurodoma, kad „Sutartis nutraukta, kadangi nebuvo sudarytos sąlygos netrukdomai patekti į neįrengtos palėpės patalpas“. Taigi į bendrojo naudojimo patalpas, kuriomis dabar neteisėtai naudojasi viena atsakovė, nėra galimybės patekti. Atlikti kadastrinius matavimus yra būtina, nes tik tuomet bus galima parengti patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą, kurio pagrindu ieškovė prašys atidalyti jai priklausančią pastogės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi šiuo metu toks projektas nėra parengtas, tačiau savo teises ieškovė siekia apginti, reiškiamas reikalavimas atidalinti pastogės patalpas ieškovei priteisiant ½ dalį pastogės patalpų. Ieškovė nurodo, jog kiti pastato bendraturčiai neprieštarauja, jog pastogės patalpas šalys pasidalintų po lygiai.Ieškovė nurodė, jog atsakovė siekia įrodyti, jog bendro naudojimo patalpa – bendroji jungtinė nuosavybė – buvo padalinta projekto dėl pastato mansardos rekonstravimo metu, tačiau ieškinyje keliamas klausimas dėl patalpų (palėpės), atsiradusių jau po minėtos mansardos rekonstrukcijos atlikimo. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog rekonstrukcijos metu pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno skyriaus reikalavimus įrengtus dvišlaitį stogą virš atsakovės Ž. Č. patalpų lubų, susiformavo palėpė, į kurią pretenduoja I. Ž., yra atsakovės pastato dalių priklausinys, nes skirta aptarnauti pagrindiniam daiktui. Ieškovė pažymi, kad palėpė yra ne tik virš atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, bet ir virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų (virš 12,66 kv. m. gyvenamosios patalpos). Patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksplotavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas. Ieškovė nurodo, jog iš atsiliepime į ieškinį pateiktos pozicijos matyti, kad atsakovė pati nusprendė, jog palėpė, atsiradusi dėl pastato rekonstrukcijos, yra jos pastato dalių priklausinys, nors, kaip nurodyta aukščiau, patalpų priskyrimą prie bendrojo naudojimo, t. y., kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksplotavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas. Visos atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomos aplinkybės dėl naujai po gyvenamojo namo rekonstrukcijos atsiradusios palėpės priklausymo išimtinai tik atsakovei, yra paremtos tik subjektyviu atsakovės vertinimu ir prieštarauja minėtoms įstatymų nuostatoms. Ieškovė nurodo, jog atsakovė pateikia duomenis, jog 2016 m. kovo 1 d. VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė nuosavybės teise valdo 37/100 ir kad taip neva ieškovė yra nesąžininga. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinio pateikimo dienai su ieškiniu buvo pateiktas VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. gruodžio 2 d. išrašas, kuriame buvo nurodyta, jog I. Ž. priklauso 40/100 minėto namo. Iš atsakovės pateikiamo VĮ „Registrų centro“ centro duomenų banko 2016 m. kovo 1 d. išrašo matyti, kad atsakovės dalis yra sumažėjusi – jai priklauso 37/100 dalys minėto namo dėl to, kad I. Ž. su kitais pastato bendrasavininkais P. Š. ir V. Š. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5-2-6628 ir pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-5983, kuriomis pardavė dalį jai priklausiusių patalpų. Šis įrašas galioja nuo 2016 m. sausio 21 d. pažymėtina, jog Lietuvos teisės aktai įtvirtina negatyvų tikrumą, kuris logiškai išplaukia iš deklaratyvinio registracijos modelio – neįregistruotos viešame registre teisės negali būti panaudojamos prieš trečiuosius asmenis. Taigi, negalima teigti, jog pateikiant ieškinį ieškovė nurodė neteisingas aplinkybes dėl jai priklausančio namo dalių, kadangi ieškinio pateikimo dienai VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė valdė 40/100 pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovė savo atsiliepime nepagrįstai prašo priteisti jai ½ dalies po pastato rekonstrukcijos naujai susiformavusios palėpės, kadangi jai nuosavybės teise priklauso tik 37/100 pastato dalių, o pagal teismų praktiką, prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pažymėtina, jog ieškinio padavimo dienai visi pastato bendraturčiai neprieštaravo, jog po pastato rekonstrukcijos naujai susiformavusi palėpė būtų padalinta ieškovei I. Ž. bei atsakovei Ž. Č. lygiomis dalimis, dėl to ieškinyje buvo pareikštas būtent toks reikalavimas. Jei paaiškėtų, jog visi kiti minėto namo bendraturčiai išreikštų prieštaravimus dėl minėtos palėpės padalijimo, ieškovė I. Ž. tikslintų ieškinio reikalavimus, prašydama palėpę padalinti pagal jai priklausančią idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje (37/100). Ieškovė pažymi, jog atsiliepime nurodoma, kad rekonstrukcija buvo atlikta 2006 metais ir iki 2015 metų ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl naujai atsiradusios palėpės nereiškė. Norime pažymėti, jog kaip ir nurodyta ieškinyje, po 2005-2007 m. atliktos rekonstrukcijos pastogės patalpose kadastriniai matavimai nėra atlikti – ji nesufromuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, taigi gyvenamojo namo bendraturčiams ši patalpa priklauso bendrąja daline nuosavybe kaip bendro naudojimo patalpa. Ieškovė dėl atsakovės užvaldytos palėpės pareiškė pretenzijas tik 2015 metais todėl, kad tik 2015 m. lapkričio 30 d. pamatė, kad namo išorėje yra savavailiškai, be jos, namo bendrasavininkės sutikimo, padaryti pakeitimai – įrengti stoglangiai bei sužinojo, jog Ž. Č. yra šių darbų orgazinatorius. Ieškovė nesutinka su atsiliepime į ieškinį nurodomu argumentu, jog atsakovės Ž. Č. lešomis buvo pastatytas pastato antrasis aukštas, įrengtos gyvenamosios patalpos, taip pat pakeltas ir apšiltintas pastato stogas. Pažymime, jog už atliktą rekonstrukciją mokėjo ne tik atsakovė Ž. Č. Ieškovė I. Ž., taip pat finansavo gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus. Kuomet reikėdavo apmokėti sąskaitas, ji išsiimdavo pinigus iš bankomato ir perduodavo juos atsakovei. Tai gali patvirtinti ieškovės banko išrašai, kuriuos pateiksime bylos nagrinėjimo metu bei byloje apklausti liudytojai.Teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, jog ieškinį palaiko ir tvirtina raštu nurodytas aplinkybes. Mansardos rekonstrukcija buvo rekonstruota ir ieškovės lėšomis. Bendra suma apie 30 000 Lt (8688,60 Eur) – per pusę kartu su atsakove. Fasado darbų suma 7000 Lt (2027,34 Eur). Šiuos pinigus ieškovė yra davusi atsakovei. Ieškovė ir atsakovė buvo susitarusios ir ieškovė dalį pinigų duodavo atsakovei. Ieškovė šias sumas grindžia pateiktais bankomato išrašais, taip pat knygutėje rašytais duomenimis. Ieškovė nurodė, jog minėta banko kortelė priklausė ieškovės sutuoktiniui. Ieškovė nurodė, jog mokėti reikėjo ir už konsultacijas, projektus. Pažymėjo, jog ieškovės pretenzija į dalį palėpės atsirado 2015 m. lapkričio 30 d., kuomet ieškovė pamatė stoglangius, tada ieškovė ėmė ginti savo teises teisme. Ieškovė nurodė, jog vykstant rekonstrukcijai šalių santykiai buvo geri. 2015 m. ieškovė kreipėsi į kultūros paveldo inspekciją, dėl stoglangių, kadangi manė, jog pirmiausia reikia sustabdyti statybos darbus.. Baigiamosios kalbos metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, nurodė, jog palėpė priklauso bendraturčiams, pastatas faktiškai yra laikytinas daugiabučiuAtsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, jog 2004 m. liepos 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi Nr. R1-10871 įgijo 44/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1990-0019-7011, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra visas pastato mansardos patalpas: 3-1/8,40 m², 3-3/1,64 m², 3-4/10,63 m², 3-5/14,50 m², 3-6/14,58 m², 4-1/8,36 m², 4-2/0,79 m², 4-3/13,94 m². VĮ „Registrų centro“ Kauno filialo 2004-03-29 patvirtintame pastato pastogės patalpų plane matyti, kad šalia atsakovės Ž. Č. nuosavybės teise įgytų ir valdomų aukščiau išvardintų patalpų buvo ir negyvenama patalpa, kurios kadastriniai matavimai iki atsakovei Ž. Č. įgyjant pastato patalpas nebuvo atlikti ir ji nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, todėl pastato bendraturčiams ši patalpa priklausė bendrąja daline nuosavybe, kaip bendro naudojimo patalpa. Į nenaudojama patalpą patekimas buvo tik per atsakovės gyvenamąsias patalpas. Pažymėtina, kad atsakovė pastato patalpas įgijo AB „Swedbank“ suteiktos būsto paskolos lėšomis, todėl nuo 2005-02-09 atsakovės įgytos 44/100 dalys buvo įkeistos AB „Swedbank“. Atsakovė įgijo pastato pastogės patalpas turėdama tikslą jas rekonstruoti, kadangi patalpos buvo apleistos, netinkamos gyventi, todėl pakartotinai kreipėsi į AB „Swedbank“ dėl sutikimo rekonstruoti patalpas bei paskolos rekonstrukcijai suteikimo. 2005-05-25 AB „Swedbank“ davė leidimą rekonstruoti pastato patalpas, todėl atsakovė, elgdamasi sąžiningai ir teisėtai su projektiniais pasiūlymais kreipėsi į pastato bendrasavininkus, tame tarpe ir ieškovę I. Ž., siūlydama savo patalpų rekonstrukcijos metu, tuo pačiu projektu rekonstruoti ir nenaudojama bei visiems bendraturčiamas priklausančią negyvenamą patalpą. Ieškovė išreiškė pageidavimą nenaudojamos patalpos sąskaita įsirengti vieną gyvenamąjį kambarį pastato antrame aukšte šalia atsakovės patalpų į kurį pateks laiptais iš pirmo pastato aukšto, kur yra jos gyvenamosios patalpos. Su kitais savininkais buvo susitarta kitu būdu, nes į bendro naudojimo patalpos dalį natūra jie nepretendavo. Būtent tokio susitarimo pagrindu ir tik tokiomis sąlygomis ieškovė I. Ž. buvo įtraukta į atsakovės Ž. Č. įgytų patalpų rekonstrukcijos projektą. 2005-06-28 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui pateiktame prašyme projektavimo sąlygoms gauti Nr. 40-6-2012 nurodyta ir pageidaujama rekonstrukcija „numatoma suformuoti dvišlaitį stogą, įrengiant negyvenamos palėpės dalyje gyvenamas patalpas. Dalį patalpų numatoma priskirti butui Nr. 2-5 (ieškovei). Prašyme aiškiai nurodyta, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančioje nenaudojamoje patalpoje bus įrengtos naujos gyvenamos patalpos, kurios bus padalintos ieškovei I. Ž. ir atsakovei Ž. Č. pagal jų tarpusavio susitarimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo. Tą patvirtina ir UAB „Tūris“ parengto pastato mansardos rekonstrukcijos projekto aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, kad „Butas, priklausantis I. Ž. yra pirmame aukšte. Formuojant antrąjį aukštą šiam butui įrengiama 12,66 kv. m. gyvenama patalpa“. Tame pat rekonstrukcijos projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Vietoj esamos pastogės formuojamas antras aukštas su dvišlaičiu stogu <...> Butas priklausantis Ž. D. ir D. D. yra pastogėje. Šis butas plečiamas tik antrame aukšte, iškeliant sienas ir suformuojant dvišlaitį stogą virš patalpų“.UAB „Tūris“ rengiant atsakovės patalpų rekonstravimo projektą ieškovės I. Ž. dalyvavimas rekonstravimo procese buvo apibrėžtas konkretaus dydžio 12,66 kv. m. papildoma gyvenama patalpa antrame pastato aukšte. Tuo tarpu projekto užsakovės atsakovės rekonstruojamos patalpos sudarė visą likusį pastato antrąjį aukštą ir dvišlaitį stogą virš patalpų. Pastato dvišlaitis stogas buvo suformuotas pagal pastato mansardos rekonstravimo projektą, atsakovei Ž. Č. parengtą pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio 2005-07-19 patvirtintą sąlygą planuojamos statybos projektui rengti Nr. 478, kurioje nurodyta „Mansardos rekonstrukcijos projektą rengti pagal atliktas aplinkos studijas ir pateiktų eskizų I variantą“. Projekte pateiktame eskizų I variante, kuris 2005-07-27 patvirtintas KVAD Kauno teritorinio padalinio vyriausiosios specialistės R. G., pažymėtas atsakovės Ž. Č. įgytų ir rekonstruojamų patalpų buvęs kraigas ir nurodytas rekonstrukcijos metu formuojamo ir Senamiesčio zonos reikalavimus atitinkančio dvišlaičio stogo kraigas. Pastato bendrasavininkai ir pati ieškovė sutiko su parengtu projektu, projekto iniciatorei atsakovei kitų pasiūlymų ar prieštaravimų dėl bendros dalinės nuosavybės atidalijimo būdų ar sąlygų neiškėlė. Atsakovė būtent tokį, pastato bendraturčių, tame tarpe ir ieškovės patvirtiną projektą pateikė ir AB „Swedbank“, kuris jį įvertinęs, suteikė atsakovei Ž. Č. kreditą būsto rekonstrukcijai pagal patvirtintą projektą atlikti. Tokiu būdu atsakovės lėšomis pagal parengtą projektą buvo pastatytas pastato antras aukštas, įrengtos gyvenamosios patalpos, taip pat pakeltas pastato stogas, jis apšildytas. Užrekonstravimui skirtų lėšų tikslinį panaudojimą atsakovė Ž. Č. atsiskaitė AB „Swedbankui“, o rekonstravimui suteiktą paskolą bei palūkanas moka iki šiol ir mokės iki 2035 metų. Akivaizdu, kad bendroji jungtinė nuosavybė – bendrojo naudojimo patalpa – teisiškai buvo padalinta 2005 metais projekto parengimo bei pastato rekonstravimo metu. Po rekonstrukcijos pastatui buvo atlikti kadastriniai matavimai, o 2008 m. kovo 6 d. statinio dalių perskaičiavimo sutartimi Nr. 1431, patvirtinta Kauno m. 3-ojo notarų biuro notarės V. V., visi pastato bendrasavininkai, tame tarpe ir ieškovė, nusistatė patalpų naudojimosi tvarką. Negalima priteisti ieškovei ½ dalį neįrengtos pastogės. Ieškovė nurodo, kad ji nuosavybės teise valdo 40/100 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. kovo 1 d. VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovė nuosavybės teise valdo ne 40/100, o 37/100 pastato. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, jeigu tai objektyviai ir techniškai įmanoma. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio. Tai tik dar kartą patvirtina aplinkybė, kad ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti ir reiškia pretenziją į ženkliai didesnę dalį nei jai priklauso bendroje dalinėje nuosavybėje. Akivaizdu, kad vien šis reikalavimas negali būti laikomas sąžiningu ir pagrįstu. Ieškinyje nurodoma, kad neva ieškovė 2015 m. lapkričio 30 d. pamatė be ieškovės sutikimo ant pastato stogo įrengtus du stoglangius. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad ieškovės žiniomis pastogės patalpose buvo įrengti laiptai iš patalpos 4-5/25,75 kv. m. į neįrengtą pastogę, iškertant angą lubose bei savavališkai pašalinant įėjimą į neįrengtą pastogę, kuriuo galėjo naudotis visi pastato savininkai, buvusį iš patalpos 4-2/4,89 kv. m. Ieškinyje pateikti duomenys dėl pašalinto įėjimo iš atsakovės Ž. Č. patalpos 4-2, kuriuo galėjo naudotis visi pastato savininkai, niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, kadangi pagal pateiktus mansardos patalpų planus iki ir po rekonstrukcijos, pirmu atveju patalpa 4-2 buvo atsakovės tualetas. O po rekonstrukcijos patalpa 4-2 yra atsakovės koridorius. O po atsakovės patalpa 4-2 (iki ir po rekonstrukcijos) yra ne bendro naudojimo, bet trečiųjų asmenų P. Š. ir V. Š. gyvenamos patalpos, todėl niekuomet jokių bendrų patalpų ar bendro patekimo į atsakovės Ž. Č. patalpas nebuvo. Atsakovė Ž. Č. apie, tai, jog ieškovė I. Ž. turi pretenzijų į 2006 metais rekonstruoto pastato pastogę sužinojo tik 2015-12-15 iš KVAD Kauno skyriaus specialistės. Iki tol, tai yra nuo 2006 metų iki 2015 m. gruodžio mėnesio atsakovė Ž. Č. naudojosi rekonstruota pastoge, o ieškovė I. Ž. jokių pasiūlymų neteikė ir tik 2015-12-01 dėl ant pastato stogo įrengtų stoglangių bei vidinių laiptų iš atsakovės patalpų patekti į pastogę, ieškovė kreipėsi su skundu į KVAD Kauno skyrių. Šio skyriaus specialistai 2015-12-15 atliko patikrinimą vietoje Puodžių g. 27, Kaune ir 2015-12-16 pateikė ieškovei atsakymą Nr. (1.29-K)2K-1623, kuriame citavo pastato projekto aiškinamąjį raštą, kad ieškovė rengiant projektą sutiko su 12,66 kv. m. dydžio naujai įrengiama patalpa ir kitų pageidavimų neišsakė ir tolimesnį ieškovės skundo tyrimą perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kad pagal kompetenciją patikrintų galimai savavališkos statybos faktą, nustačius savavalę statybą, pareikalautų savavalės statybos padarinių pašalinimo. Nesutikdama su KPD prie KM Kauno skyriaus 2015-12-16 atsakymu Nr. (1.29-K)2K-1623, ieškovė I. Ž. jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2016-01-28 priėmė sprendimą Nr. 3R-37, kuriuo ieškovės skundą atmetė.2016 m. sausio 12 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kartu su KPD prie KM Kauno skyriumi atliko patikrinimą pagal ieškovės I. Ž. skundą dėl aukščiau išvardintų aplinkybių prie pastato ir atsakovės Ž. Č. patalpose ir 2016-02-11 ieškovės atstovei pateikė atsakymą Nr. (15.2)-2D-2063 dėl įrengtų stogo langų ir vidaus laiptų, kuriame išaiškino, kad pastate (neypatingame statinyje) atsakovės patalpose laikančiųjų konstrukcijų neliečiant įrengti stoglangiai ir laiptai prilyginami paprastajam remontui ir šiems darbams neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl atliktų darbų mažareikšmiškumo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skundo nagrinėjimą nutraukė. Atsakovė atkreipia teismo dėmesį, jog atsakovė pagal patvirtintą projektą savo pastato dalis rekonstravo 2006 metais. Nuo 2006 metų iki šiol atsakovė savo patalpose nei kapitalinio remonto, nei rekonstrukcijos neatliko, todėl atsakovei nekilo ir pareiga atlikti neįrengtos palėpės kadastrinių matavimų ir pakeisti nekilnojamojo turto registro įrašus. Nuo pat 2005 metų ieškovė dalyvavo atsakovės vykdomuose pertvarkymuose, davė sutikimą ir pritarė projektui, bei atsakovės ketinimui rekonstruoti ir nenaudojamą bei visiems bendraturčiams priklausančią negyvenamą patalpą, už tai jai suteikta 12,66 kv. m. gyvenama patalpa suformuotame antrame pastato aukšte.Ieškovė ir toliau nurodo neteisingas aplinkybes ir klaidiną teismą, kadangi ieškinys Kauno apylinkės teismui pateiktas 2016 m. vasario 11 d., o įrašas VĮ „Registrų centre“ apie pasikeitusias namo dalių proporcijas galioja nuo 2016 m. sausio 21 d. Konstatuotina, kad ieškovė sąmoningai ieškinyje nurodė klaidingas aplinkybes apie jai priklausančias namo dalis. Ieškovė sutinka, jog su atsakove susitarė dėl rekonstrukcijos ribų – papildomos 12,66 kv. m. gyvenamosios patalpos įrengimo rekonstruojamame name. Tuo tarpu rekonstrukcijos projekto parengimą jo apimtis, įgyvendinimo būdą, sąmatą, lėšų panaudojimą atsakovė derino išimtinai su AB „Swedbank“, kuris atsakovei suteikė tikslinį kreditą pastato rekonstravimui. Atsakovė gi, už tikslinį kredito lėšų panaudojimą atsiskaitė bankui, grąžina kreditą, moka palūkanas iki šiol ir mokės dar ilgus metus. Ieškovė savo argumento dėl lėšų panaudojimo nepagrindė jokiais įrodymais, todėl atsakovė šiuo metu daugiau minėtu klausimu pasisakyti neturi galimybės. Atsakovė mano, kad ieškovė painioja savo lėšų, panaudotų savo naujai gyvenamajai patalpai ir vidiniams laiptams patekti į ją įsirengimui, ir lėšų, susijusių su viso namo antro aukšto rekonstrukcija, panaudojimu.Asmeniškai 2016-09-02 su prašymu kreipėsi į VĮ „Registrų centrą“ prašydama atlikti vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus. VĮ „Registrų centras“ 2016-09-02 pateiktu raštu Nr. KAUsK-517 informavo, kad atlikti vieno buto gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtos patalpos kadastrinius matavimus nėra juridinio pagrindo, nes gyvenamasis namas yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise; butai kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti. Akivaizdu, kad ieškinio reikalavimas, kuriuo teismo prašo įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas atlikti neįrengtos pastogės, esančios gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų darbus yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės teiginiu, jog namas esantis Puodžių g. 27, Kaune yra daugiabutis. Atsakovės teigimu, šis namas yra vieno buto gyvenamasis namas. Šią aplinkybę patvirtina prie civilinės bylos jau pridėti bei prie tripliko pridedami atnaujinti VĮ „Registrų centro“ duomenys. Konstatavus, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinis statusas – yra vieno buto, o ne daugiabutis, negali būti taikomas ieškovės nurodytas daugiabučių namų savininkų teisinių santykių reguliavimas. Atsakovė kreipėsi į projekto konstrukcijų dalies vadovą ir autorių J. V., prašydama paaiškinti rekonstruoto pastato konstrukcinius sprendinius. Konstruktorius 2016-09-05 raštu paaiškino, kad aukštis pastogėje virš sijų-templių viršaus iki stygų apačios yra tik 1,33 cm, todėl dėl mažo aukščio įrengti patalpas virš mansardos patalpų perdangos negalima. Mansardos denginio sijos – templės paskaičiuotos atlaikyti tik savąjį konstrukcijos svorį, šiluminės izoliacijos sluoksnį, <...> įrengti gyvenamosios veiklos ar kitos veiklos (sandėliavimo) plotus, nesustiprinus konstrukcijų, griežtai draudžiama. Akivaizdu, kad pagal konstrukcinius sprendimus atsakovės mansardos denginio sijos-templės nepaskaičiuotos jokiam kitam naudojimui, kaip tik šiluminiai izoliacijai atsakovės patalpoms palaikyti, todėl pagal technines savybes pastogė gali būti naudojama tik atsakovės patalpoms aptarnauti. Atsakovė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį prašo atmesti, taip pat tvirtina visas raštu nurodytas aplinkybes. 2004-07-30 atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, jog jokio susitarimo dėl ½ palėpės su ieškove nebuvo. Patekimas į palėpę yra galimas tik per atsakovės patalpas. Nurodė, jog byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuoti laiptai ne tie, kuriais galima patekti į palėpę. Į palėpę vedantys laiptai tik vieni. Nurodė, jog 2008 m. buvo nustatyta naudojimosi tvarka rūsio patalpa, tik atsakovei ir tretiesiems asmenims. Ieškovė į nustatytą naudojimosi tvarką pretenzijų nereiškė. Atlikus pastato rekonstrukciją atsakovės namo dalies plotas padidėjo, šildymo sistemą ir ortakius atsakovė įsirengė po rekonstrukcijos.Liudytoja V. A., teismo posėdžio metu nurodė, jog ji parengė 2016-09-02 raštą, jo turinį pamena. Nurodė, kad vadovaujantis patvirtintomis taisyklėmis, matavimų negalima atlikti. Kadangi name nėra suformuoti butai, palėpės irgi negalima suformuoti, kaip atskiro turtinio vieneto. Pažymėjo, jog palėpės aukštis turi būti ne daugiau kaip 1,60 m., kad būtų galima laikyti palėpės patalpa. Paprastai šis atstumas matuojamas nuo gegnės, bet kai kuriais atvejais priklauso ir nuo namo konstrukcijos. Nurodė, jog name neesant suformuotų butų, palėpė paprastai nedaloma. Poreikio matuoti neįregistruotą objektą – nėra. Nurodė, jog ieškovė su atsakove ginčijosi dėl palėpės. Liudytoja nurodė, jog laiptus į palėpę matė, tačiau jai tai buvo neįdomu. Liudytoja G. B., nurodė, jog dirba VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo matininke. 2016 m. sausį vyko adresu Puodžių g. 27, Kaunas, dėl palėpės matavimo. Su namo dokumentais susipažinusi nebuvo. Minėtu adresu liudytoja vyko su ieškove sudarytos sutarties pagrindu, atlikti neįrengtos palėpės matavimų (plano). Nurodė, jog palėpė, kaip atskiras turto vienetas negali būti suformuota šiuo atveju, nes namas vienbutis. Būtų atliktas tik paprastas ieškovės užsakymo planelis su palėpės aukščiais, matmenimis. Tokius matavimus galima atlikti ir vieno iš savininkų prašymu. Nurodė, jog liudytoja į palėpę nepateko, kadangi neįsileido atsakovė. Liudytojos nuomone, neįrengta palėpė turėtų priklausyti visiems savininkams. Liudytoja nurodė, jei 2016 m. sausį būtų parengtas planelis, kaip ieškovė jį būtų panaudojusi, liudytoja nežino. Liudytoja D. P., teismo posėdžio metu nurodė, jog jos tėvai ginčo name turėjo nuosavybę, o liudytoja turėjo įgaliojimą ją tvarkyti. Atsakovė liudytojai darant remontą, siūlė liudytojai duoti sutikimą dėl palėpės atsakovės naudai, tada pastaroji duotų liudytojai sutikimą dėl dujų įvedimo, bet po to sutikimo dėl palėpės, atsakovė nebeprašė. Liudytoja nurodė, jog rekonstrukcijos sąlygos liudytojai nežinomos. Ji galvojo, kad namas yra daugiabutis. Nurodė, jog staliaus Alvino „Facebook“ paskyroje matė laiptų nuotrauką – stalius, kuris dirbo pas atsakovę. Nurodė, jog liudytoja pas atsakovę buvo du kartus – 2015 m. rugsėjo – spalio mėnesiais. Kaminas rūsyje buvo ieškovės pusėje, po to liudytojai nusipirkus dalį patalpų ir liudytojos pusėje. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkintinas.

Kiekvieno asmens teisė pareikšti teisme ieškinį yra įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Todėl kiekvienas asmuo turi teisę pareikšti teisme ieškinį, jeigu laiko, kad kokios nors jo teisės yra pažeidžiamos. Reikšdamas teisme ieškinį kiekvienas asmuo turi teisę ir pareigą suformuluoti savo reikalavimus (ieškinio dalyką). T.y. kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti tą teisinį būdą, kuriuo teisme gins savo teises. CPK 135 straipsnyje yra įtvirtintas ieškinio turiniui keliamų reikalavimų baigtinis sąrašas. Pagal šį sąrašą, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aiškindamas šias teisės normas ir jų taikymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ieškinio dalykas– tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, tai yra suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Taigi, ieškinio dalyko ir pagrindo parinkimas yra ieškovo teisė, kurios teismas negali suvaržyti ar kaip nors apriboti, įpareigodamas ieškovą pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą (CPK 5 ir 13 straipsniai). Tuo tarpu ieškovo pasirinkto ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas yra ieškovo pareiga. Juo labiau tais atvejais, kai ieškovas civilinėje byloje yra atstovaujamas jam kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančio advokato, arba advokato padėjėjo. Ieškinio dalykas yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai.I. K. apylinkės teisme pareikšto ieškinio dalyku prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos palėpės (pastogės), esančios gyvenamajame name, adrese Puodžių g. 27, Kaune, patalpas. Pagal sprendime aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovė, pasirinkusi tokį savo teisių gryninimo būdą ir pareiškusi teisme ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi teisę, kad teismas, CPK nustatyta tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendimu nuspręstų dėl ieškovės reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagrįstumo. Tačiau nagrinėdamas civilinę bylą teismas negali išeiti už ieškinio dalyku suformuluoto reikalavimo ribų, kadangi atsakovė išnagrinėtoje civilinėje byloje gynėsi tik nuo jai pareikšto reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, būtent pagal tokį ieškinio reikalavimą formulavo atsikirtimų į ieškinį turinį bei sprendė dėl nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktinų įrodymų.Ieškovė, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, ieškiniu prašo atidalinti jos dalį nurodytos ginčo palėpės (pastogės) iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai padaryti prašo tokiu būdu: priteisti ieškovei 1/2 idealinę dalį ginčo palėpės (pastogės). Toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Nagrinėdamas civilinę bylą teismas, išskyrus įstatyme atskirai numatytus atvejus, negali išeiti už ieškinyje ir priešieškinyje, jeigu priešieškinys įstatymuose nustatyta tvarka byloje buvo pareikštas ir priimtas, suformuluotų reikalavimų ribų. Todėl teismas, išnagrinėjęs ieškinį dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali savo iniciatyva atidalinti turto iš bendrosios dalinės nuosavybės paties teismo sugalvotu būdu, o gali tiktai tenkinti ieškinį, t.y. atidalinti turtą ieškovo siūlomu būdu, arba ieškinį atmesti. Jeigu bendraturčiai nesusitaria dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktą atidalina teismas. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje yra numatyti du galimi atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai: 1) daikto atidalinimas natūra; 2) daikto priteisimas vienam bendraturčiui, kitiems bendraturčiams priteisiant kompensaciją pinigais. Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje išvardintas daikto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų sąrašas yra baigtinis ir jokie kiti daikto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai įstatyme nėra numatyti. Teismų praktiką, kad Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje išvardintas daikto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų sąrašas yra baigtinis ir jokie kiti daikto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdai nėra galimi, formuoja ir aukštesniųjų instancijų teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-260/2013). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo atidalinti jos turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai idealinę daikto dalį. Toks daikto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės netenkintinas.Be to, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Pagal Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalį bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. T.y. reikalaudamas atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendraturtis privalo jau turėti konkrečią ir apibrėžtą turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tuo tarpu civilinės bylos medžiaga yra nustatyta, kad pagal oficialius, teismine tvarka neginčytus ir nenuginčytus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ieškovė Nekilnojamojo turto registre nėra registruota turto ta apimtimi, kuria prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, savininke, valdančia šį turtą nuosavybės teise- ieškovė Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota kaip 1/2 dalies ginčo palėpės (pastogės) savininkė. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Todėl reiškiamu ieškiniu ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tą turtą, kurio savininke pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ji nėra. Šios aplinkybės sudaro dar vieną atskirą ir savarankišką pagrindą netenkinti ieškinio reikalavimo dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip prieštaraujančio Civilinio kodekso 4.262 straipsniui, kadangi nagrinėjamu atveju teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesivadovauti oficialiais, teismine tvarka neginčytais ir nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenis.Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių negali būti tenkinamas ir kitas ieškovės ieškinio dalyku pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas atlikti ginčo palėpės (pastogės) kadastrinius matavimus. Be to, atsakovė ir jos atstovė pagrįstai nurodo, kad iš pateiktų VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad kadastriniai ginčo patalpos matavimai šiuo atveju nėra galimi, kas sudaro atskirą ir savarankišką pagrindą netenkinti aukščiau nurodyto ieškovės reikalavimo. Pažymėtina, kad ieškovei šioje ieškinio dalyje pasirinkus aukščiau nurodytą savo teisių gynimo būdą ir reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sąlygas atlikti ginčo palėpės (pastogės) kadastrinius matavimus pareiškus kaip savarankišką materialųjį ieškinio dalyko reikalavimą, dėl kurio teismas turi pasisakyti išnagrinėjęs civilinę bylą ir priimdamas teismo sprendimą, teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės tenkinti ieškovės procesinių prašymų leisti jai patekti į ginčo patalpas ir atlikti paprastuosius matavimus, kadangi tenkindamas tokius ieškovės procesinius prašymus teismas būtų iš dalies išsprendęs vieną iš ieškinio dalyku pareikštų materialiųjų reikalavimą dar iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo.Todėl pagal pačios ieškovės atstovės nurodomą aukštesniųjų instancijų teismų praktiką dėl bendrojo naudojimo patalpų teisinio statuso daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, tiek pagal šių patalpų teisinį statusą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, palėpės daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paprastai yra laikomos visų butų tokiame name savininkų bendrąją nuosavybe. Todėl gyvenamąjį namą, kuriame gyvenamąsias patalpas nuosavybės teise valdo ieškovė, atsakovė ir tretieji asmenys, laikant daugiabučiu namu, kaip teigia ieškovė (atsakovė tokią aplinkybę ginčija), o ginčo patalpas laikant daugiabučio namo palėpe, kaip nurodo ieškovė, o ne atsakovės gyvenamąsias patalpas aptarnaujančia technine patalpa, kaip nurodo atsakovė, ši palėpė būtų bendrąja visų gyvenamojo namo savininkų (t.y. ieškovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų) nuosavybe proporcingai jiems priklausančiai gyvenamojo ploto daliai, o ne tiktai ieškovės ir atsakovės bendrąja nuosavybe, priklausančia joms lygiomis dalimis. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės ieškinio reikalavimas atidalinti jai 1/2 dalį ginčo palėpės (pastogės) taip pat negali būti tenkinamas.Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšdama teisme ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškinio dalyku suformuluodama atskirą savarankišką materialųjį reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo sudaryti sąlygas atlikti ginčo palėpės (pastogės) kadastrinius matavimus ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nors viso civilinės bylos nagrinėjimo buvo atstovaujama jai kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančios advokato padėjėjos. Laikydama, kad jai priklauso nuosavybės teisės į 1/2 dalį aukščiau nurodytos ginčo palėpės (pastogės), ieškovė visų pirma turėjo teisme pareikšti ieškinį dėl nuosavybės teisių į 1/2 dalį ginčo palėpės (pastogės) pripažinimo ieškovei. Tiktai tokio ieškinio tenkinimo atveju ir įregistravus ieškovės nuosavybės teises į 1/2 dalį ginčo palėpės (pastogės) Nekilnojamojo turto registre, ieškovė turėjo reikšti ieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės daiktą padalijant natūra (o ne priteisiant daikto idealinę dalį), kartu reikšdama procesinį prašymą (ne materialųjį ieškinio dalyko reikalavimą) dėl leidimo surinkti įrodymus (leidimo atlikti ginčo patalpos matavimus). Kartu pažymėtina ir tai, kad šis teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys netenkinamas, neužkerta ieškovei kelio bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį dėl nuosavybės teisių į 1/2 dalį ginčo palėpės (pastogės) pripažinimo ieškovei bei atlikti kitus šiame sprendime nurodytus teisinius veiksmus. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi, atsakovė, pagal pateiktus įrodymus, turėjo 1100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, teismas priteisia šias bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės I. Ž. (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Iš ieškovės taip pat priteistina 33,09 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93 str. 1 d., 92 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės I. Ž. ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovės I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės Ž. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1100,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 33,09 Eur (trisdešimt tris eurus 09 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.