Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-06-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1839-981/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
e2S-1839-981/2025
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00341-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Logiva“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mėlynšilis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1839-981/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00341-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.10; 3.1.14.3; 3.3.2.6.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Trumpulienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logiva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logiva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlynšilis“ dėl turtinio pobūdžio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovė UAB „Logiva“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mėlynšilis“ (toliau – ir atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 900 EUR užmokestį už krovinio vežimą, 40 EUR išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovės, kuri yra profesionaliai verslu užsiimantis juridinis asmuo ir yra atstovaujama jai kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančio advokato, pateiktas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų reikalavimų. Teismo vertinimu ieškinyje, sprendžiant iš kartu su ieškiniu pateikiamų jo priedų, nesuformuluota esminė dalis ieškinio faktinio pagrindo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi pateikta 2025 m. sausio 30 d. sutartis Nr. E01269(ML01196), kuria yra grindžiamas ieškinio reikalavimas, nėra pasirašyta nei vienos šalies parašu, nors sutartyje nurodyta, jog ji yra galiojanti tik tuo atveju, jeigu buvo išsiųsta/gauta faksu Vežėjo spaudu ir parašu patvirtinta sutarties kopija. Be to, ieškinyje nurodoma ir kartu su ieškiniu pateikiami jo priedai patvirtina, kad atsakovė yra pareiškusi ieškovei pretenziją dėl vežimo vėlavimo, tačiau ieškinyje nenurodomos aplinkybės dėl to, ar ieškovė, jos pačios vertinimu, (ne)pažeidė esmines sutarties sąlygas dėl pervežimo termino, ar dėl to atsakovė (ne)galėjo patirti žalos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pateiktas ieškinys neatitinka ir CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes pateiktuose ieškinio prieduose yra įrašų, padarytų ne valstybine lietuvių kalba ir kartu su ieškiniu nepateikti visų šių įrašų vertimai į valstybinę lietuvių kalbą, padaryti ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti teisę dirbti vertėju turinčio asmens. Be to, ieškininio faktinį pagrindą sudarančioje ieškinio dalyje nenurodyti ir kartu su ieškiniu nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šioje nutartyje aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl šiuo aspektu pateiktas ieškinys neatitinka ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 113 straipsnio 2 dalies, 3 dalies, 114 straipsnio 1 dalies, 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies reikalavimų.

Šalies argumentai

Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ištaisiusi Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Be kita ko, kartu su ieškiniu pateikė ir dalies ieškinio priedo Nr. 7 (Važtaraštis kombinuotam transportui arba iš uosto į uostą) vertimą į valstybinę kalbą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad su ieškinio turiniu susijusi tik dalis važtaraščio, ieškovė teismui pateikė atitinkamą išversto į valstybinę kalbą dokumento dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu. Teismas nurodė, kad pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį, visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui turi būti pateikiami valstybine kalba (išskyrus konkrečias teisės aktuose atskirai išvardintas išimtis) arba turi būti pateikiami ne valstybine kalba surašytų dokumentų ar dokumentuose esančių ne valstybine kalba padarytų įrašų įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti vertimai į valstybinę kalbą.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad ieškinys paminėtų CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų neatitiko, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškovė buvo įpareigota, be kita ko, pašalinti nurodytą ieškinio trūkumą, tačiau ieškovė nei kartu su pirminiu ieškiniu, nei šalindama ieškinio trūkumus su patikslintu ieškiniu nepateikė teismui ne tik nutartyje paminėtų dokumentų patvirtintų visų vertimų į valstybinę kalbą, tačiau nepateikė netgi CMR važtaraščio Nr. ML01196 (pirminio ieškinio priedas Nr. 2), kuriuo akivaizdžiai grindžia ir patikslintą ieškinį, viso patvirtinto vertimo į valstybinę kalbą. Teismas atkreipė dėmesį, jog šalinant ieškinio trūkumus papildomai teikiamuose dokumentuose yra visa eilė įrašų, padarytų ne valstybine kalba („Edited“, „January“, „Packing list“, „Busness development manager“, „Accountant“ ir kt.) ir kartu nepateikti šių įrašų vertimai į valstybinę kalbą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė per paskirtą terminą nepašalino ieškinio neatitikimo CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimams ir neprašė pratęsti teismo paskirto termino, ieškinį laikė nepaduotu.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – laikyti ieškinio trūkumus pašalintais ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė ieškinio trūkumų pašalinimo – ieškinio priedų vertimo į valstybinę kalbą, kadangi Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nebuvo nurodyta, kurie dokumentai yra su trūkumais, apsiribota tik bendra fraze, jog ieškinio prieduose yra įrašų, pateiktų ne valstybine lietuvių kalba, todėl ieškovė savo nuožiūra pašalino trūkumus ir pateikė dokumentų vertimus. Teismas, konkrečiai ir aiškiai nenurodęs, kurių dokumentų trūkumus reikia pašalinti, negalėjo laikyti ieškovės atliktų veiksmų netinkamu trūkumu šalinimu.

1.2. Pasisakydama dėl Važtaraščio kombinuotam transportui arba iš uosto į uostą ieškovė teismui nurodė, jog šiuo dokumentu ji nesiremia ir nesirems, kadangi šį dokumentą ieškovei atsiuntė atsakovė tvirtindama, jog tai yra atsakovei padarytos žalos įrodymas. Ieškovė atliko dokumento pavadinimo ir kai kurių dokumento įrašų vertimą į lietuvių kalbą, o jei dokumentas atsakovei įrodinėjant bus aktualus, ji galės pateikti šio dokumento pilną vertimą teismui.

1.3. Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje paminėti trūkumai yra ne tik nekonkretūs, bet ir neesminiai, nekliudantys priimti nagrinėti ieškinį ir atlikti dokumentų vertimus pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.\

1.4. Formalus reikalavimas, kad visų ieškinio priedų įrašai, padaryti ne valstybine kalba, turi būti išversti, neturi būti suprantamas kaip savitikslis dalykas. Tokie reikalavimai neturi varžyti ieškovės teisės kreiptis į teismą ir sudaryti sąlygų teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Dauguma ne valstybine kalba parašytų žodžių, esančių pateiktuose dokumentuose, netrukdytų atsakovei tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų, o teismui išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą, kadangi jie nebūtų minimi teismo sprendime ir neturėtų jokios esminės reikšmės.

1.5. Pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, civilinio proceso tikslų bei pažeidžia universalią teisę kreiptis į teismą pažeistoms teisėms apginti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria teismas nutarė ieškinį laikyti nepaduotu, kadangi ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų kartu su juo pateikdama priedus su įrašais ne valstybine kalba, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Logiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mėlynšilis“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 900 EUR užmokestį už krovinio vežimą, 40 EUR išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir 12,50 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 10 (dešimt) failų priedų, iš kurių Priedas Nr. 2 (CMR važtaraštis ML01196.pdf) ir Priedas Nr. 7 (sąskaita 1 000,00 Eur.pdf) nebuvo išversti į lietuvių kalbą, o kiti priedai, surašyti lietuvių kalba, turėjo tam tikrų įrašų ir ne valstybine kalba.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nustatė ieškovei 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi pateiktuose ieškinio prieduose yra įrašų, padarytų ne valstybine lietuvių kalba ir kartu su ieškiniu nepateikti visų šių įrašų vertimai į valstybinę lietuvių kalbą, padaryti ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti teisę dirbti vertėju turinčio asmens.

Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ištaisiusi Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytus trūkumus, su patikslintu ieškiniu pateikdama ir ieškinio Priedo Nr. 7 (Važtaraštis kombinuotam transportui arba iš uosto į uostą) dalinį vertimą į valstybinę kalbą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad su ieškinio turiniu susijusi tik dalis važtaraščio, ieškovė teismui pateikė atitinkamą išversto į valstybinę kalbą dokumento dalį.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliantė kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė CMR važtaraščio Nr. ML01196 (ieškinio Priedo Nr. 2) ir Važtaraščio kombinuotam transportui arba iš uosto į uostą (ieškinio Priedo Nr. 7) patvirtintus vertimus į valstybinę kalbą ir prašo juos prijungti prie bylos.

Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotas taisykles, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus nurodytas išimtis: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3-238-421/2023).

Nagrinėjamu atveju ieškovė iki ginčijamos nutarties priėmimo neįvertino šių dokumentų vertimo būtinumo, o pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nenurodė, kurių konkrečiai dokumentų vertimus prašoma pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai yra būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui, todėl prijungtini prie bylos.

Dėl (ne)tinkamai pašalintų ieškinio trūkumų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, tačiau šios asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos konkretizuojamos ir detalizuojamos civiliniuose, baudžiamuosiuose ir administraciniuose (tiek procesiniuose, tiek tam tikru aspektu ir materialiniuose) įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

Ieškinys turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose. Jei procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, teismas CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka nustato proceso dalyviui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑132-969/2021).

Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas numato teismui galimybę priėmus ieškinį prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 225 straipsnio 1 ir 6 punktai), parengiamojo teismo posėdžio metu teismas gali nuspręsti dėl papildomų veiksmų pasirengti bylos nagrinėjimui teisme atlikimo (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, kurie nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti, t. y. įpareigoti šalis pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes. Be to, žodiniame bylos nagrinėjime iš esmės posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui pateikė ieškinį, kurio trūkumus Kauno apylinkės teismas konstatavo 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi. Teismas nustatė ieškovei terminą patikslinti bei papildyti ieškinio pagrindą, taip pat nurodė, jog kai kurie ieškinio priedai nėra išversti į valstybinę kalbą bei ne visas ieškovės ieškinyje nurodomas aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikti įrodymai.

Ieškovė, patikslinusi ieškinio pagrindą bei pateikusi papildomus įrodymus, teismui pateikė patikslintą ieškinį. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2025 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodė, jog ieškovė, šalindama trūkumus, nepateikė CMR važtaraščio Nr. ML01196 (ieškinio Priedas Nr. 2) visa apimtimi patvirtinto vertimo į valstybinę kalbą. Teismas atkreipė dėmesį, jog šalinant ieškinio trūkumus papildomai teikiamuose dokumentuose yra eilė įrašų, padarytų ne valstybine kalba („Edited“, „January“, „Packing list“, „Busness development manager“, „Accountant“ ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patikslintame ieškinyje išdėstytos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (ieškinio dalykas), bei kartu su ieškiniu pateikti dokumentai, pagrindžiantys išdėstytas aplinkybes (ieškinio pagrindas), patvirtina, jog per teismo nustatytą terminą ir papildomą terminą ieškovė iš esmės įvykdė teismo įpareigojimą patikslinti ieškinio pagrindą bei pateikti trūkstamus įrodymus, taip pat iš dalies įvykdė kitus Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodytus reikalavimus: pateikė Važtaraščio kombinuotam transportui arba iš uosto į uostą (ieškinio Priedo Nr. 7) dalinį vertimą.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys atitinka formaliuosius reikalavimus, keliamus šio procesinio dokumento turiniui bei formai. Neesminiai pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje įvardinti trūkumai, jog kartu su ieškiniu pateikti važtaraščiai nėra visa apimtimi išversti į valstybinę lietuvių kalbą, tam tikruose dokumentuose yra įrašai ne valstybine kalba („Edited“, „January“, „Packing list“, „Busness development manager“, „Accountant“), nekliudo priimti ieškinio ir esant poreikiui gali būti pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje konkrečiai nenurodė, kuriuos dokumentus yra prašoma išversti į valstybinę kalbą, todėl ieškovė pagrįstai savo nuožiūra išvertė, jos vertinimu, bylos nagrinėjimui svarbius ir įrodinėjimui naudotinus dokumentus bei juose esančius įrašus, o vien aplinkybė, kad nebuvo išverstas kiekvienas ne valstybine kalba parašytas žodis, negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti priimti ieškinį, taip apribojant universalią tarptautiniuose teisės aktuose, Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nutartyje nurodytus motyvus ir aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje pernelyg formaliai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias normas, nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo ir jau ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai apribojo asmens teisę į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakius dėl esminių atskirojo skundo argumentų, kiti jame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Logiva“ atskirąjį skundą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-15356-615/2025, ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalia Trumpulienė