Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-24 · Administracinė byla Nr. I-263-629/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-02-24Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-05-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-24
Bylos Nr.
I-263-629/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02168-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Panevėžio apygardos teismui
Pareiškėjas
A. R.
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-263-629/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02168-2013-6)Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui Ramūnui Valatkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Panevėžio apygardos teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 17 204 Lt neišmokėtą atlyginimo skirtumą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju. Darbo užmokestis, kurį sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus metus, jam buvo mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymą (toliau – ir Teisėjų atlyginimo įstatymas). Pagal minėto įstatymo 3 str. teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo 457 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol – 450 Lt. Pažymėjo, kad 2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojus Teisėjų atlyginimų įstatymui, jo priedėlyje buvo nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 17,2, tačiau pakeitus šio įstatymo priedėlio galiojimą nuo 2009 m. gegužės 1 d. apygardų teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti iki 15,14, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. – iki 14. Be to, šio įstatymo galiojimas kelis kartus buvo pratęstas.

Pareiškėjo nuomone, toks darbo užmokesčio mažinimas kelis kartus pažeidžia proporcingumo, laikinumo principus. Pabrėžė, jog Teisėjų atlyginimų įstatymas reikalauja teisėjų atlyginimo bazinį dydį nustatyti ne tų pačių metų 5 mėnesiams, o ateinantiems metams. Sutinka, kad bazinis dydis 2009 metams iki 475 Lt buvo sumažintas dėl sunkios ekonominės ir finansinės padėties, tačiau, pareiškėjo nuomone, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. teisėjų atlyginimas turėjo būti apskaičiuojamas taikant 475 Lt bazinį dydį ir negalėjo būti mažinamas dar kartą einamaisiais metais. Be to, pasak pareiškėjo, neteisėtai buvo sumažintas ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje įtvirtintas teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientas, kadangi įstatyme tokia galimybė nėra numatyta. Pažymėjo, kad teisėjams atlyginimai sumažinti neproporcingai (lyginant su viešąsias paslaugas teikiančių valstybės tarnautojų), pažeidžiant Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. nuostatas. Tokiu būdu, anot pareiškėjo, buvo pažeisti proporcingumo, lygiateisiškumo, teisėjų nepriklausomumo principai. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. ir kt. nutarimuose pateiktais teisėjų nepriklausomumo principo, teisėjų socialinių garantijų, teisėjų atlyginimo sąvokos išaiškinimais, pažymėjo, kad esant sunkiai ekonominei ir finansinei valstybės padėčiai, atlyginimai proporcingai turi būti sumažinti visiems valstybės sektoriuje dirbantiems asmenims vienodu procentiniu punktu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, negaudamas žymios dalies darbo užmokesčio, jis patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu, o valstybė neteisėtai naudojasi jam priklausančia atlyginimo dalimi, todėl prašo priteisti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 str. 1 d. nustatytas 5 proc. metines (procesines) palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė skundą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 12).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–16).

Nurodė, kad teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas du kartus, pareiškėjo pareiginės algos koeficientas mažėjo nuo 17,2 iki 15,14, o vėliau iki 14. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. Siekiant išvengti masinio asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus prašant priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategoriją dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 str. pakeitimo įstatymo 1 str. tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Atsakovė pažymėjo, kad nėra nustatyta negautos darbo užmokesčio dalies kompensavimo tvarka.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti palūkanas nurodė, kad atsakovės kaltės dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos nėra, todėl palūkanos negali būti priteisiamos. Atkreipė dėmesį, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Be to, pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas jau išnagrinėjo pareiškėjo nurodytų teisės aktų konstitucingumo klausimą, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą turėtų būti netenkintas.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi įpareigojo Lietuvos valstybę, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įmokėti avansą už ekspertizę, kuri bus atlikta siekiant nustatyti finansinę, ekonominę valstybės padėtį 2009–2012 m., todėl mano, kad yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė minėtoje byloje.

Jeigu teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjo reikalavimus, prašė sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas A. R. Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. liepos 23 d. dekretu Nr. 1K-1158 nuo 2012 m. rugsėjo 3 d. buvo paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl pareiškėjui per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. mokėto darbo užmokesčio sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų atlyginimų įstatymo, nustatančio Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką, 4 str. 2 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų ir teisėjų (toliau – bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjai) atlyginimas susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. To paties straipsnio 3 d. nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 3 str. nustatyta, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – ir Seimas) iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 2 str. buvo nustatyta, kad šiuo įstatymu nustatytas bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti 2009 m. Šio įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. – 475 Lt, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 Lt.

Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymo 3 str. buvo nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2010 m. – 450 Lt. Pažymėtina, kad 2011–2013 m. valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nekito.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 15 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.) apygardos teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas buvo nustatytas 17,2. 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 str. pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 15,14, o 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 str. buvo pakeistas įstatymo priedėlis ir nustatytas apygardų teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14.

Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuris „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2013 m. spalio 1 d., be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 str. tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Konstitucijai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d. ir 2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, taip pat Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 str. 2 d. (2009 m. balandžio 28 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) bei Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 str. (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., Konstitucijos 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011).

Kaip minėta, Konstitucijai prieštarauja tik teisėjų pareiginės algos koeficiento mažinimas. Tokiu atveju pareiškėjo teisės gintinos taikant pareiginės algos koeficientus, galiojusius iki Konstitucijai prieštaraujančių (sumažintų) koeficientų nustatymo, t. y. laikant, jog apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas – 17,2, ir pareiškėjui priteisiant skirtumą tarp pagal nesumažintus koeficientus apskaičiuotų sumų ir pagal faktiškai taikytus koeficientus išmokėtų sumų. Kadangi teisėjų pareiginės algos bazinio dydžio mažinimas iki 450 Lt pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, darbo užmokesčio skirtumas, susidaręs dėl šio mažinimo pareiškėjui nepriteistinas.

Nustatyta, kad pareiškėjui jo nurodomu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. dėl taikyto teisėjų pareiginės algos koeficiento – 14 – susidarė 13 248 Lt darbo užmokesčio skirtumas (b. l. 25), todėl ši suma iš Lietuvos valstybės priteisina pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. gegužės mėn., skundą teismui pateikė 2013 m. birželio 19 d., todėl ieškinio senaties termino nepraleido ir neprašo priteisti darbo užmokesčio už didesnį nei trejų metų laikotarpį.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 proc. metines (procesines) palūkanas netenkinamas, kadangi reikalavimas priteisti neišmokėtą teisėjo atlyginimo dalį kilęs iš santykių, savo esme artimesnių darbo, o ne prievoliniams teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja CK teisės normos. LVAT 2010 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-69/2010 yra pažymėjęs, kad pareiškėjų pagrindinis reikalavimas priteisti nesumokėtą valstybės pareigūno atlyginimo dalį plačiąja prasme kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių. CK 1.1 str. 1 d. nustatyta, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais CK reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. CK 1.1 str. 3 d. nurodyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo santykius, numato darbdavio pareigą mokėti įstatymų nustatytus delspinigius, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 207 str.). Jokių kitų sankcijų specialūs įstatymai nenustato, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas. Tokia įstatymo taikymo praktika yra suformuota LVAT (pvz., administracinėje byloje Nr. A756-859/2009 ir kt.).

Pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkinamas, kadangi duomenų apie tai, kad pareiškėjas šioje byloje būtų turėjęs bylinėjimosi išlaidų, nėra.

Atsakovė prašo atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi dėl objektyvių priežasčių negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. ABTĮ 85¹ str. nustato, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. CPK 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Kadangi 2014 m. valstybės biudžete šiuo sprendimu priteista suma ar tokio pobūdžio išlaidos nėra numatytos, sprendimo vykdymas atidedamas iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. kitiems biudžetiniams metams. Jei šiuo laiko tarpu sprendimo įvykdyti nebus galimybės, atsakovė turės galimybę teikti naują prašymą, pagrįstą Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. numatyta aplinkybe.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. R. 13 248 Lt (trylika tūkstančių du šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) neišmokėto darbo užmokesčio, susidariusio per laikotarpį nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.

Sprendimo šioje dalyje vykdymą atidėti iki 2015 m. sausio 1 d.

Priteista neišmokėto atlyginimo dalies suma nurodyta neišskaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti išskaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė