Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-11-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-842-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-08
Bylos Nr.
II-842-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00317-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Advokatai
Marina Gušauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-842-1123/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00317-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. A., jo atstovei advokatei Marinai Gušauskienei, skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Vladui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. nutarimų Nr. 10-ANR_N-3115-2023 ir Nr. 10-ANR_N-3121-2023 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3115-2023 V. A. buvo nubaustas 225 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, gavęs pakartotinį pranešimą patikslinti duomenis dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, 2022 m. spalio 12 d. pateikė raštą, kuriame reikalaujamų duomenų nepatikslino ir nenurodė, kuris asmuo 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val., 2021 m. kovo 2 d. 14.37 val., 2021 m. kovo 3 d. 10.51 val., 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.00 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.13 val., 2021 m. kovo 5 d. 15.52 val., 2021 m. kovo 8 d. 9.35 val., 2021 m. kovo 9 d. 11.37 val., 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val., 2021 m. kovo 9 d. 14.06 val. nusižengimo padarymo metu valdė įmonei priklausančią krovininę transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau ir SEAKĮ) nustatytų reikalavimų, tokiais veiksmais pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį (1 t., b.l. 39).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3121-2023 V. A. buvo nubaustas 225 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, gavęs pakartotinius pranešimus patikslinti duomenis dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė raštą, kuriame reikalaujamų duomenų nepatikslino ir nenurodė, kas 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val., 2021 m. kovo 9 d. 11.37 val., 2021 m. kovo 9 d. 14.06 val. naudojosi įmonei priklausančia krovinine transporto priemone „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val., 2021 m. kovo 2 d. 14.40 val., 2021 m. kovo 3 d. 10.53 val., 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.13 val., 2021 m. kovo 5 d. 15.52 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.00 val., 2021 m. kovo 8 d. 9.48 val. naudojosi įmonei priklausančia krovinine transporto priemone „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų, tokiais veiksmais pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį (1 t., b.l. 64).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. nutarimus Nr. 10-ANR_N-3115-2023 ir Nr. 10- ANR_N-3121-2023 V. A. apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi apelianto skundas tenkintas iš dalies, skundžiami Institucijos 2023 m. vasario 8 d. nutarimai Nr. 10- ANR_N-3115-2023 ir Nr. 10- ANR_N-3121-2023 panaikinti, ir byla grąžinta Institucijai dėl teisingų duomenų apie visas tris transporto priemones „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusius asmenis laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 9 d. duomenų pateikimo, siekiant išnagrinėjus bylą skirti tik vieną nuobaudą. V. A. prašymas nutraukti jo atžvilgiu teiseną netenkintas ( 1 t., b.l. 142-151).

Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartimi V. A. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartį panaikino ir V. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus jo atžvilgiu priimtų 2023 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3115-2023 ir 2023 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3115-2023 grąžino iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ( 1 t., b.l. 180-186).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. apskundė 2023 m. vasario 8 d. nutarimus Nr. 10-ANR_N-3115-2023 ir Nr. 10-ANR_N-3121-2023 apylinkės teismui, prašydamas juos panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teisenas jo atžvilgiu nutraukti. Skundą argumentavo tuo, kad jis nepadarė nutarimuose nurodytų administracinių nusižengimų. Jis nurodė, kad tiriant V. B. 2021 m. balandžio 1 d. prašymą dėl to, kad 2021 m. kovo 2-9 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) krovininiai automobiliai 38 kartus vežė birų krovinį į (duomenys neskelbtini), tariamai pažeisdami kelio ženklo Nr. 304 reikalavimą, Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos skyriaus reikalavimais jis 2021 m. balandžio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. spalio 12 d., 2022 m. spalio 16 d., 2022 m. lapkričio 22 d. raštais teikė informaciją, kas vairavo UAB (duomenys neskelbtini) ir jam priklausančius automobilius „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN“ (duomenys neskelbtini) bei „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, jam skirtingų dviejų tame pačiame kabinete dirbančių policijos pareigūnių buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai Nr. 10-ANR_P-49836-2022 ir Nr. 10-ANR_P-49879-2022 dėl duomenų nepatikslinimo, o bylų nagrinėjimai sąmoningai paskirti skirtingomis dienomis, kad būtų paskirtos dvi nuobaudos, nors nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl tariamai padarytų 38 nusižengimų įmonei ir pareiškėjui priklausančiais automobiliais per trumpą 8 dienų laikotarpį, jis reikalaujamus duomenis teikė tais pačiais raštais. Tokiu būdu buvo dirbtinai, tyčia vienas nusižengimas išskaidytas į du atskirus administracinių nusižengimų teisenos procesus, siekiant pabloginti jo teisinę padėtį, nesivadovaujant LAT praktika, pažeidžiant proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir efektyvumo principus. Pareiškėjas nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuotas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas dar ir dėl to, kad minėtas straipsnis numato atsakomybę transporto priemonės valdytojui už duomenų nepateikimą, o ne už duomenų nepatikslinimą, nors kaip minėta tie duomenys jau buvo teikti ir ne kartą. Trečia, pareiškėjas nurodo, kad abiejose teisenose jam nebuvo leidžiama pasinaudoti ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktų teisėmis: jis bylą nagrinėjančiai Institucijai teikė prašymą sujungti abi teisenas į vieną, tačiau šis prašymas nebuvo nagrinėtas, pažeidžiant jo kaip proceso dalyvio teises, neatsakyta į 2023 m. sausio 31 d. prašymą, netenkinti prašymai paaiškinti, kodėl jam buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai, kuo pasireiškia jo nusižengimų esmė. Bylos medžiagoje nėra pareiškėjo teiktų 2022 m. balandžio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. spalio 16 d. raštų, kuriais buvo teikta informacija pagal institucijos reikalavimus, taip pat Institucijos 2022 m. liepos 22 d. reikalavimo pateikti duomenis. Pareiškėjas pabrėžia, kad Institucija pradėjo jo prašyti patikslinti duomenis apie transporto priemones valdžiusius asmenis praėjus jau 16 mėnesių nuo jų vairavimo įvykių, nors dar 2021 m. balandžio 8-26 dienomis jam buvo surašyti 32 administracinių nusižengimų protokolai dėl administracinių nusižengimų, padarytų vairuojant transporto priemones „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo anksčiau teiktų pranešimų pagrindu. Jis nėra gavęs jokių administracinių nusižengimų protokolų dėl nusižengimų padarytų transporto priemone „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai nurodyta 2022 m. lapkričio 15 d. jam išsiųstuose pranešimuose. Be to, pareiškėjo nuomone, jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už šios transporto priemonės vairavimo metu padarytus nusižengimus, ir už duomenų apie juos vairavusį asmenį nepateikimą, kas prieštarauja ANK 2 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Dėl minėtų 32 protokolų nėra priimtas joks galutinis administracinis sprendimas (nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nutraukti teiseną ar perduoti bylą nagrinėti kitai įgaliotai institucijai). Pareiškėjas išreiškė abejonę dėl V. B. 2021 m. balandžio 1 d. prašyme nurodytos informacijos teisingumo, kad jo įmonės automobiliai nurodytoje vietoje per trumpą laikotarpį pravažiavo 38 kartus, vienoje vietoje per minutę pravažiavo 2-4 automobiliai, tačiau prie minėtos medžiagos nebuvo prijungti duomenys (1 t., b.l. 1-12).

Skundžiamus nutarimus priėmusi institucija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

Teismo posėdžio metu V. A. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir paaiškino, jog jis savo pareigą įvykdė tinkamai ir visą reikiamą informaciją pateikė, su juo buvo susidorota.

Bylos medžiagoje esančiame 2021 m. balandžio 19 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. A. rašte nurodyta, jog jis atsakydamas į VPK pranešimus bylose ROIK 21131535110, 21131535136, 21131504207, 21131508976, 21131424323, 21131427888, 21131445997, 211314446375, 21131449437 paprašė atsiųsti jam bylų medžiagas susipažinimui ir vairavusių asmenų nustatymui, o jei šis prašymas būtų netenkintas nurodė laikyti šias transporto priemones vairavusiu asmeniu ir padariusiu nurodytus KET pažeidimus jį - V. A. (1 t., b.l. 121). Teismas pažymi, kad pagal ROIK Nr. 21131535136 šiame rašte pareiškėjas save nurodė kaip automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 9 d. 14.06 val. valdžiusį asmenį.

Bylos medžiagoje esančiame 2021 m. balandžio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovo V. A. rašte yra nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. A. patikslino, kad 2021 m. kovo 8-9 d. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė V. A., o A. P. valdė įmonės automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 131).

2022 m. rugpjūčio 23 d. rašytiniame UAB (duomenys neskelbtini) pranešime V. A. informavo Instituciją, kad laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 9 d. įmonei priklausančius automobilius vairavo šie asmenys: „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – V. A., „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) B. V., „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – V. A., „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. P., „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. (1 t., b.l. 122).

Iš 2022 m. spalio 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus rašto matyti, kad iškviestas į policijos skyrių B. V. nepatvirtino, kad jis tiriamuoju laikotarpiu vairavo automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad neatsimena, ar vairavo šią transporto priemonę nurodytomis datomis ir nurodytoje vietoje, todėl Institucija šiuo raštu paprašė UAB (duomenys neskelbtini) patikslinti duomenis, kas 2021 m. kovo 2-9 d. vairavo automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 48-49).

2022 m. spalio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakyme į Institucijos 2022 m. spalio 10 d. prašymą Nr. 10-S-26105 (1.46E-10) V. A. nurodė, kad laikotarpiu 2021 m. kovo 2 d. – 2021 m. kovo 9 d. medžiagose ROIK: 21131424141, 21131427755, 21131429744, 21131432243, 21131434959, 21131435311, 21131438117, 21131443455, 21131446250, 21131449049, 21131535086 krovininę transporto priemonę „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis – V. A. (1 t., b.l. 52).

2022 m. spalio 16 d. UAB (duomenys neskelbtini) atsakyme į Institucijos 2022 m. spalio 13 d. raštą vadovas V. A. nurodė, kad laikotarpiu 2021 m. kovo 2, 3, 5, 8, 9 dienomis automobilius „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo V. A. (1 t., b.l. 125-126).

Bylos medžiagoje yra trys 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimai, kuriais pakartotinai transporto priemonės valdytojo ir savininko UAB (duomenys neskelbtini) paprašyta pateikti duomenis, kas (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val., 11.37 val., 14.06 val. vairavo įmonei priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryti administraciniai nusižengimai (1t., b.l. 72-74).

Bylos medžiagoje yra aštuoni 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimai kuriais pakartotinai V. A. kaip transporto priemonės „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui buvo išsiųsti pranešimai, kad jam buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val., 2021 m. kovo 2 d. 14.40 val., 2021 m. kovo 3 d. 10.53 val., 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.13 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.00 val., 2021 kovo 5 d. 15.52 val., 2021 m. kovo 8 d. 9.48 val., transporto priemone „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įpareigojimu per 30 kalendorinių dienų nurodyti protokoluose nurodytomis aplinkybėmis šią transporto priemonę vairavusį asmenį ir jo duomenis, jei ją vairavo ne registruotas savininkas (1 t., b.l. 75-82).

2022 m. lapkričio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) papildomame atsakyme dėl informacijos pateikimo apie automobilius vairavusius asmenis V. A. pakartojo, kad jis 2021 m. balandžio 22 d. ir 2022 m. spalio 16 d. raštuose jau nurodė, kad 2021 m. kovo 2-9 d. automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi jis, 2022 m. spalio 16 d. rašte nurodė, jog automobilius „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat vairavo jis. Atsakydamas į 2022 m. lapkričio 15 ir 17 d. pranešimus nurodyti, kas vairavo minėtus automobilius, pakartojo, kad automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jau buvo anksčiau išsiųsti pranešimai, kad vairavo jis, dėl automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nieko pakartotinai nenurodė, tik reikalavo pasiaiškinti Instituciją, kodėl pakartotinai reikalaujama teikti jau pateiktą informaciją, kada jam buvo surašyti protokolai dėl automobilio „Iveco“ vairavimo (1 t., b.l. 70-71).

Bylos medžiagoje esančiame 2022 m. gruodžio 7 d. S. V.( 1 t., b.l. 53-54) ir J. S. ( 1 t., b.l.83-84) tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos skyriuje yra tiriami administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 1 dalyje, galimai padaryti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiomis ir/ar naudojamomis krovininėmis transporto priemonėmis (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 9 d.: krovinine transporto priemone „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 21131424141, 21131427755, 21131429744, 21131432243, 21131434959, 21131435311, 21131438117, 21131443455, 21131446250, 21131449049, 21131535086), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 21131535136, 21131504204, 21131446375), bei krovinine transporto priemone „Iveco“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: 21131438315, 2113143446, 21131437929, 21131435063, 2113142318, 21131431948, 21131429488, 21131427441). UAB (duomenys neskelbtini) buvo paprašyta pateikti duomenis, kas vairavo Institucijos nurodytais laikais minėtas transporto priemones. Nors UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. A. nurodė, kad jis vairavo visas aukščiau nurodytas transporto priemones, tačiau bylų nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad vienas asmuo negalėjo vieniu metu vairuoti dvi ar tris skirtingas krovinines transporto priemones tuo pačiu metu ar labai nedideliu intervalu. 2022 m. rugpjūčio 23 d. atvykęs į Kelių policijos skyrių V. A. pateikė pranešimą , kuriame nurodė, jog laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 9 d. įmonei priklausančius automobilius vairavo šie asmenys: „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – V. A., „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) B. V. ( 1 t. b.l. 122). 2022 m. spalio 10 d. buvo siunčiamas pakartotinis raštas, kuriuo buvo prašoma patikslinti, koks konkrečiai vairuotojas konkrečiu laiku vairavo bendrovei priklausančią transporto priemonę MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 13 d. V. A. informavo, kad 2021 m. balandžio mėnesį teikė duomenis, kad bendrovei priklausančias transporto priemones vairavo jis ir A. P.. 2023 m. spalio 15 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovui pakartotinai buvo išsiųsti paklausimai dėl duomenų pateikimo administracinio nusižengimo bylose ROIK: 21131535136, 21131504204, 21131446375, dėl užfiksuotų Kelių taisyklių pažeidimų, kuriuose dalyvauja bendrovei priklausanti transporto priemonė Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bei dėl duomenų pateikimo administracinio nusižengimo bylose ROIK: 21131438315, 2113143446, 21131437929, 21131435063, 2113142318, 21131431948, 21131429488, 21131427441 dėl užfiksuotų Kelių taisyklių pažeidimų, kuriuose dalyvauja bendrovei priklausanti transporto priemonė „Iveco“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) . 2022 m. lapkričio 22 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo gautas atsakymas, kuriame V. A. duomenų nepatikslino, nurodė, kad automobilius Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Iveco“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis pats. Išanalizavus užfiksuotų pažeidimų datas bei laikus, nustatyta, kad V. A. negalėjo tuo pat metu vairuoti dviejų transporto priemonių. S. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog V. A. nekartą buvo nurodęs neteisingus duomenis. Nors jis buvo nurodęs, kad MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, tačiau administracinio nusižengimo byloje ROIK 21131446250 esančioje nuotraukoje matyti, kad transporto priemonę vairuoja kitas asmuo. Kadangi negalima nustatyti, kas 2021 m. kovo 2 d. – 2021 m. kovo 9 d. vairavo MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinga UAB (duomenys neskelbtini) vadovą V. A. patraukti atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį. J. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kadangi negalima nustatyti, kas 2021 m. kovo 2 d. – 2021 m. kovo 9 d. vairavo bendrovei priklausančius automobilius Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Iveco“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) tikslinga UAB (duomenys neskelbtini) vadovą V. A. patraukti atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. K. parodė, kad visi pažeidimai buvo fiksuoti 2021 m. kovo mėnesį, ji policijos skyriuje pradėjo dirbti 2022 m. birželio 1 d., todėl jai buvo perduota administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus byla su anuliuotais protokolais, kadangi buvo nustatyta, jog vienu metu negalėjo vairuoti kelių transporto priemonių vienas ir tas pats asmuo. . Tada jis padarė ekselinę lentelę, kurioje surašė datas, laikus, visas transporto priemones, pasižiūrėjo kada kokia transporto priemonė važiavo ir nagrinėjo pateiktas pareiškėjo nuotraukas. Iš administracinių nusižengimų registro gavo įmonės darbuotojų nuotraukas, kurie tuo metu dirbo, kurias lygino su pranešėjo fotonuotraukomis. Ji kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administraciją dėl tachografų, tačiau buvo praėję daugiau kaip metai ir todėl tachografai nebuvo pateikti. Tuo pačiu metu ji kreipėsi į įmonę (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad buvo grąžinta byla, kadangi nustatyta, jog vienas asmuo vairuoja kelias transporto priemones vienu metu, todėl buvo prašoma patikslinti ir buvo nurodytos transporto priemonės, datos, laikai kada kas vairavo. Iš karto duomenų jai nebuvo pateikta raštu, V. A. buvo atėjęs, prašė palaukti ir neteikti iš karto duomenų, kadangi laukė teismo sprendimo kitoje byloje kur jis irgi buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, jis ranka surašė kokią dieną koks vairuotojas vairavo transporto priemones ir pasirašė ir tiek, tas raštas yra prie bylos. Paskui po kurio laiko gavo UAB (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame buvo nurodyta, kad visas transporto priemones vairavo V. A., tai ir vėliau tvirtino, tačiau atlikus administracinių nusižengimų tyrimą, buvo akivaizdu, kad vienas asmuo negalėjo tuo pačiu metu vairuoti kelių transporto priemonių, be to iš fotonuotraukų buvo matyti, kad vairavo skirtingi asmenys. Buvo nustatyta, jog V. A., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nors ir teikė duomenis, tačiau jie buvo pateikti neteisingi. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodyta, kad duomenys yra teikiami tam, kad išaiškinti pažeidimą, o ne šiaip formaliai nurodyti vairavo tas ar anas ir viskas. Iš pateiktų V. A. duomenų nebuvo galima nustatyti pažeidimus padariusių asmenų. Nors įmonė neturi pareigos ilgiau kaip metus saugoti tachografų, tačiau įmonės vadovas privalo pateikti duomenis apie asmenis, kurie naudodami įmonės transporto priemones padarė pažeidimus, įmonės vadovas turi savo veiklą organizuoti taip, kad tokius duomenis pareikalavus galėtų pateikti, įmonė be tachografų, kuriuos nors ir neprivalo saugoti ilgiau nei metus, bet gali juos saugoti, turėtų turėti ir kitus dokumentus, pavyzdžiui kelionės lapus, ar dar kitokius dokumentus, kuriuose būtų nurodyti konkrečių transporto priemonių vairuotojai.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. S. paaiškino, kad ji nustatė, jog V. A. negalėjo vairuoti visų transporto priemonių, nes intervalai tarp tų važiuojančių automobilių buvo minučių, sekundžių skirtumas. Administracinių nusižengimų skyrius grąžino medžiagą, nes visi protokolai dėl visų automobilių buvo surašyti vienam asmeniui, o buvo nustatyta, kad vienas žmogus vairuoti visų automobilių negalėjo, nes jie važiavo beveik vienu metu ir panašiomis datomis ir ne visur galima buvo nustatyti asmenis kas vairavo, nes kai kur buvo tik siluetai. Teisme buvo pagarsintas J. S. tarnybinis pranešimas (1 t., b.l.83-84), liudytoja patvirtino, kad tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys yra teisingi. Liudytoja paaiškino, jo gavusi grąžintos iš ANBNS (administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus) dalį, atliko tyrimą, sutikrino pareiškėjo pateiktas fotonuotraukas, kurias jis darė prie savo namų, tuo metu nekilo jokių abejonių nei dėl fotonuotraukose nurodytos datos, nei dėl laiko. Ji darė exselinę lentelę, siekdama nustatyti, ar vienas ir tas pats asmuo galėjo tuo pat metu vairuoti kelias transporto priemones. Atsakydama į advokatės klausimus paaiškino, jog ROIK numeris-tai administracinio nusižengimo numeris.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė teismo V. A. skundo netenkinti. Paaiškino, jog Institucijos darbą labai apsunkino UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, kadangi mėgino klaidinti pareigūnus, nurodydamas, kad visas transporto priemones vairavo jis. Institucijos ir tyrėjų dėka, buvo ištirti visi įrodymai, visi įmanomi įrodymai ir kai kuriose bylose atsakomybėn patraukti kiti asmenys, kuriuos pavyko nustatyti ir pavyko nubausti. Šiuo atveju V. A. buvo surašyti du protokolai už duomenų nepateikimą, kas vairavo įmonės automobilius. Vilniaus apygardos teismas grąžino šią bylą nagrinėti iš naujo, kadangi nusprendė, kad tai turėjo būti kaip tęstinė veikla. Tai yra, kad du protokolai turėtų būti nagrinėjami vienu metu ir turėtų būti paskirta viena nuobauda už minėtus nusižengimus, tai institucija palieka spręsti teismui ar tai yra tęstinė ar netęstinė veikla. Institucijos nuomone – tai yra du atskiri nusižengimai. 2023-06-15 nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus sprendžia, kad V. A. pagal 431 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai, jo veika kvalifikuota tinkamai. Tai šiuo atveju matome, kad vienas teismas jau pasisakė, kad įrodymų surinkta pakankamai įrodančių jo kaltę. Byla apygardoje buvo pagal V. A. skundą, kad byla nebūtų gražinta į instituciją ir apygarda gražino atgal į apylinkės teismą ne konstatuodama, kad nėra pažeidimo, o tam kad teismas išnagrinėtų ir pasisakytų apie tęstinė veiką. Tai manome, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, ir prašome mūsų nutarimus palikti nepakeistus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

ANK 611 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad dėl šioje dalyje nurodytų administracinių nusižengimų, kai jie užfiksuoti ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas, o pagal šio kodekso 608 straipsnio 5 dalį – tik nutarimas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Pažymėtina, jog ANK 611 straipsnio 1 dalyje įtraukti ir administraciniai nusižengimai dėl greičio viršijimo (ANK 416 straipsnis).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ( toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio, nustatančio reikalavimus transporto priemonių savininkams ir valdytojams, 4 dalyje be kita ko nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

Pareiškėjas laiko, kad jis įvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą transporto priemonės valdytojo/savininko pareigą ir nustatyta tvarka pateikė Institucijai duomenis apie įmonei priklausančius automobilius vairavusius asmenis tiriamų galimų nusižengimų padarymo metu, laiko, kad Institucija dirbtinai be pagrindo patraukė jį administracinėn atsakomybėn vėl po 1,5 metų laikotarpį pakartotinai pareikalavusi pateikti tuos pačius duomenis, ir už jų tariamą nepateikimą neteisėtai surašydama jam administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiomis transporto priemonėmis 2021 m. kovo 2 d. – 2023 m. kovo 9 d. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo padaryti administraciniai nusižengimai, susiję su kelio ženklo Nr. 304 reikalavimų pažeidimais, pareiškėjas įrodinėja, kad naudojant UAB (duomenys neskelbtini) priklausančias transporto priemones nebuvo padarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Teismas pažymi, jog iš anksčiau aptartų teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę sudaro pareigos, įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, o taip pat ir ANK 611 straipsnyje, nevykdymas, o ne atskiri Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie galimai buvo padaryti naudojant transporto priemones.

Šioje byloje nustatyta, jog V. A. bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių 2022 m. lapkričio 15 d. pranešimų „Dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo“ (1 t., b. l. 72-82), adresuotų UAB (duomenys neskelbtini), turinio matyti, jog juose pranešama, kad įmonei priklausančiomis transporto priemonėmis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryti administraciniai nusižengimai. Pranešimuose prašoma per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančiomis transporto priemonėmis. Iš byloje esančių V. A. atsakymų į Institucijos užklausimus akivaizdu, jog analogiškas paklausimas buvo ir dėl automobilio „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo 2021 m. kovo 2 d. – 2023 m. kovo 9 d. laikotarpiu ir kad tokie paklausimai buvo ne vienkartinio pobūdžio. Taigi, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. A. turėjo SEAKĮ 20 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią pareigą pranešti policijos pareigūnams apie aukščiau paminėtas transporto priemones vairavusius ir KET pažeidimus galimai padariusius asmenis.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, tai teigia ir V. A., kad prašomus duomenis jis teikė net kelis kartus: 2021 m. balandžio 19 d. ( 1 t., b.l. 121), 2021 m. balandžio 22 d. (1 t., b.l. 131), 2022 m. rugpjūčio 23 d. ( 1 t., b.l. 122), 2022 m. spalio 12 d. ( 1 t., b.l. 52), 2022 m. spalio 16 d. (1 t., b.l. 125-126), 2022 m. lapkričio 22 d. (1 t., b.l. 70-71).Pareiškėja tvirtina, kad jis visiškai įvykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytą transporto priemonės valdytojo/savininko pareigą ir nustatyta tvarka pateikė Institucijai duomenis apie įmonei priklausančius automobilius vairavusius asmenis tiriamų galimų nusižengimų padarymo metu. Teismas susipažinęs su bylos rašytine medžiaga, išklausęs teisme liudytojų paaiškinimų, laiko, kad Institucija pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė transporto priemonės savininko/valdytojo pareigą pateikti duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 2-9 d. naudotas transporto priemones „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusius asmenis. Pagal V. A. pateiktus duomenis išeina, kad jis vienu metu vairavo ne vieną, o dvi transporto priemones: 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val. vairavo ir automobilį „MAN“, ir „Iveco“, 2021 m. kovo 2 d. 14.37 val. vairavo „MAN“, o 14.40 val. „Iveco“, 2021 m. kovo 3 d. 10.51 val. vairavo „MAN“, o 10.53 val. „Iveco“, 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val. vairavo ir automobilį „MAN“, ir „Iveco“, 2021 m. kovo 5 d. 13.00 val. vairavo ir automobilį „MAN“, ir „Iveco“, 2021 m. kovo 5 d. 13.13 val. vairavo ir automobilį „MAN“, ir „Iveco“, 2021 m. kovo 5 d. 15.52 val. vairavo ir automobilį „MAN“, ir „Iveco“, 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val., 11.37 val., 14.06 val. vairavo ir automobilį „Mercedes Benz“, ir „MAN“, kas Institucijos ir teismo vertinimu objektyviai negalėjo būti. Tai Institucijos tyrėjos konstatavo 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b.l. 53-54, 83-84), tai patvirtino teisme apklausta J. S. bei liudytoja J. K., kuri nurodė, kad iš V. A. pateiktų duomenų nebuvo galima nustatyti pažeidimus padariusių asmenų. Visi skundžiamuose nutarimuose nurodyti minėtų automobilių važiavimo faktai grindžiami pranešėjo V. B. pateiktomis nuotraukomis, kuriuose naudojamo fiksuojančio fotografavimo aparato yra sugeneruoti jų padarymo data ir laikas. Minėtos nuotraukos yra pateiktos Institucijos byloje ( CD voke 1 t., b.l. 120). Be to dalyje nuotraukų, pvz. dėl 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val. (IMG232(1).jpg) vienoje nuotraukoje užfiksuotos dvi viena paskui kitą važiuojančios transporto priemonės „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurias pagal pareiškėjo pateiktus duomenis abi vairavo tuo metu jis. Po du krovininius sunkvežimius fiksuoja nuotraukos darytos 2021 m. kovo 9 d. 11.37 val., 2021 m. kovo 9 d. 14.06 val., 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.00 val., 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val. Minėtos nuotraukos patvirtina, kad birus krovinys buvo vežamas ne po vieną sunkvežimį, o iš karto mažiausiai dviem, dėl ko darytina išvada, kad nuotraukose fiksuojamas dviejų transporto priemonių tapatus ar labai panašus važiavimo laikas.

Akivaizdu, kad V. A. pateikė neteisingus duomenis apie aukščiau minėtas transporto priemones vairavusius asmenis, todėl Institucija negalėjo identifikuoti galimus nusižengimus padariusius asmenis, užbaigti pradėtas administracinio nusižengimo teisenas pagal V. A. ANK 611 straipsnio pagrindu surašytus ANK protokolus dėl KET pažeidimų, ir pagrįstai vertino, kad V. A. minėtais pranešimais tinkamai neįvykdė transporto priemonės savininko/valdytojo pareigos pateikti duomenis apie transporto priemones vairavusius asmenis galimo KET pažeidimo padarymo metu. Todėl Institucija turėjo pareigą šalinti prieštaravimus byloje, ir pagrįstai įgijo teisę reikalauti tikslinti duomenis apie minėtomis aplinkybėmis automobilius vairavusius asmenis.

Teisme pareiškėjas teigė, kad Institucijai buvo žinoma, kad įmonė neturi transporto priemonių tachografų, todėl neturėjo teisės reikalauti pateikti duomenis apie transporto priemones vairavusius asmenis praėjus daugiau nei metams po įvykių. Teismas pažymi, jog šios aplinkybės neatleidžia V. A. kaip juridinio asmens vadovo nuo pareigos žinoti, kas konkrečiu laiku naudojosi įmonės transporto priemone ir neatleidžia nuo pareigos pateikti reikalaujamus duomenis policijos pareigūnams. Pažymėtina, jog tiek Įstatyme, tiek ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama juridinio asmens vadovo pareiga pateikti duomenis apie asmenį, vairavusį įmonės automobilį, siejama su konkretaus KET pažeidimo padarymo laiku. Vadovas privalo pateikti duomenis apie asmenį, kuris „nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone“. Tad nagrinėjamu atveju esminis elementas suponuojantis bei apibrėžiantis įmonės vadovo pareigą yra nusižengimo padarymo laikas, nes įmonės vadovas turi žinoti, kas konkrečiu laiku naudojasi įmonės automobiliais arba paskirti už tai atsakingus asmenis. Visos kitos įmonės automobiliu padarytų nusižengimų aplinkybės, jų netikslumas neturi jokios įtakos dėl šios konkrečios įmonės vadovo pareigos vykdymo. Konkrečios kelių eismo taisyklių pažeidimo aplinkybės būtų išaiškinamos, patikslinamos jau po to, kai įmonės vadovas nurodytų nusižengimo padarymo metu įmonės automobilį vairavusį asmenį ir būtų pradėta teisena dėl konkretaus kelių eismo taisyklių pažeidimo, padaryto vairuojant įmonės automobilį. Pats nusižengimas, susijęs su KET pažeidimais, padarytas įmonės automobiliu, neturi būti neginčytinai įrodytas reikalaujant pateikti duomenis apie tuo metu automobilį vairavusį asmenį. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymo įstatymas nesieja su jokiomis sąlygomis ar kitomis aplinkybėmis (tiksliai kvalifikuotas KET pažeidimas ir su tuo susijęs administracinis nusižengimas ar ne, tiksliai nurodyta nusižengimo padarymo vieta ar ne, matosi iš nuotraukų, kas vairavo transporto priemonę, ar ne, prisipažįsta padarę KET pažeidimą darbuotojai ar ne). Pažymėtina, jog darbuotojų pripažinimas ar neigimas taip pat neturi jokios įtakos šios pareigos vykdymui, nes įmonės vadovas privalo žinoti, kas vairavo automobilį nusižengimo padarymo metu ir tuo metu buvo atsakingas už įmonės turtą.

Nelaikytina tinkamu Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos vykdymu ir tai, kad V. A. teikė neteisingus duomenis nurodydamas ne tuos asmenis, kurie vairavo įmonei priklausančias transporto priemones galimų pažeidimų metu. Transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, transporto priemonės savininko pateikti duomenys, jog pažeidimo užfiksavimo metu jo automobiliu naudojosi keli asmenys, negali būti vertinami kaip tinkamas (duomenų pateikimo) pareigos, nustatytos SEAKĮ 20 straipsnyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje, atlikimas (2013 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2013 ir kt.). Pažymėtina, jog ANK 611 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kokius duomenis juridinio asmens vadovas privalo pranešti apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone – vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją, todėl neteisingų duomenų pateikimas, nelaikytina tinkamu pareigos vykdymu. Toks Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas, kai V. A. pateikti duomenys apie tiriamų įvykių metu galimai įmonės automobilius vairavusį asmenį yra akivaizdžiai neteisingi, analizuojamu atveju laikytinas netinkamu. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių V. A. teiginius, jog transporto priemones tiriamo įvykio metu vairavo būtent jis, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog SEAKĮ 20 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja situaciją, kai, esant neaiškumų dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui, kuris, siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, privalo pagrįsti, kad jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi (nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-51-788/2020, 2AT-3-495/2023). Be to, šioje byloje aktualiu klausimu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Byla po bylos formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją numatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui kylančių pareigų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-1073/2021). Taigi, remiantis tokia konstitucine jurisprudencija bei tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pareiškėjo teiginiai, kad jis neva stengėsi išsiaiškinti, kas aktualiu laiku vairavo transporto priemonę, tačiau to padaryti nepavyko dėl ilgo laiko tarpo nuo KET pažeidimo ir dėl to, kad tuo metu jau nebebuvo išsaugoti transporto priemonių tachografai, nelaikytini turinčiais teisinės reikšmės, sprendžiant jo atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

Dėl pažeidimų kvalifikavimo kaip tęstinės veikos.

ANK nenumato tęstinio administracinio nusižengimo sąvokos, tačiau pagal kasacinio teismo išaiškinimus baudžiamosiose bylose taikomos nuostatos pripažįstant nusikalstamą veiką tęstine, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytinos ir administracinių nusižengimų bylose (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija, įsitikinusi, jog V. A. netinkamai įgyvendino SEAKĮ 20 straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo atžvilgiu surašė du administracinio nusižengimo protokolus ir jų pagrindu priėmė du atskirus nutarimus administracinio nusižengimo bylose (2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3115-2023 ir 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3121-2023). Aptariamais nutarimais V. A. pripažintas kaltu padaręs du analogiškus nusižengimus, numatytus ANK 431 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalį, nes būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, gavęs pakartotinį pranešimą patikslinti duomenis dėl užfiksuotų administracinių nusižengimų, 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. pateikė raštus, kuriuose reikalaujamų duomenų nepatikslino ir nenurodė, kuris asmuo 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val., 2021 m. kovo 2 d. 14.37 val., 2021 m. kovo 3 d. 10.51 val., 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val., 2021 m. kovo 5 d. 13 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.13 val., 2021 m. kovo 5 d. 15.52 val., 2021 m. kovo 8 d. 9.35 val., 2021 m. kovo 9 d. 11.37 val., 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val., 2021 m. kovo 9 d. 14.06 val. nusižengimo padarymo metu valdė įmonei priklausančią krovininę transporto priemonę „MAN“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kas 2021 m. kovo 9 d. 11.09 val., 2021 m. kovo 9 d. 11.37 val., 2021 m. kovo 9 d. 14.06 val. naudojosi įmonei priklausančia krovinine transporto priemone „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2021 m. kovo 2 d. 9.30 val., 2021 m. kovo 2 d. 14.40 val., 2021 m. kovo 3 d. 10.53 val., 2021 m. kovo 5 d. 9.25 val., 2021 m. kovo 5 d. 13.13 val., 2021 m. kovo 5 d. 15.52 val., 2021 m. kovo 5 d. 13 val., 2021 m. kovo 8 d. 9.48 val. naudojosi įmonei priklausančia krovinine transporto priemone „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3115-2023, tiek ir 2023 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3121-2023 V. A. už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirtos sankcijos vidurkį atitinkančios baudos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, prieštaravimai tarp V. A. pateiktų duomenų kilo sulyginus visų trijų transporto priemonių vairavimo laikus, ir poreikis tikslinti duomenis iškilo vertinant šių duomenų visumą, o ne vienos transporto priemonės vairavimo faktus. Matyti, kad Institucija tyrimo eigoje 2022 m. liepos 22 d. vienu raštu prašė UAB (duomenys neskelbtini) tikslinti duomenis apie tai, kas vairavo visus tris išvardintus minėtus automobilius („MAN“, „Iveco“ ir „Mercedes Benz“) (1 t., b.l. 130). Pareiškėjas tiek 2021 m. balandžio 19 d. ir 22 d., tiek 2022 m. spalio 12 ir 16 d. raštuose, tiek paskutiniame 2022 m. lapkričio 22 d. rašte nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tai jis vairavo visas tris transporto priemones 2021 m. kovo 2-9 d. periodu. Taigi jo objektyviai teisingų duomenų nepateikimas vienijamas bendros tyčios. Atsižvelgiant į tai, V. A. 2022 m. spalio 12 d. ir 2022 m. lapkričio 22 d. atsakymai į Institucijos raštus turėtų būti vertinami kaip tęstinė veika ir vienas administracinis nusižengimas, o už jį skiriama viena nuobauda.

2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog Institucijai buvo žinoma apie to paties asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus, tačiau nežiūrint į tai, ignoruota galimybė V. A. veiksmus vertinti vienoje byloje. Tokiu būdu, tiriant pažeidimus kaip atskirus ir skiriant dvi atskiras nuobaudas, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį. Aukštesnysis teismas nurodė, jog susiklosčiusi situacija galėtų būti prilyginama ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatytiems atvejams, kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Apibendrinant, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį pagal skundžiamus nutarimus pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai.

Pažeidėjui nuobaudos paskirtos laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Skundžiamuose nutarimuose nurodyta, kad nenustatyta V. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. V. A. anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nuobaudos V. A. už atskirus nusižengimus paskirtos nepažeidžiant ANK 22 straipsnio reikalavimų, jos proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Tačiau teismas pažymi, jog pagal formuojamą teismų praktiką tokie administraciniai nusižengimai turėjo būti išnagrinėti vienoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-52-511/2019), juo labiau, kad iš esmės tam nebuvo jokių procesinių kliūčių. Analogišką išvadą ir teisės aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė ir administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-49-511/2019, Nr. 2AT-50-511/2019, Nr. 2AT-51-511/2019, Nr. 2AT-52-511/2019, Nr. 2AT-53-511/2019, Nr. 2AT-54-511/2019, Nr. 2AT-55-511/2019, Nr. 2AT-56-511/2019 ir Nr. 2AT-57-511/2019. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nepagrįstai nepritaikius ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatų, dėl kiekvieno administracinio nusižengimo surašius atskirus protokolus ir vėliau kiekvieną pažeidimą nagrinėjant atskiroje byloje, buvo sukurta dirbtinė situacija, sunkinanti pažeidėjo teisinę padėtį ir pažeidžianti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, efektyvumo principus, todėl teismas, nustatęs esminį materialiosios teisės pažeidimą, nagrinėjamų administracinio nusižengimo bylų nebegrąžina nagrinėti iš naujo, o pats ištaiso teisės taikymo klaidą. Remdamasis teisėtumo, teisingumo, proporcingumo bei proceso ekonomijos principais, teismas daro išvadą, kad skundžiami nutarimai turi būti pakeisti, paliekant išvadas dėl V. A. kaltės dėl jam inkriminuotų nusižengimų pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį padarymo bei paskirtas nuobaudas už atskirus pažeidimus, tačiau vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis paskiriant galutinę nuobaudą – 225 eurų baudą.

Pareiškėjas ir jo atstovė prašė priteisti V. A. naudai 800 Eur proceso išlaidų, patirtų teisinę pagalbą teikusios advokatės paslaugoms apmokėti, pateikė sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą, pagrindžiantį jų dydį (2 t., b.l. 52-53).

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, tačiau nei administracinių nusižengimų kodeksas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja išteisintojo arba asmens, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, patirtų išlaidų gynėjui ar atstovui priteisimo ar išieškojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo dar nėra nustatęs, konstatavo, kad turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi, kuri numato, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2T-7-6-303/2021).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, proceso išlaidos priteisiamos tik tam asmeniui, kuris pripažįstamas nekaltu. Kadangi šiuo sprendimu nutarimai tik keičiami, teisena nenutraukiama, išlaidos atstovo pagalbai apmokėti nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3115-2023.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3121-2023.

Už V. A. administracinius nusižengimus, už kuriuos jis nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirti galutinę nuobaudą – 225 eurų baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė