- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-5769-776/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02166-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis (pirm.)
- Pareiškėjas
- B. T., R. T., M. T.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, " Turto bankas ", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. T., R. T. ir M. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjai B. T., R. T. ir M. T. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. T. priėmė savo sutuoktinės I. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjai nurodė, kad po B. T. sutuoktinės mirties jos palikimą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad nekilnojamąjį turtą B. T. su sutuoktine įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po jos mirties gyveno gyvenamajame name, mokėjo gyvenamojo namo ir buto komunalinius mokesčius ir taip priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą faktiškai pardėjęs palikimą valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas konstatuos, kad pareiškėjos pareiškimas yra pagrįstas, neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsilipimą į pareiškimą ir nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad B. T. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su I. T. (iki santuokos P.). 2019 m. gruodžio 2 d. išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. 19-38737275 patvirtina, kad I. T. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį pareiškėjas B. T., kaip I. T. pergyvenęs sutuoktinis, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pareiškėjas B. T. su mirusia sutuoktine turi sūnus pareiškėjus R. T. ir M. T.. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1992 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu B. T. ir I. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2002 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu B. T. ir I. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalsu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad, nors po palikėjos mirties palikimo nepriėmė paduodami palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nesuvokimo apie būtinybę kreiptis į notarą, tačiau sutuoktinės palikimą B. T. priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
6. Kaip minėta, B. T. ir I. T. butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (unikalsu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo būdami santuokoje ir šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl palikėjos palikimą sudaro 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nurodė, kad pergyvenęs sutuoktinis B. T. palikėjos turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūrėjo ir išlaikė, mokėjo mokesčius, t. y. po sutuoktinės mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, valdė palikėjos turtą kaip savo. Pareiškėjas B. T. savo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto 1-ojo notarų biuro notaro V. Ž. 2020 m. balandžio 14 d. liudijimas patvirtina, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo tesiės liudijimo išdavimo į I. T. palikimą. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjų prašomas juridinis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas B. T. priėmė palikėjos savo sutuoktinės I. T. palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalsu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai parėdamas juos valdyti.
10. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjų prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. T. priėmė palikėjos savo sutuoktinės I. T. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjų turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. T., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės I. T., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.