- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 1A-289-312/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19483-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Darius Pranka, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- M. F.
- Nukentėjusysis
- M. V.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Prankos ir Pauliaus Veršekio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. F. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau — BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. F. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir M. F. nustatyta galutinė vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas M. F. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m. spalio 21 d. iki 2020 m. vasario 6 d. Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys tenkintas ir iš M. F. priteista 470 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. M. F. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 11 d., apie 02.45 val., Vokiečių g. 2, Vilniuje, atidaręs neužrakintą ir salone esančiu raktu užvedęs UAB „CityBee Solutions“ automobilį VW „Golf‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šį didelės (13 335 Eur) vertės svetimą turtą pagrobė.
2. Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 02.00 val., nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Vilniaus g. 24, atidaręs neužrakintą ir salone užvedimo spynelėje esančiu 100 Eur vertės raktu užvedęs svetimą, M. V. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 4 000 Eur vertės, šį automobilį su jo salone buvusiu kitu M. V. turtu - sportiniu krepšiu su daiktais: 50 Eur vertės sportiniais batais „Nike“, 40 Eur vertės sportinėmis kelnėmis, 10 Eur vertės šampūnu, 5 Eur vertės skutimosi putomis, 5 Eur vertės skustukais, 40 Eur vertės akiniais nuo saulės, 20 Eur vertės dviem telefono pakrovėjais, 200 Eur pinigais (2 kupiūros 50 Eur nominalo, 4 kupiūros 20 EUR nominalo ir 20 Eur monetomis), viso bendros 4 470 Eur vertės turtą, pagrobė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. F. prašo išsamiai išnagrinėti visas aplinkybes ir atitinkamai jį nubausti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę ir mažametę dukrą, iki sulaikymo dirbo. Nuteistojo manymu, jam paskirta per griežta bausmė.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Automobilio VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatyta netinkamai, skaičiuojant naujo automobilio vertę, nors apžiūros metu buvo nustatyti minėto automobilio įbrėžimai, jis buvo ne kartą remontuotas. Nuteistojo teigimu, automobilio vertę turėtų nustatyti valstybinis automobilio vertės nustatymo ekspertas ir jo padarytas nusikaltimas turėtų būti perkvalifikuotas, taip pat paskirta atitinkama bausmė.
6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jis neturėjo tikslo pagrobti automobilio, norėjo tik laikinai juo pasinaudoti, o vėliau palikti mieste. Liudytojams jis nebuvo sakęs, kad automobilis yra išnuomotas brolio vardu, tokie parodymai yra melagingi, duoti galimai dėl neteisėtos pareigūnų įtakos, todėl apeliacinės instancijos teisme liudytojai turėtų būti pakartotinai apklausti. Taip pat jis neturėjo tikslo pagrobti automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), juo taip pat norėjo tik laikinai pasinaudoti. Tai reiškia, kad jis turėtų būti išteisintas pagal BK 178 straipsnį ir nuteistas pagal BK 187 straipsnį.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. A. instancijos teismo išvados
Nuteistojo M. F. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
10. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 4 bei 5 dalies nuostatų, atskleidė jų tarpusavio ryšį, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Byloje esantys surinkti įrodymai sudaro visumą, kurios pagrindu M. F. pagrįstai pripažintas kaltu tyčia pagrobęs svetimą turtą.
11. Apelianto teigimu, jis neturėjo tikslo pagrobti automobilių VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), norėjo tik laikinai jais pasinaudoti, dėl ko pagal BK 178 straipsnį turėtų būti išteisintas ir nuteistas pagal BK 187 straipsnį. Pažymėtina, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad tiek automobilio VW „Golf‘, tiek automobilio „Toyota Prius“ pagrobimo atveju automobiliai nebuvo apgadinti, į juos M. F. pateko atidaręs neužrakintas dureles ir užvedęs variklius salone paliktais raktais, automobiliai buvo grąžinti savininkams, kurie pretenzijų neturėjo ir civilinio ieškinio dėl automobilių sugadinimo nereiškė. Tokiu būdu, kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje negali būti tenkinamas.
12. BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018, 2K-94-303/2019 ir kt.).
13. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija turėjęs tyčią pagrobti automobilius, nurodydamas, kad norėjo jais tik laikinai pasinaudoti. Byloje nustatyta, kad užvaldęs automobilius, nuteistasis turėjo galmybę disponuoti (naudotis) svetimu turtu kaip savo, taip tapdamas pagrobto turto neteisėtu savininku. Šiuo atveju, nuteistasis, įgyvendindamas kilusį sumanymą pasivažinėti automobiliais, atsitiktinai pasirinktus automobilius užvedė, jais važinėjosi tam tikrą laiką, nuvažiavo tam tikrą atstumą, t. y. su daiktais elgėsi kaip su savais ir pagal savo valią tam neturėdamas automobilio savininkų sutikimo ir net nežinodamas, kas yra automobilių savininkai. Pažymėtina, kad laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo jį galutinai užvaldyti, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, nėra leidimo (vienkartinio ar daugkartinio) šiuo turtu naudotis, sudaro vagystės sudėtį, nes automobilių valdymas buvo išėjęs iš jų teisėtų savininkų žinios, o nuteistasis, paimdamas automobilius iš jų savininkų, siekė savo neteisėto valdymo, t. y. automobilus neteisėtai pasisavino ir tai atliko tyčia. Tokiu būdu, nuteistojo veiksmai dėl automobilių vagystės kvalifikuoti teisingai.
14. Vis tik, kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nuteistojo nusikalstamos veikos aplinkybes, susijusias su automobilio VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobimu, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje, o taip pat dalyje dėl bausmės paskyrimo, keistinas (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
15. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707 patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų).
16. Darant išvadą dėl didelės vertės turto požymio atitikties ar neatitikties BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto didelės vertės turto požymiui, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios arba paneigiančios didelę turto vertę. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistojo pagrobtas turtas - automobilis VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytinas didelės vertės turtu.
17. Byloje esančiame pranešime, atsiųstame iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15), nurodyta automobilio VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina – 15 936 eurų su PVM. Pranešime, atsiųstame taip pat iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36), nurodyta automobilio vertė vagystės dienai– 13 459,45 eurų be PVM. Perduodant bylą pirmosios instancijos teismui, M. F. buvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo, t. y. tuo, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. gegužės 11 d., apie 02.45 val., parkavimosi vietoje, esančioje Vokiečių g. 2, Vilniuje, atidarė neužrakinto UAB „CityBee“ priklausančio automobilio VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dureles, salone rastu raktu užvedė minėtą automobilį bei juo nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė 13459,45 eurų vertės automobilį, padarydamas UAB „CityBee“ 13 459,45 eurų turtinę žalą (t. 3, b. l. 49-68). 2020 m. sausio 21 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinimą, nurodant jog M. F. pagrobė UAB „CityBee“ priklausantį didelės 13 355 eurų vertės turtą - automobilį VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Taip pat prokurorė pateikė duomenis apie automobilį VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gautus iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis bei VšĮ „Emprekis“ nustatytą šio automobilio vidutinę kainą Lietuvoje – 13 355 eurų be PVM (t. 3, b. l. 88-89, 91-94).
18. Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltu ir nuteisė M. F. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad kad jis pagrobė didelės 13 335 Eur vertės UAB „CityBee Solutions“ priklausantį turtą - automobilį VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šį didelės
19. M. F. apeliaciniame skunde ginčija jo veiksmų, pagrobus automobilį VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kvalifikaciją pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, teigdamas, kad automobilis buvo nenaujas, apžiūros metu buvo nustatyti įbrėžimai. Tikslu susirinkti papildomus įrodymus dėl automobilio vertės, apeliacinės instancijos 2020 m. birželio 10 d. raštu, adresuotu Prime Leasing, UAB CityBee (Ozo g. 10A, Vilnius, el.p. (duomenys neskelbtini)), 2020 m. birželio 16 d. ir 2020 m. liepos 15 d. raštais, adresuotais Prime Leasing, UAB CityBee (Ozo g. 10A, Vilnius, el.p. info@citybee.lt) ir 2020 m. spalio 8 d. raštu, adresuotu Prime Leasing, UAB CityBee (Ozo g. 10A, Vilnius, el.p. užklausos@citybee.lt) prašė pateikti teismui duomenis apie aukščiau nurodyto automobilio vertę vagystės dienai – 2019-05-11, t. y. buhalterinius dokumentus - turto įsigijimo dokumentus, dokumentus, įrodančius turto nusidėvėjimą (jeigu toks buvo) ir pan. Teismo nurodymai iki minėtuose raštuose pažymėtų datų įvykdyti nebuvo. Taip pat teismas negavo duomenų apie teismo nurodymų įvykdymo negalimumą. Atsakant į Vilniaus apygardos teismo 2020 m liepos 15 d. raštą, teismui 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo atsiųstas įmonės vadybininko asistento L. S. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad automobilio vertė 2020 m liepos 31 dienai 14 105,51 eurų su PVM, tačiau nepateikti teismo prašomi automobilio vertę patvirtinantys dokumentai.
20. Atsižvelgiant į tai, kad nepaneigti M. F. parodymai, duoti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, jog automobilis VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo su defektais ir UAB „CityBee Solutions“ šie sugadinimai buvo žinomi, nes buvo pažymėti įmonės lipdukais „Aš žinau“, taip pat atsižvelgiant į 2019-12-19 UAB „Prime Leasing“ raštą, jog naujų apgadinimų ant šio jiems grąžinto automobilio nerasta, dėl ko žala bendrovei nepadaryta (t. 1, b. l. 39), bei į tai, kad UAB „Prime Leasing“ ir UAB „CityBee Solutions“, nepaisant jiems Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 19 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimis už teismo teisėtų nurodymų nevykdymą be svarbių priežasčių paskirtų baudų, nepateikė teismui automobilio vertę vagystės dienai (2019 m. gegužės 11 d.) pagrindžiančių duomenų, į tai, kad VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio vertė yra formali, apskaičiuota atsižvelgiant į pagaminimo metus, variklio darbinį tūrį ir galią, tačiau ne į realią jo būklę nusikalstamos veikos padarymo dienai, nėra pagrindo pripažinti įrodytomis faktinių aplinkybių, jog nuteitojo pagrobto automobilio VW „Golf‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrobto turto didelės vertės sumą - didelės vertės, 250 MGL dydžio sumą.
21. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje ši nuteistojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, inkriminuojant nuteistajam automobilio vagystę, nepriklausomai nuo automobilio vertės, nustatant, kad M. F. 2019 m. gegužės 11 d., apie 02.45 val., automobilių parkavimosi vietoje, esančioje Vokiečių g. 2, Vilniuje, atidaręs neužrakintą ir salone esančiu raktu užvedęs, pagrobė svetimą UAB „CityBee Solutions“ priklausantį automobilį VW „Golf‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ne didesnės nei 12 500 Eur (250 MGL) vertės. Tokiu būdu, M. F. nuskalstama veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį
22. Nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, spręstinas ir naujos bausmės už šią veiką paskyrimo klausimas. Skiriant nuteistajam bausmę, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
23. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad M. F. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytus bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, jo asmenybę (praeityje teistas septynis kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nedirba), taip pat į šios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią aplinkybę - nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės rūšies parinkimo, atsižvelgia į tai, kad M. F. nusikalstamą veiką padarė praeityje būdamas teistas, kas rodo, kad jis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Todėl jam skirtina griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis.
24. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, taikant jam BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-303/2015).
26. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).
27. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas svarstė galimybę taikyti M. F. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, tačiau, įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis - sistemingai daro nusikalstamas veikas nuosavybei, ankstesni teistumai ir paskirtos švelnesnės bausmių rūšys, taip pat suteiktos progos pasitaisyti taikant probaciją tikslo sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, pataisyti kaltinamojo elgesį, nepasiekė, kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po paleidimo iš laivės atėmimo įstaigos, pripažino, kad nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
nuteistojo M. F. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti. M. F. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio VW „Golf‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė) ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtąją bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystė), ir paskirti subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, galutinę bausmę M. F. nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.
Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.